Ž. Šilėnas apie 100 vyriausybės darbo dienų (laida „Lietuva tiesiogiai")

Žilvinas Šilėnas „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“, su žurnaliste Daiva Žeimyte kalbėjo apie demografines prognozes ir per 100 dienų Vyriausybės nuveiktus darbus.

D. Žeimytė: Vienas iš Vyriausybės prioritetų yra emigracijos stabdymas. Jūs matote kažkokius padarytus darbus ar daromus žingsnius, kad emigracija mažėtų? Yra labai daug išvykstančių šeimų su vaikais, kurie kitoje šalyje įsitvirtina ir tikrai pasidaro sudėtinga sugrįžti, nes jie integruojasi į vietines bendruomenes, vaikai lanko mokyklas?

Ž. Šilėnas: Tai ir yra tikroji emigracija. Jokių žingsnių nei ši, nei kitos Vyriausybės nepadarė. Visi politikai mėgsta apie tai šnekėti, tai yra problema ar šių dienų aktualija, bet nei jie kažką padarė, nei kažką įmanoma padaryti. Sienų neuždarysi, o ir visiškai nebalsuočiau už tokią Vyriausybę, kuri sakytų, kad uždarysime sieną, o bet kas, kas žada, kad per 4 metus Lietuvos atlyginimai pasivys Didžiosios Britanijos, yra šarlatanas.

D. Žeimytė: Ar subsidijos būstui, vaiko pinigai sustabdytų šiuos procesus? Ši valdžia kalbėjo apie tokias priemones.

Ž. Šilėnas. Visiškai ne. Subsidijos būstui, jei žiūrėti į Vyriausybės programą, yra numatytos regionams. Regionuose žmonės negyvena ne dėl to, kad ten trūksta būsto. Būstas ten yra labai pigus, kai kada net už dyką dalinamas. Žmonės ten negyvena, nes nėra pajamų. Paramos dalinimu būstui nebent pasinaudos koks turtingas žmogus, kuris statysis savo vilą Vilniaus rajone ar turtingas kaunietis, kuris iš Kauno miesto kelsis į Kauno rajoną. Vaiko pinigai visų pirma yra per maži pinigai, kad kažką pakeistų. Antra, jie kainuoja visiems mokesčių mokėtojams ir sukuria prastą praktiką, kai pašalpą ir pinigus daliname ne tiems žmonėms, kuriems reikia, o visiems. Tai ir daug kainuos, ir nieko nepasieks.

D. Žeimytė. Vyriausybė dirba 100 dienų. Jūsų paties žodžiais tariant, daug energijos iššvaistyta kailinių, moterų ir roverių skandalams, visuomenės testavimui, mokesčių didinimui, o ilgai lauktų ir reikalingų sprendimų kol kas nėra. Bet 100 dienų yra nedaug. Kokių sprendimų galim tikėtis per tokį laiką?

Ž. Šilėnas. Tame yra tiesos. Kaltinti, kad per 100 dienų nepadarė stebuklo, būtų visiškai nesąžininga. Tačiau į akis krenta du dalykai. Visi planai Vyriausybės priemonių programoje prasideda žodžiais „žiūrėsime, analizuosime, svarstysime“. Tai nėra blogai. Jau geriau valstybė, kuri 9 kartus pamatuoja ir 10 kartą pjauna. Kita vertus, kai kurie sprendimai ir priemonės jau yra seniai žinomos. Neapmokestinimas reinvestuojamo pelno – tų pinigų, kuriuos įmonės palieka Lietuvoje, investuoja į geresnius įrenginius, gamyklas, aukštesnius atlyginimus. Jau seniai visiems žinoma, kad tai yra reikalingas dalykas, nebėra ką analizuoti, galima paimti ir nuo rytojaus pradėti įgyvendinti. Antra, jei kalbam apie prastas priemones ar sprendimus, gal ne visus priėmė Vyriausybė, dalį priėmė Seimas, pavyzdžiui, apribotas žmonių gyvybės draudimo taupymas buvo įvestas be jokių „svarstysime, analizuosime“. Tai rodo, kad galima greitai priimti sprendimus, tik liūdna, kad priimami prasti sprendimai, o visi geri atidedami ateičiai.