Daugiau kaip milijardas eurų – tiek mums pernai kainavo išlaikyti valdžios aparatą (Seimo, Vyriausybės, ministerijų ir joms pavaldžių įstaigų, valstybinių komisijų inspekcijų, tarybų ir teismų valdininkus). Tai net dešimtadalis mokesčių mokėtojų sumokėtų pinigų.
Apetitas kyla – prieš penkerius metus išlaikyti valdininkams pakako 136-ais mln. eurų mažiau. Vis daugiau mokesčių mokėtojai turi mokėti už premijas, priedus, keliones, net dovanas valdininkams jubiliatams.
Didesnės premijos ir priedai
Mokesčių mokėtojai valdininkams moka ne tik atlyginimus, bet ir nemažus priedus, premijas, priemokas ir kitas išmokas. Seimo Audito komiteto analizė rodo, kad minėtų valdininkų darbo užmokesčiui išmokėti pernai skirta 687 mln. eurų, dar beveik 295 mln. eurų – išmokoms prie algos.
Prieš penkerius metus darbo užmokesčio išlaidos sudarė panašiai – 657 mln. eurų, tačiau priedams atseikėjama buvo žymiai mažiau – 112 mln. eurų. Labiausiai save premijomis pernai palepino Vilniaus universitetas (488,4 tūkst. eurų), Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (349,1 tūkst. eurų).
Valdžios aparatas nesitraukia net ir mažėjant gyventojų skaičiui. Tai reiškia, kad efektyvumas nedidėja, tai už ką mokamos vis didesnės premijos?
Milijonai – ekspertizėms
Valdiškoms įstaigoms vis dažniau prireikia ekspertų pagalbos. Išlaidos samdomiems ekspertams praėjusiais metais siekė daugiau kaip 11,2 mln. eurų, o už pernai perpus mažiau – 6,1 mln. eurų. Labiausiai ekspertų pagalbos reikia Energetikos ministerijai, Lietuvos mokslo tarybai ir Žemės ūkio ministerijai.
Klausimas – ką tuo metu daro valdiškų įstaigų darbuotojai? Juk vien jų kvalifikacijos kėlimas per metus mokesčių mokėtojams kainuoja 3,6 mln. eurų. Ar racionalu tuo pačiu metu investuoti į kvalifikacijos kėlimą ir toliau samdyti išorės ekspertus, kurie kvalifikuotiems valdiškų institucijų darbuotojams rašo tyrimus, ekspertizes ir pan.?
Brangstančios kelionės
Mokesčių mokėtojai apmoka ir valdininkų keliones. Vien tik transporto išlaidos per penkerius metus pabrango daugiau kaip 12 mln. eurų iki beveik 41 mln. eurų. Komandiruočių išlaidos padidėjo 5 mln. eurų – iki 18,4 mln. eurų.
Yra ir gerų pavyzdžių. Taupiausiųjų vardo šioje srityje nusipelnė Finansų ministerija, Ūkio ministerija, kurios išlaidas komandiruotėms pernai sumažino. Taigi, taupyti – įmanoma. Tačiau tik nedaugelis tai daro, juk pinigai – ne savi.
Įdomu tai, kad didesnis negu įprasta komandiruočių skaičius matomas paskutinį metų ketvirtį. Gal institucijos siekia iki galo išsemti komandiruotėms numatytas lėšas? Gal vykstama net į tas komandiruotes, kurios galbūt nebūtinos, paturistauti?
Dovanos jubiliatams
Reprezentacijai pernai išleista 5,7 mln. eurų. Bene labiausiai stes ir Švietimo ir mokslo ministerija, tam skirdami beveik 70 tūkst. eurų. Tai tik vienas pavyzdys švaistant valdiškus pinigus. Jei jau kolegos yra taip mylimi, gal vertėtų dovanoms susimesti iš savo kišenės, o ne kišti rankas į mokesčių mokėtojų kišenes?
Tai visiškai neskatina taupiai elgtis su mokesčių mokėtojų pinigais. O paskui stebimasi mokesčių mokėjimo vengimu. Juk racionalus ir efektyvus mokesčių mokėtojų pinigų naudojimas skatina piliečius tuos mokesčius mokėti. Reikėtų ieškoti būdų, kaip kiekviena institucija būtų skatinama taupyti ir nebūtinai viską išleisti.
Taupyti – misija neįmanoma?
Taigi, aukštais mokesčiais apkrauti gyventojai ir verslas toliau maitina įspūdingą valdžios aparatą, kuriam taupymas – ne draugas. Valdžia leidžia kitų pinigus ir, galima sakyti, jų neskaičiuoja arba skaičiuoja atsainiai.
Kam nors prakalbus apie mokesčių mažinimą, didesnes pensijas, vis atsakoma – pinigų nėra. Yra, ir net labai daug. Galimybė sutaupyti slypi būtent viešojo valdymo srityje. Tačiau efektyvumo didinimas vis dar lieka neįmanoma užduotis, nes niekas nesiima jos įgyvendinti. Jei kurios nors partijos rinkiminėse programose atsirastų siūlymas pažaboti šį besaikį išlaidavimą, neabejoju, kad sulauktų daug palaikančiųjų. Bet ar užteks politinės valios?
