Europos Komisija atnaujino konsultacijas dėl Bendros konsoliduotos pelno mokesčio bazės (BKPMB). Pasiūlymu siekiama sukurti bendras apmokestinamojo pelno apskaičiavimo taisykles. Taikydamos BKPMB įmonės ar įmonių grupės, veikiančios keliose ES šalyse, konsoliduotų visą pelną (ar nuostolį) ES viduje ir teiktų tik vieną pelno mokesčio deklaraciją. Pagal BKPMB sistemą, nustačius įmonės pelno mokesčio bazę, ji būtų proporcingai padalinta visoms valstybėms narėms, kuriose įmonė vykdo veiklą pagal formulę, pagrįstą trimis vienodos svarbos veiksniais – turtu, darbu (darbo užmokesčio sąnaudomis ir darbuotojų skaičiumi) ir pardavimais. Paskirsčius pelno mokesčio bazę, valstybės narės galės apmokestinti joms tenkančią dalį pagal savo pelno mokesčio tarifą. Atnaujintame pasiūlyme dėl BKPMB iniciatyvą numatoma įgyvendinti dviem etapais: pirmajame etape bus tariamasi dėl Bendros pelno mokesčio bazės (BPMB) apskaičiavimo taisyklių, o konsolidavimas bus paliktas antrajam etapui. Remiantis Europos Komisija, BPMB direktyvos nuostatos turi būti perkeltos į valstybių narių nacionalinę teisę iki 2018 m. gruodžio 31 d., o BKPMB direktyvos – iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Pelno mokesčio harmonizavimo šalininkai pabrėžia, jog pasiūlymu siekiama:

sukurti stipresnę bendrąją rinką ir užtikrinti laisvą prekybą panaikinant mokestinius barjerus;
skatinti tvarią plėtrą ir investicijas;
supaprastinti ES mokesčių sistemų nuostatų vykdymą;
palengvinti mokesčių administravimo naštą (mokesčių mokėtojams ir mokesčių administratoriui);
garantuoti vienodas konkurencijos sąlygas;
užtikrinti nacionalinių biudžetų pajamų stabilumą;
padidinti mokesčių sistemų skaidrumą;
sumažinti mokesčių vengimą (pelno perkėlimą ir dvigubą neapmokestinimą) ir agresyvų mokesčių planavimą.

Visgi, egzistuoja priežastys, rodančios, kad BKPMB nėra tinkamiausias įrankis šiems tikslams pasiekti.

Mokesčių harmonizavimas mažins konkurenciją tarp valstybių, o tai turės neigiamų pasekmių.

Vienodos mokestinės taisyklės vargiai gali pasitarnauti bendrosios rinkos veikimui, nes mokesčių sistemų skirtumai nėra kliūtis laisvai prekybai tarp ES valstybių narių. Atvirkščiai, mokesčių sistemų skirtumai gali pasitarnauti kaip stimulas prekybai. Mokesčiai sudaro didelę įmonių sąnaudų ir gamybos išlaidų dalį (ypač kalbant apie darbo sąnaudas). Būtent skirtingos mokesčių taisyklės sukuria sąlygas, leidžiančias gaminti pigesnes prekes ar teikti pigesnes paslaugas tarptautinėje rinkoje. Tai, kad mokesčių sistemos nėra harmonizuotos, skatina prekybą, o ne kenkia jai.

Šalys visuomet konkuravo net tik išoriniais veiksniais (tokiais kaip žemės plotas, gyventojų skaičius, vandens kelių artumas ir t.t.), bet ir vidaus veiksniais (tokiais kaip korupcijos lygis, politinis stabilumas, mažas biurokratinis aparatas ar mokesčių lygis.) Konkuravimas vidaus veiksniais (pavyzdžiui, mokesčių dydžiu) neturėtų būti traktuojamas kaip „nesąžiningas“. Konkuravimas mokesčių srityje nesiskiria nuo varžymosi dėl investicijų mažinant biurokratiją ir kitus nuo nacionalinių vyriausybių priklausančius veiksnius.

Pasiūlyme dėl BKPMB pridėtinė vertė yra painiojama su sąnaudomis.

Pagal dabartinį Europos Komisijos pasiūlymą nustatyta įmonės pelno mokesčio bazė būtų proporcingai padalinta visoms valstybėms narėms, kuriose įmonė vykdo veiklą. Mokesčio bazė būtų apskaičiuojama pagal formulę pagrįstą pajamomis, darbuotojų skaičiumi, darbuotojų atlyginimais ir turtu. Siekdami užtikrinti, kad pelnas bus apmokestinamas ten, kuri jis buvo uždirbtas, pasiūlymo dėl BKPMB rengėjai klaidingai prilygina pridėtinę vertę sąnaudoms. Pasiūlymas dėl BKPMB neatitinka šiuolaikinių verslo praktikų, pvz., ignoruojamas faktas, kad didelę prekės vertės dalį dažnai sudaro prekės ženklo vertė ir kiti subjektyvūs faktoriai, o ne vien darbo ar turto sąnaudos.

