LIETUVOS LAISVOSIOS RINKOS INSTITUTO PASTABOS IR PASIŪLYMAI LIETUVOS RESPUBLIKOS FARMACIJOS ĮSTATYMO NR. X-709 2, 8, 19, 33, 35, 591, 681 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO AŠTUNTUOJU SKIRSNIU ĮSTATYMO PROJEKTUI NR 17-5735
Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Farmacijos įstatymo 2, 8, 19, 33, 35, 591, 681 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo aštuntuoju skirsniu įstatymo projektą Nr. 17-5735 (toliau – Projektas), ir teikia šias pastabas bei pasiūlymus.
DĖL KONKURENCIJOS TARP VAISTINIŲ IR LIGONINIŲ VAISTINIŲ, TEIKSIANČIŲ VISUOMENINĖS VAISTINĖS PASLAUGAS
Dėl leidimo ligoninių vaistinėms užsiimti mažmenine prekyba vaistais (5 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas)
Šiuo metu ligoninės gali įsigyti vaistus ir tiekti juos savo pacientams. Projekto 5 straipsnis suteikia teisę ligoninių vaistinėms pardavinėti vaistus vartotojams. Tokiu būdu kiekviena ligoninė įgautų teisę įsteigti prekybos vaistais vietą ir užsiimti mažmenine prekyba vaistais. Sprendžiant dėl šio siūlymo būtina atsižvelgti į kylančias grėsmes:
- Sprendimas leisti valstybinėms gydymo įstaigoms užsiimti komercine veikla – nepagrįstas.
Dauguma ligoninių (ar gydymo įstaigų) priklauso valstybei ar savivaldybėms. Tai reiškia, kad valstybiniam kapitalui atsiranda galimybė užsiimti komercine veikla – mažmenine prekyba vaistais. Turint galvoje intensyvią konkurenciją mažmeninės prekybos vaistais sektoriuje ir tai, kad Lietuvos ūkis, t.y. komercinė veikla konstituciškai remiasi privačia nuosavybe (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnis) ir privačia iniciatyva, komercine veikla neturėtų užsiimti valstybės ar savivaldybių gydymo įstaigos. Valstybės kontrolė taip pat konstatuoja, kad “Valstybės institucijų dalyvavimas valstybės ir savivaldybių funkcijų nevykdančiose įmonėse ir įstaigose nėra pagrįstas ir racionalus, jei tam naudojami žmogiškieji ištekliai, skiriama valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų ir perduodama turto, tačiau negaunama atitinkama investicijų grąža.” (VK, Nr. Y-2017-6).
- Kyla grėsmė, kad viešieji resursai, skirti gydymui, bus naudojami mažmeninės prekybos veiklai.
Ligoninė, pradėjusi prekiauti vaistais, vykdytų dvi skirtingas veiklas: gydymą, kuris finansuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų ir savivaldybių ar valstybės biudžetų ir mažmeninę prekybą vaistais, kuri finansuojama vaistų vartotojų (ir PSDF lėšų, tiek, kiek vartotojai pasinaudoja vaistų kompensacijomis). Tai reiškia, kad gydymo įstaiga, kuri pradėtų prekiauti vaistais, veiktų ir viešaisiais finansais apmokamoje srityje su labai apribota konkurencija (gydymas), ir konkurencingoje rinkoje, finansuojamoje privačiomis vartotojų lėšomis (prekyba vaistais). Tuo tarpu vaistinės veiktų tik viename – prekybos vaistais – srityje. Kyla pavojus, kad gydymo įstaigos, užsiimančios dar ir vaistų prekyba, pradės kryžmiškai subsidijuoti prekybos vaistais sritį.
Šiuo metu dauguma mažmeninės prekybos vaistais įmonių yra privataus kapitalo, kurios privalo įsigyti ar išsinuomoti patalpas. Tuo tarpu ligoninės, gydymo įstaigos dažnai patalpas ar pastatus valdo patikėjimo teisę, nors patys pastatai nuosavybės teise priklauso savivaldybėms ar valstybei. Taip pat šis turtas yra atleistas nuo nekilnojamojo turto mokesčio. Naudojimasis šiomis patalpomis gydymo įstaigoms yra suteiktas vykdyti gydymo veiklą. Kyla grėsmė, kad ligoninėms ar kitoms įstaigoms pradėjus mažmeninę prekybą vaistais, patalpos, kurios buvo suteiktos gydymo veiklai, be kita ko bus naudojamos mažmeninei prekybai vaistais. Tokiu atveju viešieji resursai bus naudojami ne pagal paskirtį, o tai savo ruožtu prieštarautų valstybės ir savivaldybės turto naudojimo principams, išdėstytiems LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme.
