Lietuvos laisvosios rinkos instituto pastabos ir pasiūlymai Dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 papildymo 7(1) straipsniu (Nr. XIIP-2771(2)).
Šiuo įstatymo projektu siūloma, kad už ne visą darbo dieną dirbančius vyresnius nei 29 m. asmenis, dirbusius pas vieną draudėją (jei jie nėra senatvės ir invalidumo pensijų gavėjai ir nėra laikinai nedarbingi) valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokos būtų mokamos nuo sumos ne mažesnės kaip minimalioji mėnesinė alga (toliau – MMA). Nepritariame šiam pasiūlymui dėl žemiau nurodytų priežasčių.
Įmokos būtų mokamos nuo negautų pajamų
Atkreipiame dėmesį, kad tokiu atveju mokesčiai būtų mokami net ir nuo negautų pajamų. Priėmus pasiūlymą labiausiai būtų pakenkta mažiausias pajamas gaunantiems asmenims, kuriems iš esmės tektų mokėti didesnius mokesčius. Didėjant darbo vietos kainai, tikėtina, jog būtų atleista dalis ne pilnu etatu dirbančiųjų už MMA (arba dėl padidėjusių darbo sąnaudų būtų mažinami/nedidinami atlyginimai kitiems darbuotojams). Taip nukentėtų norintieji derinti darbą ir šeimyninius įsipareigojimus (pvz. mamos, auginančios mažus vaikus ir dirbančios puse etato).
Jau ir dabar mokesčiai sudaro ~31 proc. puse etato dirbančio žmogaus darbo vietos kainos. Mokant VSD įmokas nuo MMA neproporcingai dirbtam darbo laikui, šis santykis pasiektų ~47 proc.
Mokesčiai būtų padidinti 127 tūkst. žmonių
Statistikos departamento duomenimis, 2015 m. nepilną darbo dieną dirbo ir mažiau nei MMA uždirbo 127 tūkst. žmonių (iš viso nepilną darbo dieną dirbo 142 tūkst. gyventojų)
Pasiūlymo įgyvendinimas neigiamai atsilieptų regionams
Priėmus šį pasiūlymą ypač nukentėtų šalies regionai. Statistikos departamento duomenimis, miesto vietovėse ne pilną darbo dieną dirba apie 6 proc. samdomų darbuotojų, o kaimo vietovėse šis skaičius – pusantro karto didesnis (8,6 proc. samdomų darbuotojų dirba ne pilną darbo dieną).
VSD įmoka būtų didesnė nei Estijoje
Priėmus šį pasiūlymą VSD įmoka nuo mažiausiai uždirbančių asmenų viršytų net tą, kuri yra Estijoje (ši šalis dažnai pasitelkiama kaip tokio pasiūlymo įgyvendinimo geras pavyzdys). Minimali VSD įmoka 2016 m. Estijoje siekia 128,70 eur.[1], o Lietuvoje ji būtų 139,93 eurų.
Didesnė nei Estijoje VSD įmoka būtų ne tik nominaliai, bet ir santykinai – minimalios VSD įmokos ir MMA santykis siektų ~30 proc. Estijoje ir ~40 proc. Lietuvoje.
Taikantis į tam tikras dirbančiųjų grupes, nukentėtų smulkiojo verslo savininkai
Viešojoje erdvėje dažnai teigiama, jog pasiūlymas VSD įmokas mokėti nuo MMA yra nukreiptas į įmonių vadovus, kurie apiformina darbą ne pilnu etatu ir taip moka mokesčius, nuo sumos, mažesnės už MMA (Lietuvoje esą apie 10 000 įmonių vadovų, dirbančių už MMA ir mažiau). Atkreipiame dėmesį, kad Statistikos departamento duomenimis Lietuvoje yra apie 70 tūkst. įmonių vadovų, daugiau kaip pusė jų vadovauja įmonėms, kurių metinės pajamos neviršija net 80 tūkst. eurų. O tai reiškia, kad per mėnesį jos parduoda prekių ir paslaugų už mažiau kaip 6 tūkst. eurų. Didžiajai daliai šių įmonių veikiausiai vadovauja patys jų bendrasavininkai, kurių pagrindinis pajamų šaltinis yra ne darbo užmokestis, o įmonės pelnas. Kadangi pagal įstatymus įmonei privaloma turėti vadovą, nelieka nieko kito, kaip save juo paskirti. Tuo atveju, kai įmonė negali sau leisti mokėti vadovui didelio darbo užmokesčio (pvz., įmonė yra naujai įkurta arba verslo generuojami pajamų srautai yra nenuolatiniai) yra taupoma savininko darbo užmokesčio sąskaita (dažnai savininkai netgi kredituoja tokį verslą savo asmeninėmis lėšomis).
Siūlome: Palikti šiuo metu galiojančią tvarką, kai VSD įmokos skaičiuojamos nuo MMA proporcingai dirbtam laikui.
[1] https://home.kpmg.com/xx/en/home/insights/2014/04/Estonia-other-taxes-levies.html
