Esate sėkmingas verslininkas? Sukuriate daug darbo vietų? Gaunate nemažas pajamas? Jums vėl gresia dar vienas mokestis.
Seimas siūlo, kad visos įmonės, kurių metinės pajamos viršija 20 mln. eurų, Konkurencijos tarybai mokėtų 6 tūkst. eurų prievaizdo mokestį. Be to, mokesčiai už pranešimus dėl koncentracijos eitų ne į valstybės, o į Konkurencijos tarybos biudžetą. Į jį taip pat turėtų suplaukti dešimtadalis visų tarybos paskirtų baudų.
Konkurencijos sargų noras gauti daugiau pinigų yra suprantamas. Kaip nenorėsi, kai Seimas kone per kiekvienus aštresnius debatus šiai tarybai nori užkrauti dar daugiau darbų. Tačiau tai nepavyksta, nes nėra lėšų. Didžiausią nerimą kelia tai, kad daugelis naujų siūlymų prasilenkia su Konkurencijos tarybos funkcijomis, o neretai – ir su logika.
Kai buvo svarstomas mažmeninės prekybos reguliavimas, Seimo nariai siūlė, kad Konkurencijas taryba prevenciškai peržiūrėtų visas prekybininkų sutartis su tiekėjais. Nesvarbu, kad jų yra tūkstančiai.
Konkurencijos tarybai atlikus pieno rinkos tyrimą, rezultatai netenkino politikų, kuriems grasinimais ganyti karves Gedimino prospekte uodegą buvo prispaudę ūkininkai. Tuomet Seimo nariai sakė: „Atlikite papildomus kitų šalių rinkų tyrimus.“ Kam? Reikėjo palankesnių rezultatų.
Dabar Seime registruotas naujas įstatymo projektas, kuriame Konkurencijos tarybai būtų paskirta reguliuoti žemės ūkio produkcijos kainas. Kai politikų vaizduotė tokia laki, o konkurencijos sargai neturi pinigų, ką nors juk reikia daryti. Ir kaip visada taikiniu tampa verslas.
Projekto autoriai argumentuoja, esą kuo didesnė įmonė, tuo didesnė rizika, kad ji ribos konkurenciją. Ir nesvarbu, ar Konkurencijos taryba tyrė bendrovės veiklą, nustatė ar nenustatė pažeidimų – susimokėkite už narystę sėkmingųjų klube.
Dar daugiau – tai reiškia dvigubą apmokestinimą. O Konkurencijos taryba (šalia tokio abonentinio mokesčio) ir toliau bus finansuojama iš valstybės biudžeto, į kurį lėšas suneša tos pačios stambios įmonės. Tad gal tokį pat principą pritaikykime ir politikoje? Pasiūlykime politikams ir valdininkams į STT biudžetą mokėti tokį pat prievaizdo mokestį už korupcijos tyrimus?
Juk kuo aukštesnes pareigas eini, tuo didesnė rizika, kad dalysi „zadanijas“, velsies į korupcijos skandalus, darysi žalą visuomenei. Tačiau taip galvoti šiukštu negalima. Juk galioja nekaltumo prezumpcija. Tik politikai kažkodėl nori, kad ji negaliotų įmonėms, kurios sugeneruoja 20 mln. eurų pajamų. Kadangi jau užsiminėme apie valdžią, prisiminkime, kaip jai sekasi laikytis Konkurencijos įstatymo.
O jis iškraipyti konkurenciją draudžia ne tik privatiems verslams, bet ir viešojo administravimo subjektams. Per pastaruosius dvejus metus Konkurencijos taryba nustatė, kad tiek valdžia, tiek privatus verslas konkurenciją pažeidė po 14 kartų. Taigi valdžia yra neką mažesnė Konkurencijos įstatymo pažeidėja nei privatus verslas. Tai reiškia, kad konkurencijos sargai didelę savo darbo laiko dalį praleidžia prižiūrėdami valdžią. Tačiau apie jokį valdininkų mokestį Konkurencijos tarybai neužsimenama nė lūpų kraštu.
Konkurencijos įstatymo pažeidimai pastaruoju metu pasiskirsto po lygiai. Pusę jų padaro privatus verslas, pusę – valdžia. Jei jau verslui siūloma papildomai susimokėti už priežiūrą, mažų mažiausiai būtų teisinga, kad už tai susimokėtų ir valdžia. O jei pažvelgtume plačiau, Seimo nariams per kiekvieną pilnatį reikėtų mažiau prigalvoti papildomų funkcijų, kad paskui nereikėtų ieškoti finansavimo.
