Socialinis sąmoningumas – tai gebėjimas suprasti visuomenėje vykstančius procesus, jų santykį ir poveikį sau, kitiems ir pasauliui. Skurdas, vartotojiškumas, darbas, tarša, nelygybė, sveikata, migracija, socialiniai tinklai, balsavimas, propaganda – tai aštrios šių dienų temos, su kuriomis susiduria kiekvienas.
Šios temos apima problemas, kurios svarstytinos keliais lygiais. Pirmiausia asmeniškai – kaip galėčiau padėti skurstantiems? Ką daryti, kad gyvenčiau kaip Billas Gatesas? Ar imigrantai atims iš manęs darbą? Ar esu priklausomas nuo Feisbuko?
Kitų klausimų sprendimo ieškoma visuomenėje – ar įmanoma išspręsti skurdo problemą? geriau gauti 300 Eur pašalpą ar 300 Eur atlyginimą? Ar turėtume atidaryti šalies sienas? Ar tikrai turime žodžio laisvę?
Trečiojo tipo problemoms sprendimų ieškoma globaliu mastu, pavyzdžiui – kodėl pasaulyje vis dar egzistuoja badas? Ar robotai pakeis žmones? Ar įmanomas pasaulis be sienų? Kaip kovoti su propaganda? Tai svarbūs klausimai plačiai nagrinėjami įvairiuose diskursuose – nuo žiniasklaidos iki akademijos, pristatant skirtingas, dažnai konfrontuojančias nuomones.
Esminis ginklas informacijos ir nuomonių įvairovės kontekste – kritinis, savarankiškas mąstymas. Skatinti tokį mąstymą apie socialines problemas reikia mokyklose, ypač vyresnėse klasėse, kai visuomenės aktualijos tampa asmeniškai svarbios, kai reikia jas suprasti, kad galėtum priimti atsakingus sprendimus, prisidėti prie bendruomenės problemų sprendimo. Skatinti socialinį sąmoningumą padedantys ugdymo principai – tai diskusija, supratimas, kad asmuo yra socialinių reiškinių centras, aktyvus įsitraukimas į viešas iniciatyvas, ugdymo kreipimas į gebėjimus ir žinių įsisąmoninimą, kai mokytojas atlieka gido (fasilitatoriaus) funkciją, o progresui nustatyti naudojamas įsivertinimas.
Pagrindinės disciplinos, per kurias mokoma suprasti visuomenės reiškinius – tai pilietinis ugdymas, etika ir ekonomika. Pilietinės visuomenės, politikos, teisės principų ir istorijos žinojimas realybėje yra glaudžiai susijęs su ekonomine logika, vertybės taip pat yra neatsiejama supratimo ir vertinimo dalis.
Aktualijų nagrinėjimas per šių trijų disciplinų integraciją – padeda iš esmės perprasti problemą. Pavyzdžiui, asmeninio lygmens klausimas, kaip galėčiau padėti skurstantiems, gali būti atsakytas aiškinant tokias ekonomikos temas kaip privati parama, ne pelno organizacijos. Pilietiškumo: visuomeninė organizacija, aktyvus dalyvavimas visuomenės gyvenime. Klausimas įtraukia ir etiką – draugystės, empatijos principus. Taigi šių disciplinų integracija – tai raktas į aiškesnį savo paties ir visuomenės gyvenimo suvokimą.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto Švietimo centras su partneriais parengė integruoto socialinio ugdymo gaires „Kaip ugdyti socialiai sąmoningą moksleivį?“.
Skaitykite integruoto socialinio ugdymo gaires žemiau arba atsisiųskite paspaudę čia.
