Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau – LLRI) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX – 2135 3, 5, 34, 66, 78 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymą Nr. 15-3354(5) (toliau – Projektą) ir teikia pastabas.
Projektu siekiama sukurti tokį teisinį reguliavimą, kuris be kita ko nustatytų pareigą registruoti judriojo ryšio išankstinio mokėjimo SIM korteles ir privalomai fiksuoti abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo duomenis, t. y. vardą, pavardę, gimimo datą, adresą ir asmens (įmonės) kodą.
Įstatymo projektas prieštarauja proporcingumo principui
Projektas galimai prieštarauja konstituciniam proporcingumo principui. Jis reiškia, kad taikomos teisinės priemonės negali būti drastiškesnės ir griežtesnės, nei būtina, norimam tikslui pasiekti. Kaip proporcingumo principas turi būti taikomas įstatymo leidyboje, detalizuoja Teisėkūros pagrindų įstatymas. Šio įstatymo 3 str. 2 d. 2 p. nurodo, kad teisėkūroje vadovaujamasi proporcingumo principu, reiškiančiu, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti.
Toks reguliavimas nustato įstatymo projekto autoriui pareigą kartu su projektu pateikti naštos, kurią atneštų įstatymo projektas, vertinimą ir prognozuoti naudą, kuri būtų pasiekta reguliavimu. Nors našta objektyviai yra – šiuo atveju ji neįvertinama. Taip pat nevertinama, ar siūlomas reguliavimo griežtinimas yra proporcingas numatytiems tikslams.
Projekto aiškinamajame rašte teigiama, jog palengvės ikiteisminio tyrimo atlikimas, kur įtariamieji asmenys naudojasi judriojo ryšio išankstinio mokėjimo paslauga. Tačiau nėra pateikiami jokie duomenys apie tai, kiek tokių veikų iš tiesų yra ir kaip Projektas gali pagerinti situaciją.
Vertinant Projekto poveikį kriminogeninei situacijai šalyje, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad nors Lietuvoje ir būtų registruojami išankstinių mokėjimo SIM kortelių pirkėjų duomenys, tačiau tai nebūtų daroma kaimyninėse šalyse. Kaimyninėse šalyse – Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje išankstinio mokėjimo korteles galima įsigyti be didesnių išankstinių apribojimų ar duomenų registracijos. Naudojantis tarptautinio ryšio (angl. Roaming) paslaugomis, potencialūs pažeidėjai galėtų korteles įsigyti kitose šalyse ir jas toliau sėkmingai naudoti Lietuvoje.
Jungtinėje Karalystėje toks pasiūlymas buvo vertinamas po 2005 m. liepos mėnesį Londone įvykusių teroristinių išpuolių. Iš teisėsaugos, žvalgybos bei ryšio operatorių ekspertų sudarytos darbo grupės išvadose buvo teigiama, jog privaloma išankstinio mokėjimo kortelių savininkų duomenų registracija neatneštų jokių reikšmingų pokyčių tyrimo procesui, o tik susilpnintų jau veikiančią registravimo sistemą.
2012 m. Europos Komisija tyrė, ar tokia išankstinio mokėjimo kortelių vartotojų duomenų registracija buvo naudinga. Po tyrimo Europos vidaus reikalų komisarė Cecilia Malmström teigė, kad „šiuo metu nėra jokių įrodymų, kad tokie veiksmai būtų naudingi nusikalstamų veikų tyrimui ar sklandžiam vidaus rinkos veikimui“.
Toks reguliavimas apsunkins verslo sąlygas viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams. Dėl jo urėtų būti surenkami jau anksčiau minėti kiekvieno naujo vartotojo duomenys. Dėl šios priežasties reikėtų priimti į darbą daugiau asmenų, kurie galėtų apdoroti šiuos duomenis. Tai reiškia, kad didesnės apimties duomenų kaupimas ir administravimas pareikalaus daugiau žmogiškųjų bei finansinių išteklių. Galima prognozuoti, kad padidėjus tokių paslaugų administravimo kaštams, išaugs ir paslaugų kainos. Tokį kainų padidėjimą pajus paslaugų vartotojai.
