Pastabos ir pasiūlymai Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo projektui Nr. XIIP-3240(2)
Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo projektą Nr. XIIP-3240(2) (toliau – Projektas) ir teikia pastabas ir pasiūlymus.
Siūlome pašalinti Projekto nuostatas, kurios:
- Siūlo bausti įmones už pažeidimus, kuriuos padaro kitos įmonės;
- Numato perteklinius patikrinimus ir baudimus, kuriuos vykdys valstybinės institucijos, jei darbdavys neturės valstybinių institucijų išduotų dokumentų kopijų, t. y. leidimo užsieniečiui gyventi Lietuvoje kopijos.
Žemiau pateikiame šiuos siūlymus pagrindžiančius argumentus.
Įmonė bus baudžiama net ir už nusižengimus, kurių ji nevykdė
Projekto 56 str. 7 dalis numato, kad įmonė-rangovas privalo mokėti subrangovui paskirtas baudas, t.y. įmonė-rangovas būtų solidariai atsakinga už įmonės-subrangovo finansinius įsipareigojimus tuo atveju, jei įmonė-subrangovas įdarbino užsieniečius pažeidžiant šį įstatymą. Tokia nuostata pažeidžia elementarius teisingumo principus, nes įmonė-rangovas būtų baudžiama už nusižengimus, kurių ji pati nepadarė ir taptų prievolių, kuriose nedalyvauja, šalimi.
Projekto 56 str. 7 dalis taip pat numato, kad įmonė-rangovas, norėdamas išvengti atsakomybės už įmonės-subrangovo pažeidimus privalo raštu iš subrangovo pareikalauti užsieniečių įdarbinimo dokumentų ir imtis priemonių dokumentų teisingumui patikrinti.
Įmonė-rangovas neturi (ar gali neturėti) teisinių įgaliojimų ir mechanizmų įpareigoti įmonę-subrangovą dalintis kitų įmonių dokumentais. Tokiu būdu prievolė užkrauta įmonėms neatitinka įmonių teisinių įgaliojimų. Taip pat nėra aišku, kokiu momentu įmonė-rangovas turėtų pateikti tokį raštišką reikalavimą įmonei-subrangovui – tik pradėjus bendradarbiavimą, sužinojusi apie įdarbinamus užsieniečius, prasidėjus tyrimui ar kitu atveju.
Be to, įmonės-rangovai neturi (gali neturėti) priemonių ar kompetencijų deramai patikrinti, ar įmonės-subrangovo pateikti dokumentai yra nesuklastoti. Verslo subjekto funkcija nėra kontroliuoti, ar kitas verslo subjektas laikosi įstatymų, ar juo labiau – tikrinti verslo subjektų pateikiamų dokumentų tikrumą. Todėl nelogiška ir neteisinga reikalauti atsakomybės iš verslo subjekto už šių funkcijų nekokybišką vykdymą.
Siūlome atsisakyti Projekto 56 str. nustatytos atsakomybės įmonėms-rangovams už pažeidimus kuriuos padaro įmonės-subrangovai.
Įmonėms įdarbinančioms užsieniečius bus baudžiamos už smulkmeniškus nusižengimus
Projekto 57 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad užsienietį įdarbinant įmonė privalo saugoti užsieniečiui išduoto leidimo gyventi Lietuvoje kopiją ir leidimo dirbti Lietuvoje kopiją. Jei patikrinimo metu įmonė nepateiks šių dokumentų kopijų Valstybinei darbo inspekcijai, Migracijos departamentui ar kitoms įstaigoms, įmonė bus baudžiama.
Kontrolės ir baudimo mechanizmas yra nelogiškas ir nepagrįstas, nes viena valstybinė įstaiga (pvz., Darbo inspekcija) baus darbdavį, jei šis neturės dokumento, kurį išdavė kita valstybinė įstaiga, kopijos. Jei šio patikrinimo esmė yra užsieniečių darbo kontrolė, patikimiau yra tikrinti ne dokumento kopiją, kurią turi darbdavys, o susisiekti su leidimą išdavusia valstybine institucija ir patikrinti, ar konkretus užsienietis turi teisę gyventi Lietuvoje.
Jei šio patikrinimo esmė yra patikrinti, ar darbdavys turi leidimo, išduoto užsieniečiui kopiją, toks patikrinimas yra smulkmeniškas, perteklinis ir nepagrįstas. Juolab, kad dokumento kopija nėra teisinę galią turintis dokumentas.
Be to, gali pasitaikyti atvejų, kuomet pats Migracijos departamentas tikrins darbdavį. Kitaip tariant, viena iš esminių institucijų, dirbančių su leidimų užsieniečiams gyventi Lietuvoje tikrins, ar darbdavys turi dokumento kopiją. Akivaizdu, kad toks kontrolės mechanizmas yra perteklinis, smulkmeniškas ir nepagrįstas.
Siūlome atsisakyti Projekte numatytos prievolės darbdaviui saugoti užsieniečiui išduoto leidimo gyventi Lietuvoje kopiją.
Išvados
Lietuvoje užsieniečių įdarbinimas ir taip yra labai sudėtingas, o dėl Projekte pateiktų nuostatų jis taptų dar mažiau patrauklus bei apribotų ūkio subjektų galimybes laisvai pasirinkti jam naudingiausią darbuotoją. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome koreguoti Projektą pagal aukščiau išdėstytus pasiūlymus.
