Sprendimas didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) nuo 200 iki 310 eurų – sveikintinas. Padidinus NPD, daugiau pinigų liktų mokesčių mokėtojų kišenėse. Tai daug geresnis sprendimas, nei eilinį sykį 30 eurų padidinti minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) – juk nuo šios sumos dar nuskaičiuojami mokesčiai, todėl atlyginimo „į rankas“ padidėjimas būna mažesnis, nei tikėtasi. Didinant NPD, priešingai nei keliant MMA, mažiau iškraipoma rinka. Štai po dar vieno pakėlimo kai kuriuose rajonuose MMA jau sparčiai vejasi vidutinį darbo užmokestį.
Mažiausias pajamas padidinti leistų NPD prilyginimas minimaliai algai – taip mažiausiai uždirbančiųjų atlyginimas „į rankas“ padidėtų beveik 29 eurais.
Tačiau dabar siūlomas NPD padidinimas turi ir ne tokią džiuginančią nematomą pusę. Šįsyk didinant NPD buvo pakeista jo skaičiavimo formulė, todėl NPD bus didesnis, bet ne tiek, kiek galėjo tikėtis mokesčių mokėtojai. Vidutinį darbo užmokestį (578 eurus „į rankas“) gaunančiam asmeniui padidintas NPD pajamas „į rankas“ padidins 11,50 euro, jei formulė nebūtų pakeista – piniginės papilnėtų 18 eurų.
Nepateikiant visos informacijos apie tokius pokyčius manipuliuojama mokesčių mokėtojais. Tai daryti valdžiai tapo lengviau dar 2009 m., kai buvo įvesta kintamojo dydžio NPD taikymo tvarka. Iki tol visiems gyventojams, neatsižvelgiant į jų pajamas, buvo taikomas vienodo dydžio fiksuotas NPD.
Pagal formulę skaičiuojamas kintantis NPD taip pat apsunkina mokesčių apskaičiavimą ir administravimą. Dėl kas mėnesį taikomo vis kito NPD vargo turi ne tik įmonių finansininkai, valstybės institucijos, bet ir patys gyventojai, kasmet sukantys galvą prie gyventojų pajamų mokesčio metinių deklaracijų.
Laisvosios rinkos institutas siūlo Seime svarstant NPD didinimą kartu svarstyti galimybę NPD prilyginti minimaliai algai ir grąžinti fiksuoto NPD taikymą, tada ir gyventojų kišenėse liktų daugiau pinigų, ir vietos manipuliacijoms būtų mažiau.