Šiuo metu išankstinėmis mokėjimo kortelėmis yra prekiaujama ne tik paslaugų teikėjų salonuose, tačiau ir prekybos centruose, degalinėse ir kitose prekybos vietose. Paslaugų teikėjų teigimu, jų salonuose dirbantys žmonės yra paruošiami reikiamų duomenų surinkimui, taip pat yra apmokomi, kaip atpažinti galimus sukčiavimo atvejus bei padirbtus dokumentus. Tačiau galima manyti, kad tokių įgūdžių kitų pardavimo vietų darbuotojai neturi. Tai gali reikšti, kad kitose parduotuvėse nebebus pardavinėjamos išankstinio mokėjimo SIM kortelės. Tai skaudžiausiai pas atokesnių regionų, kur nėra paslaugų teikėjų įsteigtų aptarnavimo centrų, gyventojus, kuriems taip pat būtina naudotis komunikacijos priemonėmis.
Taigi apibendrinant galima teigti, kad siūlomas reguliavimas neatitinka proporcingumo principų, nes siūlomas reguliavimas yra neproporcingai griežtas ir gali nepasiekti numatytų tikslų.
Reguliavimas gali būti sunkiai praktiškai įgyvendinamas
Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad nėra aišku, kaip toks reguliavimas bus praktiškai įgyvendinamas ir gali pažeisti asmenų, jau įsigijusių tokias SIM korteles teises.
Nėra aišku, kaip bus sprendžiama problema dėl tų žmonių, kurie jau naudojasi išankstinio apmokėjimo ryšio paslaugomis. Jei operatoriams bus sukurta pareiga sužinoti ir jau paslaugomis besinaudojančių asmenų duomenis, galima prognozuoti, kad tai pareikalaus itin daug išteklių, nes reikėtų susisiekti su visais išankstinio apmokėjimo ryšio paslaugomis besinaudojančiais asmenimis.
Toks duomenų surinkimas galėtų nulemti dar daugiau nusikalstamų veikų. Telefoniniai sukčiai, prisidengdami nauju reguliavimu, galėtų skambinti asmenims iš jų išgauti asmeninę informaciją. Tai galėtų pasireikšti ne tik telefonu. Atokesnėse gyvenvietėse gyvenančius žmones, kurie paprastai turi mažiau informacijos apie įstatymų pasikeitimus, būtų dar paprasčiau apgauti juos aplankant.
Be to, reikia pabrėžti, kad jei visgi būtų sukurta pareiga surinkti jau paslaugomis besinaudojančių asmenų duomenis, tai paneigtų jau tarp paslaugų teikėjo ir vartotojo sudarytos sutarties esmę. Šios paslaugos turi du pagrindinius elementus: išankstinis paslaugų apmokėjimas ir paslaugų anonimiškumas. Jei reguliavimas būtų taikomas į praeitį, tai pažeistų vieną iš esminių teisės sistemos principų lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja), kuris išvedamas iš Konstitucijos 7 str. nuostatos „galioja tik paskelbti įstatymai“. Konstitucinis teismas yra pasisakęs, kad „Reikalavimo, kad įstatymas neturi grįžtamosios galios, neatitinkantis reglamentavimas civilinių, administracinių ar kitų teisinių santykių srityje pažeistų teisinės valstybės principą ir būtų nekonstitucingas“.
Jei Projekte siūlomas reguliavimas visgi būtų taikomas praeičiai, kas savaime prieštarauja teisės principams, būtų paneigta viena iš esminių išankstinio mokėjimo ryšio sutarties sąlygų. Toks imperatyvus nurodymas pakeisti sutartį taip pat būtų neproporcingas numatytiems tikslams pasiekti.
Išvados
LLRI siūlo nepritarti Projektui.
