Vyriausybė šiais metais užsimojo naikinti beveik 1300 menamų etatų valstybinėse institucijose. Iš pirmo žvilgsnio, atrodytų, reikia džiūgauti, kad pagaliau nuspręsta mažinti valdžios aparatą. Tačiau džiaugtis galėtume, jei būtų mažinami realūs etatai. Ką daro Vyriausybė?
Mažina tai, kas realiai net neegzistuoja – neužimtus etatus. Paprastai sakant, kiekvienoje valstybinėje institucijoje yra nustatytas didžiausias leistinas pareigybių skaičius, tačiau užimta mažiau pareigybių. Dėl to dažnai yra laisvų etatų, kur žmogus turėtų dirbti, tačiau nedirba. Šių menamų etatų mažinimas nei valdžios aparato sumažins, nei pinigų sutaupys.
Ryžtingesnių veiksmų ėmėsi kai kurios savivaldybės. Pavyzdžiui, Kauno miesto savivaldybė planuoja mažinti darbuotojų skaičių nuo 786 iki 654 ir iš to sutaupyti apie 2 mln. eurų. Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojų skaičių ketinama sumažinti nuo 940 iki 830. Panevėžio savivaldybė atsisako 25 etatų.
Vis dėlto, tokių pavyzdžių mažai. Didžioji dalis savivaldybių nesiima nieko keisti ar netgi plečia administracijas. Nepaisant to, kad daugiau kaip dvidešimt metų Lietuvos gyventojų skaičius mažėja. Per šešerius metus valdininkų sumažėjo beveik 1 proc, kai gyventojų skaičius per šį laiką susitraukė net 8 proc. Tokia situacija kelia bent du klausimus. Ar tikrai reikia tiek valdininkų, kai gyventojų Lietuvoje nuolat mažėja? Kiek kainuoja juos išlaikyti? Dabar iš viso valdžios aparate užimti 53 840 etatai, 2010 metais jų buvo 500 etatais daugiau.
Palyginkime – per šešerius metus valdininkų sumažėjo beveik 1 proc, kai gyventojų skaičius per šį laiką susitraukė net 8 proc. Tai reiškia, kad prieš šešerius metus 1000–čiui gyventojų teko 17,3 valdininko, o dabar visu valdininku daugiau – 18,4.
Šį milžinišką biurokratinį aparatą išlaikyti vis brangiau. Seimo Audito komiteto analizė parodė, kasmet reikia vis daugiau mokesčių mokėtojų pinigų apmokėti valdininkų darbo užmokestį, augančias išlaidas kvalifikacijos kėlimui, komandiruotėms, samdomiems konsultantams ir pan. Valdininkų išlaikymas per 2010–2015 metus pabrango beveik 100 mln. eurų ir dabar atsieina 773 mln. eurų per metus. Lyginant 9 metų mėnesius išlaidos valdininkų darbo užmokesčiui (įskaitant priedus, premijas ir kt.) padidėjo nuo 642 iki 725 mln. eurų, išlaidos transportui – nuo 17,8 iki 25,4 mln. eurų, komandiruotėms – nuo 9,1 iki 12,6 mln. eurų, papildomiems ekspertams – nuo 2,9 iki 4,9 mln. eurų.
Išlaidos didėjo ir kvalifikacijos kėlimui, ir reprezentacijai. Pernai beveik 50 tūkst. eurų buvo skirta Aplinkos ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos ir Policijos departamento darbuotojų jubiliejinių sukakčių progomis.
Negana to, kad didėja išlaidos darbo užmokesčiui, kasmet vis daugiau pinigų skiriama įvairiems priedams, priemokoms, premijoms prie darbo užmokesčio išmokėti. Palyginimui, prieš penkerius metus priedams prie atlyginimo buvo skiriama 71,8 mln. eurų, o pernai net 94,5 mln. eurų. Didėjantis darbo užmokestis ir priedai gal ir būtų pateisinami, jei jų didėjimas būtų siejamas su didesniu darbo efektyvumu. Bet vargu, ar taip tikrai yra, nes beveik tiek pat darbuotojų aptarnauja gerokai mažesnį skaičių gyventojų, o kur dar papildomai samdomi išorės konsultantai.
Jeigu iš tikrųjų norima reformuoti valstybės valdymo aparatą, toli žiūrėti nereikia. Kol Lietuvoje jokių esminių biurokratinio aparato optimizavimo reformų nevyksta, Estija imasi konkrečių veiksmų. Iki šių metų pabaigos valstybės tarnyboje Estija planuoja atsisakyti 750 etatų bei iš to sutaupyti 13 mln. eurų. Gal vietoje 5 mln. eurų išleistų ekspertams vertėtų pasisamdyti keletą estų ministrų, kad pamokytų kaip vykdyti administracines reformas? Tai būtų ir pigiau, ir efektyviau. O tuo metu Lietuvos valdininkai galėtų prisėsti prie jubiliato šventinio stalo, kuriam „susimetė“ visi Lietuvos piliečiai ir papildomai aptarti tolimesnius „kompetencijų kėlimo“ planus.
Nors Vyriausybės programoje ir puikuojasi punktas ,,Nedidinsime valdymo sąnaudų ir valstybės tarnautojų skaičiaus”, tačiau realybėje matome kitą vaizdą. Mūsų išlaikomų valdininkų nemažėja, o jų išlaikymas brangsta. Be abejo, padėtis neišvengiamai turės keistis dėl demografinės situacijos. Mažėjant Lietuvos gyventojų skaičiui, toliau išlaikyti nereformuotą biurokratinį aparatą bus ir sunkiau, ir brangiau.
