Lietuvos laisvosios rinkos institutas išrinko ir įvertino ryškiausias partijų rinkimų programų nuostatas, kurios veiks žmonių atlyginimus, mokesčius, pasirinkimo laisvę ir kasdienį ekonominį gyvenimą. Kas slypi po partijų pažadais, į kurias nuostatas rinkėjui atkreipti dėmesį, kaip jas vertinti?
Mažesni mokesčiai dirbantiesiems:
„žymiai didesnį dėmesį nei iki šiol skirsime vaikus auginantiems darbuotojams, ženkliai padidindami už vaiką taikomą neapmokestinamąjį pajamų dydį bei jį taikydami visoms darbuotojo mokamoms įmokoms, išskyrus socialinio draudimo įmokas“
,,Priešingai – mokesčių naštą realiai mažinsime: mažesnių pajamų gavėjams taikysime neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) visoms jų mokamoms įmokoms, išskyrus socialinio draudimo įmokas, kurių tarifas bus gerokai mažesnis nei šiuo metu. Didesnių pajamų gavėjams taikysime logiško dydžio socialinio draudimo įmokų “lubas”;
NPD didinimas yra puikus būdas realiai padidinti dirbančiųjų pajamas. Toks sprendimas yra daug efektyvesnis, nei pačios MMA didinimas, nes didinant MMA nuo padidinto atlyginimo dar yra mokami mokesčiai, todėl atlyginimo „į rankas“ padidėjimas būna mažesnis, nei tikėtasi. Štai nuo liepos minimalų atlyginimą padidinus 30 eurų, atlyginimas „į rankas“ padidėjo vos 21 euru. Visą kitą padidėjimą „suvalgė“ mokesčiai. Sujungus nuo darbo užmokesčio mokamus mokesčius ir taikant jiems NPD padidėtų dirbančiųjų atlyginimas „į rankas“.
Šiuo metu galioja sistema, kai „Sodros“ įmokos yra mokamos nuo viso asmens darbo užmokesčio, tačiau išmokos yra riboto dydžio. 1 000 eurų „į rankas“ uždirbantis asmuo į „Sodros” katilą sumoka beveik 4 kartus daugiau už dirbantįjį už MMA, bet jo pensija bus tik 2 kartus didesnė. 1600 eurų „į rankas” uždirbantysis per 40 metų „Sodrai” sumokės 6 kartus daugiau nei dirbantysis už MMA, tačiau jo pensija didesnė bus tik 2,5 karto. Pažeminus pensijų draudimo įmokų „lubas“ uždirbantieji daugiau toliau mokėtų aukštus mokesčius. Tiesiog šiek tiek sumažėtų skirtumas tarp to, ką žmogus sumoka valstybinei sistemai, ir ką iš jos gauna. Mokesčių sistema taptų teisingesne.
Kartu būtų sukurtos paskatos darbo užmokesčio „lenktynėms į viršų“, t.y. būtų atsisakoma nepiniginių atlygių ar kitų būdų, skirtų parodyti oficialų atlyginimą kuo mažesnį.
Vertinimas: toliaregiška politika – pasiūlymas, turintis ilgalaikių teigiamų pasekmių.
Skaidresnė darbo apmokestinimo sistema:
„išskaidrinti samdomų darbuotojų pajamų apmokestinimo sistemą. Darbuotojo darbo užmokestis būtų padidinamas dabar darbdaviui įstatymu priskirtų mokėti draudimo įmokų suma, o darbuotojo mokesčiai ir draudimo įmokos būtų skaičiuojamos nuo tokio padidinto darbo užmokesčio; darbuotojo nuo taip perskaičiuoto darbo užmokesčio mokamus mokesčius logiškai išskirstysime nedidindami mokesčių naštos (bendroms valstybės paslaugoms, sveikatos priežiūros paslaugoms ir socialiniam draudimui).“
Šiuo metu egzistuojanti darbo apmokestinimo sistema, kai „Sodros” įmokos yra padalintos į „darbdavio“ ir „darbuotojo“ lemia tai, kad Lietuvos darbuotojų darbo užmokestis atrodo mažesnis nei kaimyninių valstybių, mokesčių sistema paini, o dirbantiesiems yra sunku įvertinti jų sumokamų mokesčių dydį. Kaip teisingai pastebi TS-LKD, sujungus mokamus mokesčius, atsirastų „realiai pagerėjusios sąlygos darbdaviui didinti darbo užmokestį, sumažėjusios paskatos vokeliams ir kitoms mokesčių vengimo ir apėjimo formoms.“ Mokesčių sistema taptų skaidresnė – būtų paprasčiau įvertinti „kiek ir kokių mokesčių bei draudimo įmokų moka žmogus nuo savo pajamų“. Supaprastėtų ir šių mokesčių administravimas.
Vertinimas: toliaregiška politika – pasiūlymas, turintis ilgalaikių teigiamų pasekmių.
