Pasaulio bankas kasmet skelbia „Doing Business“ indeksą, kuris matuoja verslo sąlygas ir lygina jas tarp šalių. Naujausias Indeksas atskleidė, kad bendros sąlygos verslui veikti per metus Lietuvoje nepagerėjo. Pagal verslo sąlygas Lietuva pasaulyje yra 21-a. Vertinant pagal atnaujintą metodologiją, praėjusiais metais Lietuva buvo toje pačioje vietoje.
Žiūrint pagal atnaujintą vertinimo metodologiją, didelių pasikeitimų nebuvo (verta paminėti, jog metodologiją Pasaulio bankas atnaujinta kasmet ir perskaičiuoja vienus metus atgal, kad būtų galima įvertinti tikrąjį pokytį, o ne tą, kuris atsirado dėl metodologijos keitimo). Geriausiai įvertintos turto registravimo procedūros (net antra vieta pasaulyje) ir sutarčių vykdymas (6 vieta). Prasčiausiai įvertinta sritis yra bankroto ir nemokumo procedūros (Lietuvai skirta 66 vieta). Taip pat prasta prisijungimo prie elektros situacija (55 vieta). Kaip tai vertinti?
Pirmiausia trypčiojimas vietoje jau savaime yra pralaimėjimas. Dauguma šalių supranta, kaip svarbu užtikrinti palankias verslo sąlygas norint pritraukti ir išlaikyti investicijas, tad įgyvendina įvairias reformas ir didina savo patrauklumą. „Doing Business“ reitingas – savotiškos lenktynės, kurių prizas yra ekonominė gerovė. Tyrimai rodo, kad kuo daugiau šalyje investicijų, tuo didesnės žmonių pajamos ir gyvenimo kokybė. Todėl tos šalys, kurios iš tikrųjų galvoja apie paprastų žmonių ekonominę gerovę, turėtų rūpintis ir investicijų pritraukimu, ir verslo sąlygomis.
Dažnai diskutuojame, kodėl Estijoje didesni atlyginimai ir aukštesnė gyvenimo kokybė, ieškoma to priežasčių. Bet dalis tų priežasčių yra prieš nosį. Estija „Doing Business“ indekse yra 12-a ir gerokai lenkia Lietuvą pagal investicijų kiekį, tenkantį vienam gyventojui.
Antra, šių metų indeksas rodo ir tai, kad jei valdžia užsispiria ir išsikelia tikslą pagerinti padėtį konkrečioje srityje, tą padaryti ji gali. Nors prisijungimas prie elektros Lietuvoje yra problemiškas, Pasaulio banko tyrime teigiamai įvertinti pakeitimai, padaryti prisijungimo prie elektros tinklų srityje. Lietuva šioje srityje pakilo trimis pozicijomis, iš 58 į 55 vietą. Pagrindinė to priežastis – dar šiemet Energetikos ministerijos ir AB „Energijos skirstymo operatoriaus” įgyvendinti pokyčiai, leidžiantys naujiems nebuitiniams elektros energijos vartotojams sutrumpinti prisijungimą prie elektros tinklų mažiausiai 10 dienų.
Taip pat Pasaulio bankas pastebėjo, kad trimis dienomis buvo sutrumpinti specialiųjų sąlygų išdavimo terminai, atkreipė dėmesį į trumpesnius skaitiklio įrengimo ir tiekimo sutarties pasirašymo bei greitesnio vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklo terminus (5 dienomis). Tiesa, Energetikos ministerija priėmė ir kitų pakeitimų, kurie šiemet „Doing Business“ ataskaitoje paminėti nebuvo. Tikėtina, kad šie pakeitimai atsispindės vertinant Lietuvą jau kitais metais.
Trečia, yra dalykų, kuriuos padarę galime stipriai šoktelėti j viršų. Pavyzdžiui, 2017 m. „Doing Business“ indekso mokesčių dalyje Lietuva yra 27 vietoje. Mūsų artimiausi kaimynai vertinami geriau – Latvija užima 15 vietą, Estija – 21-ą. Pirmiausia Lietuvos padėtį indekse pagerintų mokesčių naštos darbui mažinimas. Valdžia jau ilgai žada, kad mažins darbo jėgos apmokestinimą, kuris Lietuvoje lenkia ES šalių vidurkį. Tačiau naujojo socialinio modelio pakeitimai mokesčių naštos nesumažino: pensijų draudimo įmoka sumažinta, bet įvestos naujos įmokos j ilgalaikio darbo išmokų fondą ir padidinta įmoka nedarbo socialiniam draudimui.
Ateityje Lietuvos vertinimą mokesčių srityje galėtų pagerinti Vyriausybės įsipareigojimas nuo 2018 m. po truputį mažinti mokesčių naštą. Žinoma, jei šio pažado bus laikomasi.
Bet yra būdas pagerinti mokesčių sritį ir nekeičiant mokesčių naštos. Lietuva šoktelėtų į viršų net per 10 vietų, jei sujungtų „darbdavio“ ir darbuotojo socialinio draudimo įmokas. Taip darbo jėgos apmokestinimas taptų aiškesnis ir skaidresnis. Šią idėją savo programose siūlo pagrindinės rinkimus laimėjusios politinės partijos.
Būtina atkreipti dėmesį, kad, kaip ir anksčiau, į Pasaulio banko indeksą neįtraukta Lietuvai probleminė sritis -darbo santykiai. Tai savotiškai gelbsti Lietuvą, mat net ir naujasis Darbo kodeksas nėra toks lankstus, kaip dažnai teigiama. Pagerėjimas, palyginti su senuoju, yra, bet jis geriausiu atveju buvo tik žingsnis į priekį. Tad įtraukus darbo santykius bendras Lietuvos vertinimas gerokai nusmuktų, nes darbo santykių reguliavimas Lietuvoje išlieka griežtas. Nors Pasaulio bankas iš esmės darbo santykių nevertina, realybėje tai išlieka viena iš svarbių priežasčių, lemiančių investuotojų pasirinkimą, kur investuoti.
Reitingai yra gerai, nes jie leidžia pasilyginti, neužmigti ant laurų. Bet pasilyginimo neužtenka, reikia veikti, kad būtume aukščiau. Verslo sąlygų gerinimas ir aukštesnė vieta Pasaulio banko indekse turi atsidurti naujosios valdžios programoje kaip tikslas. Jei siekiame žmonių gerovės, turime rūpintis ekonominės veiklos sąlygomis. Per ketverius metus pasiekti, kad Lietuva „Doing Business“ indekse pakiltų per 10 pozicijų, būtų ambicingas, tačiau adekvatus siekis. Juolab kad aišku, ką reikia daryti norint to pasiekti.
