LLRI išnagrinėjo Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 12, 14, 16, 20, 27, 28 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIP-4253) (toliau – Projektas) ir teikia savo pastabas ir pasiūlymus.
Šiuo įstatymo Projektu siekiama įgyvendinti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės (toliau – Valstybės kontrolė) rekomendacijas ir pastabas dėl audito kokybės kontrolės sistemos tobulinimo ir atliekamų auditų kokybės gerinimo, sudarant sąlygas visose savivaldybėse veikti savivaldybės kontrolės ir audito tarnyboms (toliau – SKAT), kuriose dirbtų ne mažiau 2 asmenų. Nepritariame šiam pasiūlymui dėl žemiau nurodytų priežasčių.
Neįvertinti alternatyvūs auditų kokybės gerinimo būdai
Atkreipiame dėmesį, jog Projekto rengėjai neįvertino alternatyvių tikslo (gerinti atliekamų auditų kokybę savivaldybėse) siekimo būdų – pavyzdžiui, privačių audito bendrovių pasitelkimo, darbuotojų švietimo, mokymo, kontrolierių konsultavimo atliekant auditą, centralizuoto auditų atlikimo ar kt.
Valstybės kontrolės teigimu, privačios audito įmonės gali atlikti išorės auditą viešojo sektoriaus subjektuose tuo atveju, kai Valstybės kontrolė arba Savivaldybės kontrolieriai pasitelkia išorės auditorius auditui atlikti arba viešojo sektoriaus subjektas nusprendžia pirkti papildomą audito atlikimo paslaugą.[1] Nuostatos dėl išorės auditoriaus pasitelkimo yra įtvirtintos ir Valstybinio audito reikalavimuose.
Be to, auditas, atliekamas su konkrečia savivaldybe nesusijusios išorinės institucijos, užtikrintų didesnį savivaldybių audito skaidrumą. Šiuo metu SKAT veikla, nors ir juridiškai atskirta nuo savivaldybės, bet finansuojama tiesiogiai iš savivaldybės biudžeto. Todėl būtina spręsti nepriklausomumo nuo savivaldybės klausimą per finansavimą ar įtraukiant į audito projektus nepriklausomus išorės auditorius.
SKAT darbuotojų skaičiaus didinimas pareikalautų papildomų lėšų, kurias būtų galima sutaupyti audito paslaugas perkant rinkoje
Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime dėl siūlomo Projekto (Nr. 16-6565) pažymima, kad įgyvendinant įstatymo Projekto nuostatas turi būti siekiama nedidinti bendro savivaldybės valstybės tarnautojų ir darbuotojų skaičiaus.
Pasak įstatymo Projekto autorių, atsižvelgiant į Registrų centro pateikiamus duomenis, šiuo metu Lietuvoje 59 savivaldybėse įsteigtos savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos kaip juridiniai asmenys. Savivaldybė, kurioje nėra įsteigta savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos kaip juridinio asmens, yra tik viena. Tačiau šiuo metu yra 11 savivaldybių, kuriose dirba po 1 darbuotoją ir dalis jų yra vertinamos kaip neužtikrinančios audito kokybės. Įstatymo Projekto autoriai teigia, kad įstatymo Projektui įgyvendinti iš viso papildomai reikėtų apie 177,1 tūkst. eurų per metus. Savivaldybei, kurioje šiuo metu Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyboje yra įsteigtas arba užimtas tik vienas etatas, naujam etatui įsteigti papildomai metams iš savivaldybės biudžeto reikėtų skirti apie 16,1 tūkst. eurų per metus. Atkreipiame dėmesį, kad Projekto rengėjai nėra įvertinę, kiek kainuotų alternatyva savivaldybių auditui pasitelkti privačias audito bendroves užuot samdžius papildomą darbuotoją.