Palankesnė pelno ir PVM apmokestinimo tvarka verslui:
„supaprastinsime pelno mokesčio mokėjimą smulkioms ir vidutinėms įmonėms, iš esmės atsisakydami avansinių šio mokesčio mokėjimų ir numatydami juos tik stambiausioms įmonėms, kurios turi galimybes palankiomis sąlygomis valdyti savo finansų srautus. Maksimaliai supaprastinsime ir kitų mokesčių avansinių mokėjimų tvarką“
,,supaprastinsime PVM mokėjimo tvarką smulkioms įmonėms, numatydami galimybę mokėti šį mokestį gavus apmokėjimą už prekes ir paslaugas, o ne išrašius sąskaitą. Taip pat išplėsime pusmetinio PVM deklaravimo ir mokėjimo galimybes.“
Įgyvendinus planus keisti pelno ir PVM mokesčių mokėjimo tvarką įmonėms taptų lengviau planuoti finansų srautus ir supaprastėtų apskaita smulkiajam verslui. Šiuo metu mokesčių mokėtojai dėl gresiančių delspinigių pirmiausia privalo atsiskaityti su mokesčių administratoriumi, nepaisant to, ar jie gavo apmokėjimą iš savo klientų, ar ne. Kartais apmokėjimo už prekes ir paslaugas tenka laukti 90 dienų. Tai gali kuriam laikui paralyžiuoti įmonės veiklą. Šiuo metu galimybė smulkiam verslui mokesčius sumokėti gavus įplaukas yra taikoma Didžiojoje Britanijoje (įmonėms iki 1,35 mln. svarų apyvartos), Maltoje, Airijoje (įmonėms iki 2 mln. eurų apyvartos).
Vertinimas: dirbti ir užsidirbti dabar – didesnę laisvę veikti užtikrinantis pasiūlymas.
Daugiau mokesčių?:
„Ambicija pasiekti adekvatesnį Europos šalių kontekste perskirstymą negali būti įgyvendinta esant dabartiniam valstybės pajamų iš mokesčių santykiui su BVP. Jis tam šiandien yra tiesiog per mažas – Lietuva pagal mokesčių santykį su BVP su 28 procentais yra ES valstybių gale (vidurkis – beveik 40 procentų). Palyginimui, Estijos mokesčių įplaukų santykis su BVP siekia 32 procentus – maždaug 4 procetiniais punktais daugiau nei Lietuvoje. Iki Estijos lygio siektume ilgainiui padidinti ir Lietuvos mokesčių/BVP santykį.“
Valdžia iš vienų mokesčių mokėtojų surenkamus pinigus perskirsto kitiems. Jei didesnis perskirstymas bus pasiektas efektyviau renkant esamus mokesčius – tuomet su tikslu galima sutikti. Tačiau kyla grėsmė (o tai ypač matosi skaitant kitas programos nuostatas), kad didesnio perskirstymo bus siekiama įvedant naujus mokesčius ar plečiant mokesčių bazę.
Ironiška, bet konservatorių programoje daug minimoje Airijoje, perskirstymo rodiklis yra mažesnis nei Lietuvoje.
Estijoje perskirstymo rodiklis – tik nežymiai aukštesnis. Lietuvoje – 29,4, Estijoje – 33,6. Taip pat vertinant perskirstymo rodiklio skirtumus tarp Lietuvos ir ES, reikia nepamiršti, kad kitos ES šalys apmokestina socialines išmokas, pensijas ir pan., kas šiek tiek „išpučia” perskirstymo rodiklį. Jei atsižvelgtume į apmokestino skirtumus, skirtumas tarp Estijos ir Lietuvos apskritai išnyksta.
Vertinimas: pasiūlymas, gerai atrodantis iš pirmo žvilgsnio, tačiau turintis skaudžių pasekmių
Prekyba alkoholiu – tik specializuotose parduotuvėse:
„Naujos prekybos alkoholiu tvarkos įvedimą nuo 2018 metų, numatant, kad alkoholiu būtų galima prekiauti tik specializuotose parduotuvėse“
Jau dabar prekybos alkoholiu suvaržymai Lietuvoje yra vieni griežčiausių Europos Sąjungoje, tačiau jų poveikis abejotinas. Poveikis smulkiam verslui bus akivaizdžiai neigiamas. Mažos parduotuvės gali neišgalėti įsirengti specializuoto skyriaus, nes tam reiktų atskiros patalpos, atskiros kasos (ar net kasininko), t.y. papildomų išlaidų. Dėl to dalis smulkiams verslui priklausančių maisto prekių parduotuvių gali paprasčiausiai užsidaryti.
Vertinimas: tiksinti bomba– nenumatytų, neapgalvotų pasekmių turintis pasiūlymas. Pasiūlymas, gerai atrodantis iš pirmo žvilgsnio, tačiau turintis skaudžių pasekmių. Grįžimas prie planinės ekonomikos.