BKPMB neleis rinkos dalyviams pasirinkti palankiausio mokestinio rėžimo.

Įsigaliojus BKPMB įmonės nebegalės pasirinkti palankiausio skirtingų valstybių narių taikomo mokestinio rėžimo. BPMB taip pat turės didelę įtaką valstybių narių mokestinių bazių augimui, kuris nepalies tik Kipro ir Airijos. Skaičiuojama, kad mokestinė našta vidutiniškai išaugs 5,15 proc. [1], o bendroji pelno mokesčio bazė – 7,9 proc. [2] Tai ypač pablogins verslo sąlygas Estijoje, kurioje pelno mokestis taikomas išmokamiems dividendams. Siūlomos priemonės nepadės verslui. Verslui reikia palankių sąlygų o ne vienodų mokesčių.

Ilgalaikio turto nusidėvėjimo taisyklės turės ypač žalingą poveikį Lietuvos įmonėms. BPMB ilgalaikis turtas apibūdinamas kaip (1) mokesčių mokėtojo perkant įsigytas arba sukurtas materialusis turtas ir (2) perkant įsigytas nematerialusis turtas, kurį galima įvertinti nepriklausomai ir kuris naudojamas įmonės veikloje sukuriant, išlaikant arba užtikrinant pajamas daugiau negu 12 mėnesių, išskyrus atvejus, kai jo įsigijimo arba sukūrimo sąnaudos mažesnės negu 1 000 EUR.

Šiuo metu Lietuvoje taikoma analogiška 12 mėnesių taisyklė, bet ilgalaikiu turtu laikomas toks turtas, kurio įsigijimo sąnaudos yra ne mažesnės negu minimalios mokesčių mokėtojo turto grupei nustatytos sąnaudos. Ši taisyklė suteikia mokesčių mokėtojui lankstumo sprendžiant, kuris turtas turi būti laikomas ilgalaikiu turtu.

BPMB numatomas ilgalaikio turto naudingi tarnavimo laikas:

Turtas

Naudingo tarnavimo laikas

Naudingo tarnavimo laikas (šiuo metu Lietuvoje)

Komercinės patalpos, biurai ir kiti pastatai, taip pat bet kokio tipo komerciniams tikslams naudojamas nekilnojamasis turtas, išskyrus pramoninius pastatus ir infrastruktūrą.

40 metų

(a) nauji komercinės paskirties pastatai ir pastatai įtraukti į Lietuvos kultūros vertybių registrą, nuo 2002 m. sausio 1

d. rekonstruoti pastatai ir pastatyti pastatai – 8 metai;

(b) gyvenamosios paskirties pastatai – 20 metų;

Pramoniniai pastatai ir infrastruktūra.

25 metai

Aukščiau neįvardintas ilgo tarnavimo laiko ilgalaikis materialusis turtas

15 metų

(d) mašinos ir įranga – 5 metai;

(e) įtaisai (šuliniai ir pan.) – 8 metai;

(f) elektros energijos transportavimo ir perdavimo įrenginiai (išskyrus kompiuterinius tinklus) – 8 metai;

(g) geležinkelio riedmenys (lokomotyvai, vagonai, cisternos), laivai – 8 metai;

(h) vamzdynai, lėktuvai, ginklai – 15 metų;

(i) baldai – 6 metai;

(j) kompiuterinė ir ryšio įranga (kompiuteriai, tinklai ir programinė įranga) – 3 metai;

(k) automobiliai – nuo 4 iki 10 m.

(l) transporto priemonės, priekabos ir puspriekabės – 4 metai;

(m) kitas aukščiau neįvardintas materialusis turtas: 4 years;

Vidutinio tarnavimo laiko ilgalaikis materialusis turtas

8 metai

Ilgalaikis nematerialusis turtas: laikotarpis, kai turtui taikomos teisinės apsaugos priemonės arba laikotarpis, kuriam suteiktos teisės į turtą arba atvejai, kai periodo nustatyti negalima.

15 metų

(n) kitas nematerialusis turtas: 4 metai;

(o) prestižo vertė: 15 metų.