Lietuvos auditorių rūmų atliktoje „2014 metų audito rinkos apžvalgoje“ įvertinta, jog 2014 m. vieno audito vidutinė kaina siekė 4 095 eurų. Vienam auditui atlikti vidutiniškai buvo skiriama 134,4 val. (valstybės ir savivaldybės įmonėse šis laikas dar trumpesnis – 107 val.).[2] SKAT vidutiniškai dirba 3 darbuotojai, kurių pagrindinis uždavinys yra atlikti savivaldybių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių auditus. Remiantis tuo galima teigti kad auditas, kurį atlieka SKAT, mokesčių mokėtojams kainuoja kelis kartus brangiau nei tuo atveju, kai audito paslaugos perkamos rinkoje. Pilnu etatu dirbantys 3 SKAT auditoriai per metus savo funkcijoms atlikti skiria apie 6 tūkst. darbo valandų, kai vidutiniškai rinkoje auditas atliekamas per 134,4 val.[3]
Tai leidžia daryti išvadą, kad SKAT veikia neefektyviai arba joms yra priskirtos papildomos funkcijos, kurias reikia atskirti nuo audito. SKAT funkcijų išgryninimas sudarytų galimybę išorinio audito paslaugas pirkti rinkoje, šalutines neauditines funkcijas perduodant kitiems padaliniams (pavyzdžiui, savivaldybės administracijos vidaus audito tarnybai). Tai taip pat leistų sumažinti funkcijų dubliavimąsi tarp SKAT ir savivaldybės administracijos vidaus audito tarnybos.
SKAT darbuotojų skaičiaus didinimas nebūtinai užtikrintų auditų kokybės gerinimą
Pritariame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išvadai, dėl siūlomo įstatymo Projekto (Nr. 16-6565), kurioje pažymima, kad vien darbuotojų skaičiaus padidinimas nebūtinai reiškia atliekamų auditų kokybės pagerėjimą. Atkreipiame dėmesį, kad 2016 m. balandžio 1 d. Valstybės kontrolės parengtoje „Savivaldybių kontrolierių (savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų) atliktų auditų išorinių peržiūrų 2016 m. apibendrinimo ataskaitoje (Nr. IP-16)“ teigiama, kad nepaisant to, kad daugiau darbuotojų turinčios tarnybos dirba kokybiškiau, kai kurios mažos SKAT sugeba pasiekti ir išlaikyti pakankamai aukštą atliekamų auditų kokybės lygį.[4] Taip pat atkreipiame dėmesį, kad nepriklausomai nuo SKAT darbuotojų skaičiaus, nė vienoje savivaldybėje kokybės kontrolės sistema Valstybės kontrolės nebuvo įvertinta esanti „be trūkumų“.[5] Tai leidžia daryti išvadą, kad vien Projektu siūloma priemone (SKAT darbuotojų skaičiaus didinimu) nebus pasiekti numatyti tikslai – pagerinti auditų kokybę.
Atkreipiame dėmesį, kad vidutinio dydžio įmonės auditą atlieka 3-5 darbuotojų komanda, kurios nariai dirba tuo pat metu, bet atlieka skirtingas funkcijas ir specializuojasi skirtingose srityse. Tikėtina, jog būtent toks darbo pasiskirstymas leidžia atlikti auditą greičiau ir pigiau, lyginant su SKAT. Jei vienam papildomam SKAT darbuotojo etatui įsteigti būtų skiriama 16,1 tūkst. eurų, SKAT specialisto vidutinis darbo užmokestis „prieš mokesčius“ siektų 1 342 eurus (tuo atveju, jei visos papildomos lėšos skiriamos tik darbo užmokesčiui). Tikėtina, jog samdant išorės specialistus tik trumpam – audito atlikimo laikotarpiui – už ženkliai mažesnę kainą būtų galima samdyti komandą, kurioje, tikėtina, dirbtų aukštesnės kvalifikacijos specialistai. Ypač tai aktualu regionams, kuriuose jaučiamas aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumas.
Siūlome:
- Grąžinti Projektą tobulinti.
- Įvertinti galimybę Projekto tikslų siekti alternatyviais būdais, pavyzdžiui, gerinti auditų kokybę išgryninant SKAT funkcijas ir pasitelkiant privataus sektoriaus subjektus.
[1] Valstybės kontrolė, Išorės auditą atliekančių institucijų funkcijos, <https://www.vkontrole.lt/vsa/puslapis.aspx?id=2>
[2] Lietuvos auditorių rūmai, 2014 metų audito rinkos apžvalga, <lar.lt/www/new/request.php?7630>
[3] Lietuvos auditorių rūmai, 2014 metų audito rinkos apžvalga, <lar.lt/www/new/request.php?7630>
[4] Valstybės kontrolė, Savivaldybių kontrolierių (savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų) atliktų auditų išorinių peržiūrų 2016 m. apibendrinimo ataskaita (Nr. IP-16), 2016 m. balandžio 1 d., 15.
[5] Valstybės kontrolė, Savivaldybių kontrolierių (savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų) atliktų auditų išorinių peržiūrų 2016 m. apibendrinimo ataskaita (Nr. IP-16), 2016 m. balandžio 1 d., 9.
