Pasiklausius kai kurių politikų galima susidaryti įspūdį, kad visų negandų Lietuvoje šaltinis – verslininkai arba savarankiškai dirbantys žmonės. Suprask, nebūtų verslininkų – nebūtų problemų. Jau vien todėl Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano projekte esanti iniciatyva skatinti žmones pradėti savo verslą yra reikalinga kaip gaivaus oro gurkšnis.
Vyriausybės plane numatytos mokesčių „atostogos“, t. y. galimybė nemokėti mokesčių pirmus veiklos metus. Jei mokesčiai iš tikrųjų bus sumažinti, ir tai paskatins samdomus darbuotojus pereiti prie savarankiško darbo ar verslo – puiku.
Verslumą reikia skatinti dėl pačių darbuotojų. Eurobarometro duomenimis, 58 proc. (t. y. beveik du trečdaliai) žmonių Lietuvoje norėtų būti ne samdomi darbuotojai, o verslininkai arba bent dirbti sau. Tai pats aukščiausias rodiklis visoje Europos Sąjungoje. Pagal šį rodiklį lenkiame net Jungtines Valstijas (51 proc.) ir Kiniją (56 proc.).
Tačiau lūkesčiai skiriasi nuo realybės. Tik 37 proc. tos pačios apklausos dalyvių mano, jog realistiška, kad per artimiausius penkerius metus jie taps verslininkais. Palyginkime: ES vidurkis yra 30 procentų. Galima daryti prielaidą, kad daug žmonių Lietuvoje nori pereiti į verslą ar savarankišką darbą, bet jiems trūksta paskatinimo ar palaikymo.
Tai didžiulis neišnaudotas potencialias. Protinga mokesčių sistema labiau pastūmėtų žmones į verslą nei kartu sudėti visi verslumo skatinimo seminarai.
Mokesčių „atostogos“ reikalingos ir dėl to, kad dalis darbo vietų ateityje paprasčiausiai išnyks dėl robotizacijos ir automatizacijos – dalies žmonių pajamų šaltinis paprasčiausiai išgaruos.
Paprastai tariant, ateityje darbo turės ir pinigų uždirbs tie žmonės, kurie darys tai, ko negali robotai – priims individualizuotus sprendimus individualiems žmonių poreikiams, kurs naujas idėjas ar naujus robotus. Samdomi darbuotojai turės pereiti prie savarankiško darbo arba verslo.
Ekonomikos modelis, kai galima pragyventi kiaurą dieną prie konvejerio kniedijant gaminius, palaipsniui nyks. Briuselio „Bruegel“ tyrimų instituto vertinimu, apie pusė Lietuvos darbo vietų gali būti automatizuotos ar robotizuotos. Kitose šalyse – dar daugiau.
Taigi mokesčių „atostogos“ pirmus metus neabejotinai būtų puikus žingsnis. Tik svarbu užtikrinti, kad atostogos pirmaisiais metais nevirstų „pagiriomis“ antraisiais. Jei valstybės mokesčių politika pirmais metais suteiks atostogas, o antraisiais pradės verslą melžti, vietoj verslumo suklestėjimo geriausiu atveju turėsime daugybę vienmečių feniksų, t. y. verslų, kurių pajamų šaltinis bus prisiskolinti pirmais metais ir bankrutuoti antraisiais.
Be to, jei valstybė nori paskatinti samdomus darbuotojus pereiti į verslą, šias ekonomines veiklos formas reikia artinti vieną prie kitos. Tiek samdomo darbo, tiek verslo esmė yra veikiantis žmogus. Reikia padaryti taip, kad veikiantis žmogus galėtų pats pasirinkti patinkamą veiklos formą.
Jei tai reiškia, kad, be darbo santykių ir įmonių savininkų, privalome turėti savarankiškai dirbančius asmenis, autorines sutartis, individualią veiklą ar kitas legalias veiklos formas – puiku. Todėl nerimą kelia pastarųjų metų tendencija, kai valdžia ir jos institucijos visas legalias veiklos formas bando „pritempti“ prie darbo santykių.
Jei kažkas valdžioje tiki, kad Lietuvoje turi išlikti tik dvi ekonominės veiklos rūšys – samdomas darbuotojas ir UAB savininkas, tai tas kažkas stumia šalį į marksistinį valstybės modelį, pagal kurį yra tik proletariatas ir gamybos priemonių savininkai.
Taigi didžiausias pokytis, kurį gali padaryti naujoji valdžia, yra Lietuvos „įverslinimas“ – palankių sąlygų verslui kurti sudarymas. Negana to, šis pokytis būtų ilgalaikis, transformuojantis ir pakeliantis Lietuvą į naują lygį. Jei naujoji valdžia tai darytų, atsirastų daugybė žmonių, kurie peržengtų partines ambicijas ir bendram tikslui dirbtų neskaičiuodami valandų. „Įverslinus“ Lietuvą, po ketverių metų net nereikėtų rūpintis, ką parašyti Vyriausybės ataskaitoje – rezultatai būtų akivaizdūs.
Tad mokesčių „atostogos“ – reikalingas žingsnis, bet vien jo neužteks.