Mokestis butams, išlaidos – žmonėms:
„Manome, kad nekilnojamojo turto mokestis yra teisingas, efektyvus ir svarbus savivaldybių pajamų šaltinis, tačiau prie diskusijų apie šio mokesčio bazės plėtimą grįšime tik atkūrę pasitikėjimą viešuoju valdymu ir taupiu bei racionaliu mokesčių mokėtojų išteklių naudojimu.“
Nekilnojamojo turto mokestis kirstų visiems mokesčių mokėtojams, turinčius turto, nepriklausomai nuo jų gaunamų pajamų. Nekilnojamasis turtas yra įsigyjamas iš jau apmokestintų pajamų, todėl bet koks papildomas jo apmokestinimas, priešingai nei teigiama partijos programoje, yra neteisingas. Žmonės skatinami „pravalgyti“ savo pajamas, o neskatinami taupyti ir už jas įsigyti turto.
Galima ginčytis ir su teiginiu, jog tai yra svarbus biudžeto pajamų šaltinis. Štai 2015 m. valstybės biudžeto pajamos iš vadinamojo „prabangaus“ nekilnojamojo turto mokesčio nesiekė nei 1 mln. eurų ir smarkiai atsiliko nuo šio mokesčio pajamų surinkimo plano. Pagrįstai galima kelti klausimą, ar atsiperka bent jau šio mokesčio administravimas.
Be to, egzistuoja didelė rizika, jog įvedus naujus mokesčius, siekiant surinkti daugiau pajamų kartelė bus nuolat žeminama o bazė – plečiama (ką ir žada konservatoriai) ir galiausiai juos teks mokėti visiems gyventojams. Tai jau įvyko 2014 m. kai fiziniams asmenims priklausančio NT riba buvo sumažinta nuo 1 mln. Lt. iki 220 000 eurų (~780 tūkst. Lt.).
Taip pat svarbu paminėti, kad nemažai šalių, turinčių fizinių asmenų NT mokestį, turi ir mokestines lengvatas įsigyjant būstą, ko Lietuvoje iš esmės nėra.
Vertinimas: tiksinti bomba – nenumatytų, neapgalvotų pasekmių turintis pasiūlymas.
Alkoholio reklamos draudimas – nuo valdžios malonės priklausoma žiniasklaida:
„Visišką alkoholio reklamos uždraudimą, negautas pajamas žiniasklaidos priemonėms kompensuojant per socialinę reklamą iš Sveikatingumo fondo“
Lietuvoje jau dabar taikomi vieni griežčiausių alkoholio reklamos apribojimų ES. Abejotina, kad papildomas reklamos draudimas duos kokių nors apčiuopiamų rezultatų.
Apskritai reikia atsisakyti idėjos visiškai drausti alkoholio reklamą. Tyrimai rodo, jog alkoholio reklama skatina rinktis kurią nors konkrečią gėrimo rūšį ar prekinį ženklą, o ne suvartoti didesnį kiekį paties gėrimo. Tad jei norima mažinti suvartojamo alkoholio kiekį, reklamos draudimas ir tokie išvestiniai reguliavimai, kaip negautų pajamų kompensavimas, nėra tinkamas žingsnis.
Dar daugiau, negautų pajamų kompensavimas žiniasklaidai iš mokesčių mokėtojų pinigų grasina žiniasklaidos nepriklausomybei, jos galimybėms objektyviai nušviesti valdžios darbą, išreikšti kritiką.
Reikia atsiminti, kad būtent dėl šių priežasčių konservatoriai teisingai kritikavo savivaldybių administracijoms priklausančias vietines žiniasklaidos priemones. Dabar yra siūloma analogiška sistema nacionalinei žiniasklaidai.
Galiausiai, kvestionuotina, ar kitų biudžeto išlaidų poreikio fone, negautų pajamų kompensavimas perkant socialinę reklamą yra tinkamas prioritetas.
Vertinimas: tiksinti bomba – nenumatytų, neapgalvotų pasekmių turintis pasiūlymas. Pasiūlymas, gerai atrodantis iš pirmo žvilgsnio, tačiau turintis skaudžių pasekmių.
Brangus alkoholis + mažos pajamos = gėrimas šešėlyje:
„Nuo 2017 m. kasmet ženkliai didinti akcizą alkoholiui, numatant iš surinktų pinigų finansuoti alkoholizmo prevenciją ir alkoholikų gydymą“
Nors Lietuvoje taikomi akcizai ir taip žymiai didesni nei ES leistini minimalūs, šios kadencijos Seimas šiuos mokesčius dar didino net tris kartus. Jau dabar akcizinių prekių įperkamumas Lietuvoje yra vienas mažiausių ES. Mokesčiai sudaro 80 proc. cigarečių pakelio, apie 60 proc. benzino ir stipriųjų alkoholinių gėrimų kainos. Dideli mokesčiai skatina nelegalų alkoholio vartojimą. Tyrimai rodo, kad aukšta kaina, žemos pajamos ir pigios alternatyvos (t.y. nelegalaus alkoholio) prieinamumas skatina žmones rinktis nelegalią produkciją.
Vertinimas: tiksinti bomba – nenumatytų, neapgalvotų pasekmių turintis pasiūlymas.
Programų vertinimas bus tęsiamas – LLRI pateikia visų partijų programų įvertinimus.