- Gali būti pažeisti sąžiningos konkurencijos principai.
Gydymo įstaigos iš esmės nepatiria pastatų kapitalo kaštų. Tuo tarpu privačios mažmeninės prekybos vaistais įmonės – patiria. Tokiu būdu, mažmeninės prekybos vaistais vietos, įsteigtos viešajam kapitalui priklausančių gydymo įstaigų, įgautų nepagrįstą konkurencinį pranašumą prieš prekybos vietas, įsteigtas privataus kapitalo. Tokiu būdu būtų pažeidžiami sąžiningos konkurencijos principas, ir Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad kai kuriose viešajam kapitalui priklausančiose gydymo įstaigose jau veikia viešajam kapitalui priklausančios mažmeninės prekybos vaistais vietos. Jei gydymo įstaigoms bus leidžiama steigti joms priklausančias vaistines ir, jei gydymo įstaigos galės pasinaudoti nesąžiningos konkurencijos priemonėmis (kaip paminėta aukščiau), kyla pavojus, kad gydymo įstaigos gali tiesiog išstumti konkurentus, t. y. privačias vaistines, iš gydymo įstaigų pastatų. Tokiu būdu ši Projekto nuostata sudarytų sąlygas konkurencijos principų pažeidimams.
Siūlymai
Atsižvelgiant į išvardintus argumentus ir identifikuotas grėsmes, siūlome:
- Nepritarti įstatymo Projekto 5 straipsniui.
- Kreiptis į Konkurencijos tarybą išaiškinimo, ar visas Projektas, ir ypač Projekto 5 straipsnis neprieštarauja sąžiningos konkurencijos principams ir LR Konkurencijos įstatymui.
- Jei Projektas būtų priimtas, imtis šių, grėsmes konkurencijai mažinančių priemonių:
- Atskirti valstybiniam kapitalui priklausančių gydymo įstaigų įsteigtų mažmeninės prekybos vaistais įmonių turtą, pajamas, pinigų srautus, darbuotojus nuo gydymo įstaigos gydymui naudojamo turto, pajamų, pinigų srautų, darbuotojų ir kt., užtikrinant, kad gydymo veiklai skirti resursai nebūtų naudojami mažmeninei prekybai vaistais.
- Sukurti kontrolės mechanizmą, kuris užtikrintų, kad viešajam kapitalui priklausančios gydymo įstaigos nesubsidijuotų ar kitaip neremtų jų pačių įsteigtų vaistinių, įskaitant bet neapsiribojant: patalpų, turto nuoma mažesne nei rinkos kaina, personalo naudojimu.
DĖL TAISYKLIŲ REGLAMENTUOJANČIŲ VAISTŲ PARDAVIMĄ MAŽMENINĖS PREKYBOS ĮMONĖMS BE FARMACIJOS LICENCIJOS
LR Farmacijos įstatymo papildymas aštuntu skirsniu, leidžiančiu mažmeninę prekybą vaistais, esančiais mažmeninės prekybos vaistais sąraše, nereikalaujant farmacijos licencijos, yra teigiamas pokytis, suteikiantis geresnes vaistų prieinamumo galimybes perkantiesiems, skatinantis konkurenciją ir, tikėtina, leisiantis sumažinti vaistinių preparatų kainas. Pritariame bendrai pokyčių krypčiai – leisti pardavinėti vaistus daugiau vietų. Kita vertus, ne visos priemonės, numatytos Projekte, kuriomis siekiama reguliuoti mažmeninę prekybą vaistais, yra būtinos. Siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir apriboti galimybes taikyti skirtingą reguliavimą, siūlome peržiūrėti ir pakoreguoti šiuos aštuntojo skirsnio atitinkamus straipsnius.
8 skirsnis. 41 (1) straipsnis.
7 punktas. Dėl draudimo vaistų etiketėse rodyti nuolaidą.
Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse siūloma drausti nurodyti kainų etiketėse vaistinių preparatų kainų sumažinimą. Ši nuostata netaikoma visuomeninės paskirties vaistinėms ir ligoninių vaistinėms, teikiančioms visuomeninių vaistinių funkcijas.
Šis straipsnis apriboja mažmenine prekyba užsiimančių įmonių galimybes informuoti pacientą apie mažesnę vaisto kainą. Projekto rengėjas nepagrindžia ir neįrodo, kodėl šis ūkinės veiklos suvaržymas yra pagrįstas, reikalingas ir naudingas.
10 punktas. Dėl draudimo įsigytus vaistus gabenti (transportuoti) į kitą veiklos vietą.
Vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse siūloma drausti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonei draudžiama gabenti (transportuoti) įsigytus vaistus į kitą veiklos vietą.
