2015 m. pabaigoje šalies savivaldybėms priklausė 11 milijonų kvadratinių metrų (kv. m) pastatų ir patalpų. Palyginimui, panašų plotą užima Anykščių miesto teritorija. Šio ploto išlaikymas finansuojamas iš mokesčių mokėtojų pinigų, tad efektyvų valdymą būtina užtikrinti.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas atliko analizę, kiek pastatų ir patalpų turi savivaldybės, taip pat ir kiek jo nenaudoja, kiek nori parduoti bei kiek parduoda. Duomenis šiai analizei teikė pačios savivaldybės. Svarbu paminėti, kad tokie duomenys nėra kaupiami ir analizuojami centralizuotai. Pagal gautus rezultatus matyti, kad savivaldybės tvarkosi labai skirtingai – vienos savo turto valdymą efektyvina, kitoms tai padaryti sekasi sunkiau.
Kiek pastatų ir patalpų turi savivaldybės? Vienam gyventojui 2015 m. pabaigoje teko beveik 4 kv. m savivaldybių nuosavo turto. Suprantama, kad pagal bendrą plotą daugiausiai nekilnojamo turto turėjo sostinė –1612 tūkst. kv. m arba 297 kv. m šimtui gyventojų. Kauno m. savivaldybei priklausė 1122 tūkst. kv. m pastatų ir patalpų, t. y. 372 kv. m šimtui gyventojų, Klaipėdos m. – 635 tūkst. kv. m arba 407 kv. m šimtui gyventojų.
Žiūrint pagal šimtui gyventojų tenkantį plotą, labiausiai išsiskyrė mažosios savivaldybės – Kazlų Rūda (2306 kv. m), Druskininkai (1049), Visaginas (1044). Vienas iš paaiškinimų yra tai, kad nepriklausomai nuo savivaldybės dydžio, administracija turi bazinių patalpų, kurių plotas skaičiuojant santykinai gyventojų skaičiui tampa didesnis.
Tačiau kelios savivaldybės nebuvo susiskaičiavusios, kiek pastatų ir patalpų joms priklauso. Akivaizdu, kad neįmanoma efektyviai valdyti turto, net nežinant, kiek jo tiksliai yra. Būtina ne tik vesti nuoseklią nuosavų patalpų ir pastatų apskaitą, bet ir analizuoti, kokia šio turto nauda savivaldybei, stebėti vertės pokyčius.
Kiek turimo turto savivaldybės nenaudoja? 2015 m. pabaigoje nenaudojamas turtas sudarė beveik pusę milijono kv. m arba 4,2 proc. visų savivaldybių nuosavų pastatų ir patalpų. Palyginimui, tai atitinka 70 futbolo aikščių plotą.
Daug tai ar mažai, nėra svarbu, kadangi savivaldybės apskritai neturėtų disponuoti nenaudojamu turtu. Jį reikėtų parduoti arba išnuomoti. Kuo daugiau nenaudojamo turto, tuo labiau „konservuojama” vertė, prarandamos potencialios pajamos. Be to, dažnai nenaudojamų pastatų išlaikymui vis vien reikia skirti lėšų.
Lyginant su visomis nuosavomis patalpomis, nenaudojamo turto daugiausiai buvo mažesnėse savivaldybėse – Pakruojo r. (20,8 proc.), Visagino (17,5 proc.), Rietavo (14 proc.), Kalvarijos (13,6 proc.). Tarp didžiųjų savivaldybių (pagal tankį) didžiausia nenaudojamo turto dalis buvo Panevėžio m. (6,1 proc.) ir Vilniaus m. (5,5 proc.) savivaldybėse.
Visgi, yra puikių pavyzdžių – trys savivaldybės (Rokiškio r., Marijampolės ir Kėdainių r.) atsakė neturinčios nenaudojamo turto. Tačiau buvo ir tokių, kurios nežinojo, kiek nenaudojamo turto turi.
