Pastabos ir pasiūlymai dėl LR Vyriausybės nutarimo projekto dėl LR Civilinio kodekso 6.895 ir 6.896 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3633
Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo LR Vyriausybės nutarimo projektą dėl LR Civilinio kodekso 6.895 ir 6.896 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3633 (toliau – Nutarimo projektas) ir teikia šias pastabas ir pasiūlymus.
Nutarimo projektu siūloma nepritarti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.895 ir 6.896 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3633 (toliau – Įstatymo projektas). Šiuo įstatymo projektu siūloma įtvirtinti naują indėlių kategoriją – taupomuosius indėlius, kuriems būtų netaikoma Civilinio kodekso 6.895 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią bankas ar kita kredito įstaiga privalo išmokėti visą ar dalį indėlio pagal pirmą indėlininko pareikalavimą. Taip pat siūloma nustatyti, kad taupomasis indėlis indėlininkui būtų išmokamas indėlio sutartyje šalių sutarta tvarka ir sąlygomis.
Tačiau nutarimo projekte išdėstyti argumentai nėra pakankami, kad būtų tinkamai pagrįstas šis nepritarimas. Taupomieji indėliai yra reikalingas instrumentas, kuris ne tik nepažeistų vartotojų interesų, tačiau suteiktų galimybę taupantiesiems gauti didesnes palūkanas. Be to, taupomieji indėliai galimai sukurtų palankesnes kreditavimo sąlygas ir sumažintų finansinio sektoriaus sisteminę riziką, kylančią iš galimybės bet kuriuo metu atsiimti indėlius be jokių nuostolių.
Taupomieji indėliai ne pažeidžia vartotojų teises, o jas gina
Nutarimo projekte argumentuojama, kad Įstatymo projekte siūlomas taupomasis indėlis neužtikrintų šalių interesų pusiausvyros ir pažeistų indėlininko, kaip silpnesnės šalies (vartotojo) teises. Taip yra todėl, kad indėlininkas ne tik prarastų sukauptas palūkanas, tačiau kredito įstaigai pareikalavus turėtų sumokėti sutartyje nustatytas netesybas, atlyginti patirtus nuostolius.
Tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, kad Įstatymo projektu nesiūloma panaikinti Civiliniame kodekse numatyto terminuotojo indėlio, kuris leistų visą indėlį atsiimti pagal pirmą pareikalavimą. Įstatymo projektu siūloma įvesti naują indėlių rūšį. Vartotojui liktų galimybė rinktis jo poreikius ir interesus atitinkančius terminuotuosius indėlius. Todėl papildomos galimybės rinktis naują indėlį ir taupymo instrumentą atsiradimo (nepanaikinant buvusios galimybės) negalima vadinti vartotojo teisių pažeidimu. Įvairių pasirinkimų, galimybių rinktis vartotojui naudingiausią taupymo produktą buvimas taip pat yra vartotojo interesas. Dėl šios priežasties ne taupomojo indėlio atsiradimas, o jo draudimas yra tikrasis vartotojo teisių ir interesų pažeidimas. Vien tik tai, kad indėlininkas yra pripažįstamas silpnesne šalimi dar nereiškia, kad galima drausti pasirinkti skirtingus taupymo instrumentus.
Siūlomiesiems indėliams netaikoma nuostata, kad bankas ar kita kredito įstaiga privalo išmokėti visą ar dalį indėlio pagal pirmą indėlininko pareikalavimą. Tai leistų bankams ar kredito įstaigoms už taupomąjį indėlį siūlyti didesnes palūkanas nei už kitus indėlius. Tam tikriems vartotojams didesnių palūkanų galimybė yra daug svarbesnė nei galimybė atgauti indėlį pagal pirmą pareikalavimą. Nutarimo projektu nepritarus taupomųjų indėlių įvedimui būtų užkirstas kelias tam tikrai daliai vartotojų pasirinkti jiems labiau priimtiną taupymo instrumentą. Dėl šios priežasties būtų padaroma žala vartotojams.
