Kodėl sudaromi du savivaldybių reitingai?
Dėl skirtingo gyventojų tankio ir nevienodos specifikos didesnės savivaldybės (Vilniaus m., Kauno m., Klaipėdos m., Šiaulių m., Panevėžio m., Alytaus m. sav.) paprastai pasižymi geresniais ekonominiais-socialiniais rodikliais. Didieji miestai turėtų konkuruoti tarpusavyje, jie sprendžia skirtingo lygio problemas. Lyginti, pvz., Vilniaus ir Skuodo r. rezultatų nėra tikslinga.
Kodėl indekse vertinami tokie rodikliai (gyventojų skaičiaus kaita, egzaminų rezultatyvumas), kuriems savivaldybė neturi tiesioginės įtakos?
Indekso rodikliai yra dviejų rūšių – tie, kurie atspindi tiesioginę savivaldybės įtaką (kaip mokesčių tarifai), ir tie, kurie atspindi netiesioginę įtaką, t. y. parodo savivaldybės sprendimų rezultatyvumą. Pavyzdžiui, egzaminų balų vertinimas parodo, kokių rezultatų pasiekia savivaldybės organizuojama bendrojo lavinimo sistema.
Kodėl indekse neatsižvelgiama į kitas savivaldybei pavestas vykdyti funkcijas, kaip kultūrinė, sporto ar kita veikla?
Indeksu nesiekiama aprėpti visos savivaldybės veiklos, įtraukiamos tik tos sritys, kurios labiausiai siejasi su ekonominiu gyvenimu. Taip pat nesiekiama nustatyti, kurioje savivaldybėje gyventi geriausia, ar kur žmonės yra laimingiausi – sąmoningai vertiname ekonominius veiksnius ir sprendimus.
Kodėl savivaldybių indekse žemesnį vertinimą gauna tos savivaldybės, kuriose savivaldybei priklausančios įmonės vykdo komercinę veiklą?
Geresnį įvertinimą gauna tos savivaldybės, kuriose transporto, komunalinių paslaugų, sveikatos ir kt. sektoriuose užtikrina sąlygas verslo dalyvavimui. Privataus sektoriaus įtraukimas sudaro sąlygas žemesnėms kainoms bei aukštesnei kokybei. Pagal Lietuvos pasirinktą ekonominio vystymosi kelią, komercine veikla turi užsiimti verslininkai ir įmonės, o ne valstybė ar savivaldybės. Nėra jokių pateisinamų priežasčių, kodėl savivaldybėms vis dar priklauso pirčių, knygynų, laidojimo namų ar pan.
Nepaisant šios vertybinės nuostatos, jei kai kurios savivaldybei priklausančios įmonės (teikiančios komunalines paslaugas) veikia nenuostolingai, arba vartotojams teikia paslaugas už žemą kainą, tai teigiamai atsispindi kituose rodikliuose.
Kaip indekse vertinamas savivaldybėms priklausančių įmonių gautas pelnas/nuostolis?
Kad ir kokio dydžio bebūtų savivaldybei priklausančios įmonės pelnas, rodiklis įvertinamas fiksuoto dydžio balu. Kuo didesnis nuostolis, tuo žemesnis įvertinimas gaunamas. Didelis nuostolis rodo įmonės vadovybės nesugebėjimą įmonę valdyti efektyviai. Be to, šio nuostolio padengimui naudojamos dotacijų, kreditų garantijų ar pan. lėšos, kurias į savivaldybių biudžetus suneša mokesčių mokėtojai – net ir tie, kurie nesinaudoja nuostolingų įmonių paslaugomis.
Kodėl geriau vertinamos tos savivaldybės, kurios viešuosius pirkimus vykdo atvirais būdais (skelbiami viešieji pirkimai), nors tam tikriems pirkimams pagal teisės aktus galima taikyti ir kitas procedūras?
Nors pagal teisės aktus nebūtina visada skelbti viešųjų pirkimų, tačiau skelbiant juos užtikrinama, kad visi suinteresuoti rinkos dalyviai turėtų galimybę spręsti, ar dalyvauti mainuose.
Savivaldybės administracija naudoja ne savo, o mokesčių mokėtojų pinigus. Todėl turėtų būti užtikrinamas skaidrus pinigų naudojimas. Galiausiai, ne vienas tyrimas rodo, kad atviri konkursai veda prie mažesnių kainų ir mokesčių mokėtojų pinigų taupymo.
Sudarant indeksą dalis informacijos surenkama iš savivaldybių – kaip užtikrinama, kad savivaldybės pateiktų teisingą informaciją?
Visi duomenys kruopščiai sutikrinami, kilus abejonėms dėl duomenų teisingumo, su kiekviena savivaldybe susisiekiame atskirai. Savo ruožtu primename savivaldybių darbuotojams, kad sąmoningas neteisingos ar melagingos informacijos teikimas prieštarauja LR įstatymams.