Kiek turto savivaldybės nori parduoti? Puiku, kad dalis savivaldybių pačios imasi spręsti nenaudojamo nekilnojamojo turto problemą. Iš viso 2015 m. pabaigoje 5 proc. savivaldybių nuosavo ploto buvo įtraukta į parduodamų objektų sąrašą. Paprastai į šį sąrašą įtraukiamos nenaudojamos patalpos, bet gali būti įtraukta ir naudojamų.
Didžiausią turimo nekilnojamojo turto (pastatų ir patalpų) dalį, daugiau kaip pusę, į parduodamų objektų sąrašą buvo įtraukusi Pakruojo r. savivaldybė. Iš kitų mažesniųjų savivaldybių palyginus daug turto planavo parduoti Kauno r. (18,3 proc.), Jurbarko r. (17,6 proc.), Druskininkų (16,6 proc.) ir Rietavo (15,6 proc.) savivaldybės.
Tuo tarpu Kalvarijos savivaldybės parduodamų objektų sąrašas 2015 m. pabaigoje buvo tuščias. Mažą dalį turto taip pat ketino parduoti Kazlų Rūdos (0,5 proc.), Vilniaus r. (0,8 proc.), Joniškio r. (1 proc.), Radviliškio r. (1,1 proc.) savivaldybės.
Didžiųjų savivaldybių grupėje į parduodamų objektų sąrašą daugiausiai turto buvo įtraukta Šiaulių mieste (26,4 proc.). Sostinėje ši dalis sudarė 4,3 proc. Mažiausiai turimo turto norėjo parduoti Klaipėdos miestas, vos 0,2 proc.
Čia svarbu atsižvelgti ir į tai, kiek savivaldybė turi nenaudojamo turto. Pavyzdžiui, palyginus su kitomis, palyginus daug nenaudojamų pastatų ir patalpų turi, tačiau parduoti nori nedaug Vilniaus m., Vilniaus r., Palangos m., Švenčionių r. ir dar keturios savivaldybės. Būtent joms labiausiai reikėtų įsivertinti dėl turto panaudojimo efektyvumo. Daugiausiai savivaldybių patenka į grupę tų, kurios turi palyginus nedaug nenaudojamų patalpų, bet nedaug ir nori parduoti.
Kiek turto savivaldybės parduoda? Per 2015 m. buvo parduota 85 tūkst. kv. m savivaldybių nuosavų pastatų ir patalpų. Lyginant su 2014 m. pabaigoje parduodamų objektų sąraše esančiu plotu, 2015 m. iš didžiųjų savivaldybių daugiausiai pardavė Šiauliai – 32,2 proc. Klaipėdos m. savivaldybėje šis santykis sudarė beveik 9 proc., sostinėje beveik 8 proc.
9 mažosios savivaldybės 2015 m. nepardavė jokio sau priklausančio nekilnojamojo turto – pastatų ir patalpų. Viešasis aukcionas gali neįvykti, jei jame nedalyvauja nei vienas potencialus pirkėjas.
Kaip efektyvinti nuosavo nekilnojamojo turto valdymą? Efektyvus turto valdymas reiškia, kad susiję sprendimai turi teikti maksimalią naudą visuomenei. Atitinkamai, racionalus turto valdymas pasireiškia nešvaistymu. Taigi, savivaldybėms turėtų priklausyti tik toks pastatų ir patalpų kiekis, kokio pakanka jų funkcijoms įgyvendinti.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto analizė atskleidė, kad savivaldybės kaip turto valdytojos elgiasi nevienodai – vienos skuba atsisakyti pastatų ir patalpų ieškodamos efektyvesnių sprendimų, kitos nei pačios naudoja, nei kitiems duoda.
Svarbu suprasti, kad nesugebėjimas (o galbūt nenorėjimas) efektyviai tvarkytis su turtu savivaldybėms kainuoja mokesčių mokėtojų pinigus, kuriuos būtų galima skirti žmonių gerovei didinti, o ne išlaikymui pastatų, kurių dalis, kaip parodė analizė, yra net nereikalingi. Vienintelis receptas savivaldybėms – vesti nuoseklią apskaitą, analizuoti vertės pokyčius ir kelti sau klausimą, ar efektyviai valdomas turimas turtas, nenaudojamą pardavinėti sparčiau.