Jau dabar galiojantis indėlių reguliavimas įtvirtina finansinių nuostolių atlyginimą
Pagal dabar jau galiojantį teisinį reguliavimą indėlininkas turi teisę atsiimti indėlį pagal pirmą pareikalavimą. Tačiau šios teisės įgyvendinimas neturėtų būti vertinamas, kaip silpnesnės šalies vartotojo teisių pažeidimas, nors indėlininkui ir kyla finansinių padarinių – Civilinis kodeksas suteikia teisę kredito įstaigai nemokėti indėlininkui sutartų palūkanų arba jas mokėti mažesnes, negu mokėtinos indėlį atsiimant pasibaigus indėlio sutartyje nustatytam terminui. Vadinasi, dabartinis indėlių reguliavimas, įtvirtinantis, kad tam tikromis aplinkybėmis (atsiėmus indėlį pagal pirmą pareikalavimą) vartotojas gali patirti finansinių nuostolių (netekti palūkanų) – nepažeidžia indėlininko kaip silpnesnės šalies vartotojų teisių.
Nuosekliai vertinant esamą reguliavimą nėra priežasčių teigti, kad taupomasis indėlis (kuomet pareikalavimas grąžinti indėlį prieš terminą galėtų būti vertinamas kaip netinkamas sutarties vykdymas ir sąlygotų civilinės atsakomybės taikymą indėlininkui (t. y. netesybas atlyginant patirtus banko ar kitos kredito įstaigos nuostolius)) labiau pažeistų indėlininko teises ar neužtikrintų taupomojo indėlio sutarties šalių interesų pusiausvyros nei dabar galiojantis terminuotųjų indėlių reguliavimas. Palūkanų netekimas ir netesybos atlyginant patirtus nuostolius tėra nuostolio dydžio, tačiau ne principo (jog nuostoliai turi būti atlyginti) skirtumas. Dalinis nuostolių atlyginimas yra ir dabar. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad taupomojo indėlio atžvilgiu galimai didesni yra ne tik nuostoliai, tačiau ir palūkanos už taupomąjį indėlį lyginant su terminuotuoju indėliu.
Taupomieji indėliai sudarytų sąlygas gauti didesnes palūkanas ir mažintų finansinio sektoriaus sisteminę riziką
Nutarimo projekto trečiame punkte teigiama, kad Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nėra pakankamai pagrįsta, kodėl būtina iš esmės keisti esamą reguliavimą, įtvirtinant taupomųjų indėlių kategoriją. Taip pat teigiama, kad priežasties, jog bus sukurtos sąlygos ilgalaikiam skolinimui, neužtenka, mat kredito įstaigos taiko ir kitus įvairius lėšų pritraukimo instrumentus ir priemones.
Tačiau nors yra ir kiti instrumentai ir priemonės, kaip kredito įstaigos gali užsitikrinti ilgalaikius finansavimo šaltinius, taupomieji indėliai prisidėtų prie palankesnių kreditavimo sąlygų Lietuvoje. Europos Komisijos rekomendacijose Lietuvai teigiama[1], kad Lietuvoje kapitalo rinkos yra neišvystytos, ir kad reikalingi alternatyvūs finansavimo šaltiniai norint pagyvinti investicijas Lietuvoje. Esant tokioms aplinkybėms teigti, jog nėra pakankamai pagrįstas taupomųjų indėlių reikalingumas, kuomet jie gali prisidėti prie geresnės finansavimo aplinkos, yra neatsakinga.
Be to, yra ir kitų svarbių priežasčių, kodėl taupomieji indėliai yra reikalingi. Pirma, jie suteiktų indėlininkams galimybę gauti didesnes už įprastų terminuotųjų indėlių palūkanas. Taip yra todėl, kad bankai ir kitos kredito įstaigos norėdamos prisitraukti patikimesnį finansavimą būtų suinteresuotos mokėti didesnes palūkanas už taupomuosius indėlius. Didesnes palūkanas bankai ir kitos kredito įstaigos galėtų mokėti dėl to, kad didesnis užtikrintumas mažintų bankų sąnaudas patiriamas dėl indėlių nutraukimo anksčiau numatyto termino.
Antra, indėlininkų lėšų atsiėmimas anksčiau laiko (kai atsiranda pagrįstos ar nepagrįstos viešos informacijos apie finansinio sektoriaus apskritai ar konkretaus banko veiklos nepatikimumą (ang. „bank run“)), yra viena svarbiausių finansinio sektoriaus nestabilumo ir sisteminės rizikos priežasčių. Taupomųjų indėlių institutas šią riziką mažina, kadangi indėlininkai šiuo atveju yra labiau įsipareigoję laikyti indėlius iki iš anksto sutarto termino. Tad taupomųjų indėlių instrumentas, jei jis plačiai paplistų, sumažintų sisteminę finansinio sektoriaus riziką.
Dėl visų anksčiau išvardintų priežasčių siūlome pritarti tolimesniam Įstatymo projekto svarstymui ir taupomųjų indėlių Lietuvoje įvedimui.