BPMB numatomos tokios pačios nusidėvėjimo taisyklės naudotoms prekėms, išskyrus atvejus, kai mokesčių mokėtojas įrodo, kad apskaičiuotas likęs turto naudingo tarnavimo laikas yra trumpesnis už numatytus terminus. Kitas ilgalaikis turtas nudėvimas kaip bendras grupės turtas pagal metinę 25 proc. nusidėvėjimo bazės normą. Ilgalaikis materialusis turtas, kuris neturi susidėvėti ar pasenti, pavyzdžiui, žemė, vaizduojamosios dailės kūriniai, antikvariniai daiktai arba papuošalai ir finansinis turtas nelaikomi nudėvimu turtu.

Lietuvoje tyrimams ir plėtrai naudojami įtaisai, mašinos ir įranga, kompiuterinė ir ryšio įranga ir kitas neįvardintas materialusis ir nematerialusis turtas gali būti nudėvimas per du metus. Tai reiškia, kad Lietuvoje taikomi nusidėvėjimo terminai yra gerokai trumpesni už siūlomus Europos Komisijos. BPMB taikymas beveik dvigubai prailgins nusidėvėjimo terminus daugumai turto kategorijų ir pablogins verslo sąlygas Lietuvoje. Naujos taisyklės neproporcingai ir dirbtinai išplės pelno mokesčio bazę.

Tyrimams ir plėtrai taikomi atskaitymai gali neduoti laukiamų rezultatų

Nuostatos leidžiančios didelius atskaitymus dažniausiai naudingos pelningoms įmonėms, o daugeliu atveju pradedančios veiklą ir investuojančios į tyrimus ir plėtrą įmonės nėra pelningos. BPMB numato galimybę atskaityti visas tyrimams ir plėtrai per metus patirtas išlaidas, išskyrus išlaidas nekilnojamam turtui. Mokesčių mokėtojams taip pat numatoma papildoma kasmetinė mokesčių lengvata, leidžianti atskaityti 50 proc. nuo tyrimams ir plėtrai patirtų išlaidų iki 20 mln. eurų ir 25 proc. tyrimams ir plėtrai patirtų išlaidų nuo 20 mln. eurų viršijančių išlaidų.

Ypač dideli atskaitymai bus leidžiami mažoms veiklą pradedančioms su kitomis bendrovėmis nesusijusioms novatoriškoms įmonėms (startuoliams). Tokios įmonės galės atskaityti 100 proc. tyrimams ir plėtrai skirtų išlaidų jei jos neviršija 20 mln. eurų. Nors tokie atskaitymai vertinami teigiamai, dėl ypač griežtų sąlygų jais pasinaudoti galės tik maža dalis įmonių. Pavyzdžiui, tokia lengvata galės pasinaudoti tik tos įmonės, kurių darbuotojų skaičius neviršija 50, o metinė apyvarta ar metinis balansas neviršija 10 mln. eurų. Negana to, griežtai apibrėžtos tyrimams ir plėtrai tinkamos veiklos ir nustatytas reikalavimas ne ilgesniam kaip 5 metų veiklos periodui nuo įmonės įsisteigimo.

Šiuo metu Lietuvoje taikoma dar palankesnė tyrimams ir plėtrai skirtų išlaidų atskaitymo tvarka: skaičiuojant įmonių pelno mokestį, per mokestinius metus tyrimams ir plėtrai patirtos išlaidos gali būti atskaitomos tris kartus.

Kita įmonių pajamų mokesčio lengvata taikoma įmonėms, investuojančioms į technologinę modernizaciją. Ši lengvata leidžia įmonėms iki 50 proc. sumažinti numatomą apmokestinamąjį pelną. Apmokestinamąjį pelną galima sumažinti į technologinę modernizaciją investuota suma. Investicijos viršijančios 50 proc. numatomo apmokestinamojo pelno gali būti perkeliamos į būsimus mokestinius laikotarpius (išlaidas galima perkelti iki keturių paeiliui einančių mokestinių laikotarpių.) 1 Šios lengvatos ir aukščiau nurodyti trumpesni turto nusidėvėjimo terminai leidžia Lietuvoje sukurti tyrimams ir plėtrai palankias verslo sąlygas. Priėmus BPMB šios sąlygos gali pablogėti.

Užuot įgyvendinusi siūlomas priemones, Europos Komisija turėtų kurti investicijoms palankią aplinką. Pavyzdžiui Estijai, kurioje įmonių pelno mokestis taikomas tik paskirstomam pelnui, tenka daugiausiai bendrųjų vidaus išlaidų (proc. nuo BVP) tyrimams ir plėtrai lyginant su kitomis regiono šalimis (Latvija ir Lenkija).

Ateityje įvedus BKPMB visoms įmonėms, jos patirtų didelius prisitaikymo kaštus.

