Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 16(1), 18, 22, 28, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 16(2) straipsniu įstatymo projektą XIIP-4096, ir teikia šias pastabas:
- Draudimas įsigyti alkoholio asmenims iki 20 metų būtų pats griežčiausias ES. Atvirkščiai, ne vienoje ES šalyje yra leidžiamas alkoholio įsigijimas ir vartojimas iki 18 metų.
- Lietuvoje jau taikomi vieni griežčiausių prekybos apribojimų Europoje.
- Lietuvoje jau taikomi vieni griežčiausių alkoholio reklamos ribojimų ES ir pasaulyje.
- Reikalavimas alkoholį pardavinėti tik specializuotuose parduotuvėse ar specializuotuose skyriuose neproporcingai paveiktų mažas parduotuves, be didesnio poveikio alkoholio suvartojimui.
- Pagal gyventojų pajamas alkoholis Lietuvoje yra vienas brangiausių ES.
Todėl siūlome nepritarti Projektui XIIP-4096
Detalūs argumentai
- Draudimas įsigyti alkoholio asmenims iki 20 metų būtų pats griežčiausias ES. Atvirkščiai, ne vienoje ES šalyje yra leidžiamas alkoholio įsigijimas ir vartojimas iki 18 metų.
Siūlymas uždrausti asmenimis iki 20 m. įsigyti alkoholinių gėrimų numato draudimą taikyti tiems asmenims, kuriems kitose srityse yra suteiktos dauguma pilietinių teisių (rinkimų, santuokos, transporto priemonės vairavimo ir pan.) Susiklosto tokia situacija, kad konstituciškai tokie asmenys bus laikomi galinčiai priimti savarankiškus sprendimus, o įstatymiškai – ne.
Jeigu būtų įvestas siūlomas apribojimas Lietuva taptų valstybe turinčia didžiausią amžiaus apribojimą alkoholinių gėrimų įsigijimui ne tik Europos Sąjungoje bet ir visoje Europoje. Analogišką draudimą turi tik Islandija ir Norvegija. Kitose ES šalyse alkoholinių gėrimų įsigijimas leidžiamas nuo 16 (Austrija, Portugalija) arba 18 metų. Toks draudimas taip pat turėtų neigiamų pasekmių Lietuvos turizmo ir kitoms, susijusioms rinkoms.
Taip pat Projekto rengėjai siūlo uždrausti asmenims iki 20 m. vartoti visus alkoholinius gėrimus. Daugiau niekur Europos Sąjungoje negalioja toks griežtas ribojimas. Devyniose ES šalyse alkoholinius gėrimus įsigyti ir/ar vartoti galima asmenims iki 18 metų[1].
Daugelyje ES šalių alkoholio įsigijimo ir vartojimo amžius yra 18 metų. Tačiau pateikiame informaciją apie šalis, kur nuo šios nuostatos yra nukrypstama.
2. Lietuvoje jau taikomi vieni griežčiausių prekybos apribojimų Europoje.
Lietuvoje taikoma alkoholio kontrolės politika jau ir taip yra viena iš griežčiausių ES. Apie pusė ES šalių apskritai netaiko specialaus pardavimo laiko (valandomis) apribojimo alkoholiui, ar nedraudžia prekybos degalinėse. Aiškinamajame rašte nepateikiami įrodymai, leidžiantys manyti, kad ir taip griežtos prekybos tvarkos papildomas sugriežtinimas atneštų teigiamų rezultatų.
Tačiau galima numatyti, kad reikalavimas turėti specializuotą alkoholio skyrių, t.y. atskirtą patalpą ir atskirą įėjimą, gali būti neįgyvendinamas mažoms parduotuvėms ar smulkiesiems verslininkams. Tai gali priversti parduotuves užsidaryti apskritai, nebepardavinėti alkoholio, arba – atvirkščiai – nebepardavinėti maisto ir tapti specializuotomis alkoholio parduotuvėmis.
Ar alkoholio pardavimo laiko ribojimas mažina alkoholio vartojimą?
Alkoholinių gėrimų prekybos laiko ribojimas įvestas 2007 ir pakoreguotas 2009. Tačiau pardavimo laiko ribojimo poveikis alkoholio suvartojimui yra kvestionuotinas. Pagal Statistikos departamento duomenis nėra reikšmingo legalaus alkoholio suvartojimo sumažėjimo po 2007 ar 2009, lyginant su ankstesniais laikotarpiais (Žr. lentelę Nr. 4 žemiau; šaltinis – Statistikos departamentas) Atsižvelgiant į šią statistiką nėra pagrindo teigti, kad griežtesnis alkoholinių gėrimų pardavimo laiko trumpinimas mažintų vartojimą.
Dar daugiau, legalių pardavimų statistikoje neatsispindi šešėliniai alkoholio pardavimo ir vartojimo mastai. Projekto rengėjai nepateikia įrodymų, leidžiančių teigti, kad būtent papildomas alkoholio laiko pardavimo ribojimas yra proporcinga priemonė mažinti alkoholio vartojimą.
3. Lietuvoje jau taikomi vieni griežčiausių alkoholio reklamos apribojimų ES ir pasaulyje
Pagal Pasaulio Sveikatos Organizacijos tyrimo duomenis (p. 77, Global status report on alcohol and health 2014, WHO), mažiau nei penktadalis iš 166 pasaulio šalių visiškai draudžia alaus lauko reklamą (ir į šį skaičių įtraukiant šalis, kurios apskritai draudžia alkoholį, pvz., musulmoniškos šalys).
Palyginus ES šalių reklamos draudimus skirtinguose šaltiniuose matyti, kad Projektu siūlomas bet kokios išorinės alkoholio reklamos draudimas būtų vienas griežčiausių Europoje.
4. Pagal gyventojų pajamas alkoholis Lietuvoje yra vienas brangiausių ES
Jei alkoholio ir akcizų kainas lygintume pagal tai, kiek vidutinis gyventojas gali įsigyti už vidutinį atlyginimą, pamatytume, kad alkoholis statistiniam Lietuvos piliečiui yra kelis kartus brangesnis nei statistiniam skandinavui.
Išvados:
Siūlome nepritarti Projektui XIIP-4906
