Jau metų pabaigoje, žada valdžia, dalyvausime naujoje loterijoje. Nė bilieto pirkti nereikės – jį atstos prekės ar paslaugos pirkimo kvitas, kurį užregistravus, galėsime laimėti prizą. Kokia loterijos esmė? Jei pirkėjas norės dalyvauti loterijoje, reikalaus kasos kvito, tokiu atveju pardavėjas negalės neįtraukti į apskaitą už prekes ar paslaugas gautų pajamų ir taip, tikimasi, sumažės šešėlis.
Šešėlis Lietuvoje sudaro apie ketvirtadalį bendrojo vidaus produkto, tai yra išties nemažai. Kaip rodo gyventojų apklausos, pagrindinė šešėlio priežastis – aukšti mokesčiai ir netinkamas bei neefektyvus jų panaudojimas. Svarbu suvokti, jog dažnu atveju žmonės sąmoningai įsigyja prekes ar paslaugas šešėlyje, nes taip yra pigiau. Apie 71 proc. pernai reprezentatyvioje apklausoje apklaustų gyventojų, perkančių prekes ar paslaugas iš nelegalių ar ne visas pajamas apskaitančių pardavėjų, kaip pagrindinę tokio elgesio priežastį nurodo tai, kad pirkti prekes ar paslaugas legaliai yra per brangu.
Suprantant šešėlio priežastis, galima paklausti esminio klausimo. Kaip pirkimo kvitų loterija privers pirkti legaliai, jei patys žmonės sąmoningai perka nelegaliai, nes taip – pigiau?
Akivaizdu, kad pirkimo kvitų loterija panaikintų šešėlį, jei galimybė joje laimėti prizą nusvertų galimus sutaupymus įsigyjant prekes ar paslaugas šešėlyje. Paprastai tariant, tikimybė laimėti loterijos prizą turi būti tokia didelė, prizas – toks masinantis, kad žmogus sąmoningai pirktų prekę brangiau, bet legaliai.
Jokia loterija negali to užtikrinti. Taigi, pirkimo kvitų loterija bus efektyvi tik tais atvejais, kai pats pirkėjas nežino, kad dalyvauja neapskaitomame sandoryje. Tačiau tie, kurie perka pilną baką kontrabandinių degalų, turbūt neapsigalvos ir nesirinks legalaus pardavėjo, nes sutaupymas iš šešėlinio sandorio viršys galimybes laimėti loterijoje.
Pirkimo kvitų loteriją organizuojančių užsienio šalių patirtis rodo, kad apie 80 proc. visų užregistruotų kvitų sudaro išduoti prekybos tinkluose. Taigi, vartotojai galbūt ekonomikai šiuo atveju neegzistuoja, kadangi didieji prekybos tinklai ir taip neveikia ,,šešėlyje’’.
Lietuva nėra pirmoji, bandysianti laimę pirkimo kvitų loterijoje. Ji jau veikia keliose šalyse. Kaimyninėje Lenkijoje pirkimo kvitų loterija vykdoma nuo praėjusių metų spalio mėnesio. Vyresni kaip 18 m. asmenys gali registruoti didesnės kaip 10 zlotų (2,3 euro) vertės pirkinių pirkimo kvitus ir laimėti automobilius, nešiojamuosius ar planšetinius kompiuterius. Kas tris mėnesius pakeičiamas sektorius, kurio pirkimo kvitai dalyvauja loterijoje – kirpyklos ir grožio salonai, privačių medicinos paslaugų teikėjai, automobilių remonto dirbtuvės ir barai bei restoranai. Anot Lenkijos Finansų ministerijos, PVM surinkimas iš atrinktų sektorių išaugo apie 13 proc.
13 proc. išaugęs PVM surinkimas iš tam tikrų sektorių gali pasirodyti nemažai, tačiau įvertinti tiesioginę pirkimo kvitų loterijos finansinę naudą sudėtinga, nes valstybės, kurios stengiasi padidinti PVM surinkimą, vienu metu taiko daug priemonių. Lietuva – ne išimtis, vienu metu startuos ne tik pirkimo kvitų loterija, bet ir išmanioji mokesčių administravimo sistema. Jau nekalbant apie tai, kad PVM daugiau surenkama ir dėl infliacijos. Kai vienu metu veikia daug veiksnių, žinoti, kad PVM daugiau surinkta būtent dėl čekių loterijos yra sunku.
Antra, tokio tipo loterijos greit nusibosta ir nebeturi poveikio. Štai Slovakijoje unikalių vartotojų, dalyvaujančių pirkimo kvitų loterijoje, skaičius per 6 mėn. sumažėjo 4 kartus. Ir tai savaime suprantama – gal iš pradžių pabandyti ir įdomu, bet retas kuris turi laiko nuolat kelias valandas per savaitę praleisti į kompiuterį suvedinėdamas pirkimo kvitų duomenis. Tad loterija – tik trumpalaikė poveikio priemonė. Nekeičiant požiūrio į sistemines šešėlio priežastis ilgalaikių rezultatų tikėtis neverta.
Ko gi turėtų nepamiršti Lietuvos valdžia, imdamasi organizuoti pirkimo kvitų loteriją? Visų pirma, organizuojant loteriją būtina koncentruotis į probleminius sektorius, o ne į, pavyzdžiui, prekybos centrus, kur pirkimo kvitai ir taip yra išduodami. Todėl tikslinė orientacija į probleminius sektorius pasirenkant atitinkamą laiką vykdyti pirkimo kvitų loteriją (pvz., vasarą – barams ir kavinėms, rudenį – autoservisams) turbūt būtų racionalus žingsnis.
Antra, nors kvitų loterija yra patraukli, neprievartinė priemonė, skirta padidinti PVM surinkimą, būtina tiksliai įvertinti jos būsimą naudą ir administravimo išlaidas. Galbūt analogišką loteriją Lietuvoje organizuoti imtųsi privatus sektorius? Juolab, kad kalbų apie tai būta. Daugybę panašaus pobūdžio iniciatyvų privatus sektorius jau daro rinkodaros tikslais – užregistravus konkrečios prekės pirkimo kvitą, galima laimėti, pavyzdžiui, kelionę. Panašus modelis būtų taikomas ir kvitų loterijai. Jei ją organizuotų privatus sektorius, saldaus laimėjimo skonio negadintų tokios istorijos, kaip nutikusi Lenkijoje, kai automobilį laimėjo buvusi Finansų viceministrės kolegė.
O gal Jūs loterijose nežaidžiate ir manote, kad pirkimo kvitų registravimas, įvertinus menką laimėjimo tikimybę, būtų laiko švaistymas? Nesvarbu, šioje loterijoje tikrai dalyvausite – kaip rėmėjas. Jei mokate mokesčius, finansuosite 2 mln. eurų siekiantį loterijos prizinį fondą ir dar nežinia kiek siekiančias loterijos administravimo sąnaudas. Kiek į biudžetą bus surinkta papildomų mokestinių pajamų dar nėra žinoma ir belieka tikėtis, kad išaugusios biudžeto pajamos atpirks visas loterijai organizuoti skirtas išlaidas.
Kaip labai taikliai apibūdino ,,The New York Times”, galiausiai tikrasis pirkimo kvitų loterijos laimėtojas visuomet yra mokesčių inspektorius.