Jei ateityje vienodos mokesčių taisyklės būtų nustatytos visoms ES įmonėms (net ir toms, kurios veikia tik vienoje šalyje), verslas patirtų didelius prisitaikymo kaštus. Ypatingai ši našta užgriūtų smulkųjį verslą. Pavyzdžiui, jei BKPMB pakeistų šiuo metu Lietuvoje egzistuojančią pelno apmokestinimo sistemą, Lietuvos įmonė, gaminanti ir parduodanti savo prekes tik Lietuvoje, turėtų atnaujinti savo apskaitos sistemą, apmokyti buhalterius ir t.t.

BKPMB gali ne tik nesumažinti verslo ir mokesčių administratoriaus administracinės naštos, bet netgi ją padidinti.

1 http://www.investlithuania.com/news/corporate-income-tax-relief-offered-to-businesses- investing-in-innovation/

Nors kai kurioms įmonėms BKPMB leistų sutaupyti laiko, kadangi joms nereiktų analizuoti skirtingų ES šalių narių pelno mokesčio apskaičiavimo taisyklių, šiuos sutaupymus galimai atsvertų kitų kaštų padidėjimas. Visiškas pelno mokesčio apskaičiavimo taisyklių harmonizavimas taipogi yra neįmanomas, nes politiniai kompromisai dažniausiai lemia daugybę išimčių atskiroms valstybėms narėms.

Reikalavimai atskleisti svarbią verslo valdymo informaciją gali lemti mažesnį ES įmonių konkurencingumą.

Tam, kad BKPMB funkcionuotų, atsirastų būtinybė atskleisti su mokesčių planavimu ir kitomis įmonės veiklomis susijusią informaciją. Tai padidintų komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos (tokios, kaip informacija apie pardavimus, pardavimų pasiskirstymas tarp susijusių ir nesusijusių įmonių, gautos subsidijos ir t.t.) atskleidimo tikimybę. Tokiu atveju ES įmonės atsidurtų prastesnėje konkurencinėje padėtyje palyginti su ne ES daugianacionalinėmis korporacijomis, veikiančiomis ES rinkoje.

Išvados

Pelno mokesčio bazės harmonizavimas ne tik neleistų pasiekti numatytų tikslų, bet ir sukurtų aibę neigiamų pasekmių:

Pelno mokesčio harmonizavimas sukeltų didelius prisitaikymo kaštus pereinamuoju laikotarpiu, ypač smulkiajam verslui, veikiančiam tik vienos ES valstybės narės rinkoje.
Mokesčių harmonizavimas pakenktų viso regiono konkurencingumui. Dėl mokesčių sistemos centralizavimo ES įmonės būtų verčiamos ieškoti palankesnės mokestinės aplinkos už ES ribų.
Tam tikrais atvejais pelno mokesčio bazės harmonizavimas galėtų būti naudingas pavienėms kompanijoms (dėl dvigubo apmokestinimo panaikinimo, administracinių kaštų tarptautinėms korporacijoms sumažėjimo ilguoju laikotarpiu). Tačiau tai nebūtų sisteminis mokestinės naštos sumažėjimas.

Rekomendacijos

Europos Komisija turėtų stengtis užtikrinti kiek įmanoma didesnę mokesčių sistemų konkurenciją tarp valstybių narių. Pelno mokesčio bazės harmonizavimas tam kelia didelę grėsmę, todėl ši iniciatyva turėtų būti išsamiai apsvarstyta prieš ją įgyvendinant.
Jeigu pasiūlymo dėl BKPMB nebūtų atsisakyta, EK turėtų užtikrinti, kad verslas turėtų galimybę pasirinkti taikyti nacionalines ar BKPMB pelno apskaičiavimo
ES valstybės narės, kurios palaiko pelno mokesčio harmonizavimą, turėtų stengtis priartinti savo mokesčių sistemas link labiau konkurencingų mokesčių sistemų ir taip siekti paskatinti ekonomikos augimą.

[1] Christoph Spengel, Andreas Oestreicher et al., Centre for European Economic Research (ZEW), Study on the impact of reforms of corporate income taxation systems at the EU level on the size of the tax bases of the EU companies, using the model “European Tax Analyzer”, 2008, 150.

<http://ec.europa.eu/taxation_customs/resources/documents/common/publications/studies/ccctb/eta.pdf> [2] European Commission, CCCTB: Questions and answers, 2011, 7. <www.europa.eu/rapid/press- release_MEMO-11-171_lt.doc>

[3] PwC, Bendros konsoliduotos pelno mokesčio bazės įtakos Lietuvai vertinimas, 2013