Naujasis Darbo kodeksas (DK) liberalus nebuvo nuo pat pradžių. Geriausiu atveju – modernesnis. Po Seimo narių kūrybos liberalumo ir modernumo liko dar mažiau.
Taip, atsiranda daugiau darbo sutarčių rūšių. Bet jos labai apribotos. Terminuotų sutarčių įmonėje galės būti tik 20 proc., projektinių sutarčių (kai sutariama dėl konkretaus produkto sukūrimo) – tik 10 proc. Taip, kartais bus leidžiama padirbti ir 60 valandų per savaitę. Bet maksimalus viršvalandžių kiekis DK yra 180 valandų, arba po 40 minučių per dieną. Toks yra visas DK: kiekvienas laisvės plyšelis uždengiamas keliais sluoksniais ribojimų.
Nesuprantu, kodėl prieš naująjį Darbo kodeksą (DK) protestuoja profsąjungos. Net ketvirtadalis jo straipsnių skirta išskirtinai tam, ką darbdavys turi padaryti, kad įtiktų profsąjungoms, taryboms, darbuotojų patikėtiniams. Vien darbo tarybos rinkimams skirti šeši puslapiai.
O laisvės, t.y. galimybės žmonėms pasirinkti, kiek ir kada dirbti – ne per daugiausiai.
Suminė darbo apskaita, darbas po 48 valandas per savaitę? Tą leidžia net dešimties metų senumo ES direktyvos. Jei Lietuvos DK pagaliau atlaisvina darbo santykius iki ES lygio, t.y. iki kone griežčiausiai pasaulyje darbo santykius reguliuojančių šalių, reikia ne baisėtis „liberalizavimu“, o klausti, kodėl pas mus taip ilgai nebuvo laisvės.
Nenustatytos apimties darbo sutartis, t.y. kada darbdavys ir darbuotojas sutaria, kad darbuotojas dirbs tik tada, jei bus ką dirbti? Tokios sutartys jau seniai leidžiamos net senosiose ES šalyse pvz., Olandijoje, Austrijoje ar Jungtinėje Karalystėje.
Girdėjote gąsdinimų, kad visiems darbuotojams reikės budėti prie telefono ir laukti – pakvies ar nepakvies dirbti?
Tai – elementari netiesa. Pirma, pakviesti dirbti reikės prieš 5 dienas, ne 5 valandas. Jei pakvies vėliau – galima atsisakyti dirbti. Antra, darbuotojas tokių sutarčių gali sudaryti su keliais darbdaviais. Tai būtų ypač patogu jaunimui, studentams, ar kitiems, dirbantiems nereguliariu grafiku. Trečia, naujas DK juodu ant balto draudžia trukdyti darbuotojui dirbti pas kitą darbdavį. Ketvirta, tokių sutarčių įmonėje negalės būti daugiau nei 10 proc. Penkta, net jei darbuotojas nedirbs, jam reikės mokėti bent už 8 valandas per mėnesį.
Nenustatytos apimties sutartys yra iliustracija, kaip žmonių gąsdinimas nauju DK yra neparemtas faktais. Bet kada marksistiniai „klasių kovotojai“ ir revoliucionieriai rėmėsi faktais? Kas per 1917 m. bolševikų revoliuciją užėmė Žiemos rūmus? Protas ar minia?
O dabar rimtas klausimai ateičiai. Jei priešinatės DK modernizavimui, nes manote, kad „darbdavys ras kaip apeiti taisykles“, tai kam tada iš vis reikia DK? Meskime visus DK lauk ir sukurkime Baudžiamąjį Darbo kodeksą. Sukurkime Darbo miliciją, draugovininkus, šnipų tinklą – ir pirmyn. Baudžiamasis Darbo kodeksas labiau atitiks jūsų pasaulėžiūrą.
Ir atvirkščiai. Jei manote, kad valstybės politikos tikslas – bendradarbiavimas, kai žmonės legaliai susitaria, kaip ir kada dirbti, tuomet mums reikia laisvo ir modernaus DK. Jei DK ir grąžinti tobulinti, tai tik su griežtomis instrukcijomis į DK įlieti daugiau laisvės.