Projekto rengėjas nepagrindžia kodėl toks ūkinės veiklos suvaržymas yra būtinas. Uždraudus gabenti vaistus iš vienos vietos į kitą, mažmeninės prekybos įmonėms sudaromos kliūtys ekonomiškai pagrįstomis priemonėmis užtikrinti reikalingą vaistų asortimentą. Ši nuostata riboja ūkio subjektų veiklą, o vaistų prieinamumas neišaugtų tiek, kiek galėtų dėl vaistų pardavimo vietų padidėjimo.
8 skirsnis. 41 (2) straipsnis.
3 punktas. Dėl vaistų, leidžiamų parduoti mažmeninės prekybos įmonėse, sąrašo, sudarymo.
Šiuo straipsniu siūloma, kad vaistai sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka būtų įrašomi į Vaistinių preparatų, leidžiamų parduoti mažmeninės prekybos įmonėse, sąrašą, jei į vaisto sudėtį įeina tik viena veiklioji medžiaga. Šis kriterijus netaikomas tradiciniams augaliniams preparatams ir homeopatiniams vaistams, registruotiems taikant supaprastintą registracijos procedūrą.
Vaistai, kurių sudėtyje yra dvi ar daugiau veikliųjų medžiagų, sudaro didelę dalį Lietuvoje parduodamų vaistų. Šis sprendimas nepagrįstai apriboja galimybes vykdyti mažmeninę prekybą vienoda apimtimi kaip ir visuomeninėse vaistinėse. Todėl ši nuostata lemtų skirtingas veiklos taisykles mažmeninės prekybos įmonėms, visuomeninėms vaistinėms, ligoninių vaistinėms, vykdančioms visuomeninės vaistinės funkcijas.
6 punktas. Dėl vaistų, skirtų vaikams iki 12 m. pardavimo.
Šiuo punktu siūloma drausti vaistinių preparatų, skirtų vaikams iki 12 m., pardavimą mažmeninėse prekybos įmonėse.
Vaistai, kurie skirti vaikams iki 12 m., sudaro reikšmingą dalį Lietuvoje parduodamų vaistų. Draudimas parduoti šios grupės vaistus apriboja galimybes vykdyti mažmeninę prekyba vienoda apimtimi. Todėl ši nuostata lemtų skirtingas veiklos konkurencines taisykles, taikomas mažmeninėms prekybos įmonėms, visuomeninėms vaistinėms, ligoninių vaistinėms, vykdančioms visuomeninės vaistinės funkcijas.
7 punktas. Dėl vaistinių preparatų, kurių sudėtyje yra etanolio, pardavimo.
Šiuo straipsniu siūloma drausti vaistinių preparatų, kurių sudėtyje yra etanolio, pardavimą mažmeninėse prekybos įmonėse.
Vaistai, kurių sudėtyje yra etanolio, sudaro didelę dalį Lietuvoje parduodamų vaistinių preparatų. Šis draudimas nustato mažmeninėje prekyboje, neleistinų parduoti vaistinių preparatų sąrašą. Nors šis sprendimas pagerina kai kurių vaistinių preparatų prieinamumą, tačiau apriboja galimybes vykdyti mažmeninę prekyba vienoda apimtimi, todėl ši nuostata lems konkurencinių sąlygų tarp mažmeninės prekybos įmonių, visuomeninių vaistinių, ligoninių vaistininkių, teikiančių visuomeninės vaistinės funkcijas, nevienodumą.
Siūlymai
Atsižvelgiant į išvardintus argumentus, siūlome:
- Leisti informuoti pirkėjus apie sumažintą parduodamų vaistų kainą ir atsisakyti draudimo neleisti transportuoti vaistų tarp mažmeninės prekybos įmonės filialų. Ši nuostata riboja įmonių konkurencingumą, o logistikos suvaržymai turi neigiamą poveikį efektyviam įmonės darbo organizavimui.
- Atsisakyti draudimo neleisti parduoti vaistų, kurių sudėtyje yra daugiau negu viena veiklioji medžiaga. Draudimas yra nepagrįstas, nes saugus vaistų vartojimas yra nesusijęs su veikliųjų medžiagų kiekiu vieno pavadinimo vaistiniame preparate.
- Draudimas parduoti vaistus, skirtus vaikams iki 12 m. ir vaistų, kurių sudėtyje yra etanolio yra diskutuotinas. Viena vertus, šiuo draudimu yra siekiama išvengti komplikacijų, susijusių su neteisingu vaisto vartojimu ar jo dozavimu, tačiau kita vertus šį draudimą būtų galima peržiūrėti ir koreguoti, leidžiant parduoti šių grupių vaistus, tačiau apribojant tam tikrų vaistų, kurių neteisingas vartojimas potencialiai gali būti žalingas, sąrašą.
