Seimui teikiamas 2017 metų biudžetas ir su juo susiję teisės aktų projektai. Kitų metų biudžete pagrindiniai ilgalaikiai valstybės finansiniai iššūkiai – deficitas, skola ir prastėjanti demografinė situacija – išlieka aktualūs. Toliau didėjanti valstybės skola užprogramuoja didesnę mokesčių naštą ateityje. Lietuvos laisvosios rinkos institutas atkreipia dėmesį, kad biudžeto deficitas turėtų būti mažinamas arba bent užtikrinama, kad išlaidos nebūtų dar labiau didinamos svarstymų Seime metu:
● Kitų metų biudžeto projekte planuojamas valstybės biudžeto deficitas išlieka pakankamai didelis – išlaidos pajamas viršys 583 mln. eurų. Viešosios išlaidos didinamos 503 mln. eurų, lyginant su šių metų planu, o biudžeto pajamos augs 561 mln. eurų daugiau nei numatoma gauti šiemet. Nors biudžeto pajamų ir ekonomikos augimas (BVP kitąmet augs 2,7 proc.) yra puiki galimybė subalansuoti biudžetą, tačiau tuo nepasinaudojama. Priešingai, augančios išlaidos ir biudžeto deficitas toliau bus finansuojami skolintomis lėšomis.
● Atidedamas tikslas siekti subalansuoto biudžeto ir ateityje: 2018 m. planuojamas deficitas sudarys 506 mln. eurų, 2019 m. – 203 mln. eurų. Nuolat nukeliant subalansavimo tikslą į ateitį neužtikrinamas valstybės skolos mažėjimas ar finansinių atsargų kaupimas, būtinas tvariai pasirengti nenumatytoms finansinėms krizėms ar kitiems iššūkiams.
● Biudžeto išlaidų ir deficito didėjimas nėra nulemtas vien tik asignavimų didinimo krašto apsaugai ir gynybai (150 mln. eurų), socialinio modelio įgyvendinimui (250 mln. eurų), neapmokestinamų pajamų dydžio didinimui (144 mln. eurų), atlyginimų didinimui pedagogams (24 mln. eurų) ir kultūros darbuotojams (7,1 mln. eurų). Kitąmet išlaidos didėja beveik visoms sritims: viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai (69 mln. eurų), aplinkosaugai (59 mln. eurų), sveikatos apsaugai (26 mln. eurų), poilsiui, kultūrai ir religijai (23 mln. eurų), švietimui (139 mln. eurų), socialinei apsaugai (136 mln. eurų). Tai rodo, kad sudarant valstybės biudžetą neidentifikuojami prioritetai, išlaidos didinamos nemažinant kitų, mažiau svarbių, išlaidų. Tikrasis prioritetų identifikavimas turėtų būti ne rasti, kur išleisti daugiau, o kaip perskirstyti lėšas, kad bendros išlaidos nedidėtų.
● Kitąmet didėja skolinimasis – sukaupta valstybės skola padidės 1,5 mlrd. eurų. Planuojama valdžios sektoriaus skola 2017 metų pabaigoje sudarys apie 17,4 mlrd. eurų, arba 43,3 proc. BVP (palyginimui, numatoma valdžios sektoriaus skola 2016 metų pabaigoje sudarys apie 15,9 mlrd. eurų, arba 40,9 proc. BVP). Lietuvos laisvosios rinkos instituto atlikta viešųjų finansų apžvalga parodė, kad per dešimtmetį vienam gyventojui tenkanti valstybės skola išaugo 5 kartus ir toliau auga. Jei 2005 m. kiekvienas gyventojui teko apie 1200 eurų skola, 2015 m. – apie 5800 eurų, šiais ir kitais metais vienam gyventojui tenkanti skola jau perkops 6000 eurų.
● Didėjanti skola virs didesniais mokesčiais ateityje. Ilgalaikės šalies demografinės tendencijos prastėja: darbingo amžiaus gyventojų šalyje mažėja, sunešti į valstybės biudžetą jiems tenka vis daugiau pinigų. Šiemet kiekvienam darbingo amžiaus žmogui vidutiniškai tenka sumokėti apie 6130 eurų mokesčių, prieš penkerius metus – vidutiniškai 4530 eurų mokesčių, prieš dešimtmetį – apie 3600 eurų mokesčių. Nemažėjant valstybės išlaidoms ir skolai, mokesčių mokėtojus ateityje slėgs dar didesnė mokesčių našta.
● Pajamos iš valstybės turto tik nežymiai papildys kitų metų biudžetą. Pajamos iš valstybės turto, prekių bei paslaugų teikimo ir kitos valstybės veiklos sudarys tik apie 5 proc. (arba 541 mln. eurų) visų valstybės biudžeto ir savivaldybių pajamų. Tai beveik 18 mln. mažiau nei planuojama gauti šiemet. Lietuvos viešųjų išlaidų finansavimo struktūroje vis didesnę dalį sudaro pajamos iš mokesčių, tačiau ambicijos kasmet surinkti daugiau pajamų iš valstybės turto nuomos, valstybinių įmonių ir kitos valstybės vykdomos veiklos, yra gerokai per mažos. Valdžia disponuoja dideliu turtu (Finansų ministerijos duomenimis, viešojo sektoriaus turto vertė siekia 50 mlrd. eurų, iš jų apie 30 mlrd. eurų sudaro ilgalaikis turtas), tačiau neretai pamirštama, kad efektyvus ir racionalus valstybės turto valdymas, yra vienas iš būdų papildyti valstybės biudžetą.
● Kitąmet vėl numatomos brangios, abejotino poreikio valstybės investicijos. Valstybės investicijų programoje nurodyta, kad kapitalo investicijoms 2017 m. planuojama skirti virš 1,4 mlrd. eurų (172,7 mln. eurų daugiau nei šiemet). Beveik pusė visų lėšų bus dengiama iš valstybės biudžeto, kita dalis finansuojama iš ES ir kitos finansinės paramos. Planuojama, kad valstybė 2018 m. investuos dar daugiau – 1,8 mlrd. eurų, o 2019 – 1,6 mlrd. eurų. Pažymėtina tai, kad Valstybės kontrolė, atlikusi Valstybės investicijų 2015 m. programos vertinimą, konstatavo, kad programai skirtos lėšos naudojamos neracionaliai, šalies mastu sistemiškai neatliekama investicijų poreikio analizė ir poveikio vertinimas. Siūlome įvertinti Valstybės kontrolės rekomendacijas ir atsakingiau planuoti kitų metų valstybės investicijas.
