Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2, 4, 5, 12, 17, 22, 30, 33, 46¹, 58 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 30¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. 17-10217 (toliau – Projektas) ir teikia savo pastabas ir pasiūlymus.
Dėl reprezentacinių sąnaudų atskaitymo
Be kitų pakeitimų, Projektu siūloma nustatyti, kad iš pajamų būtų atskaitoma ne daugiau kaip 50 procentų reprezentacinių sąnaudų ir tokių atskaitomų sąnaudų suma negalėtų viršyti 2 procentų vieneto pajamų per mokestinį laikotarpį. Taip pat siūloma išplėsti reprezentacinėms sąnaudoms priskiriamų išlaidų rūšis.
Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, iš pajamų leidžiama atskaityti ne daugiau kaip 75 procentus reprezentacinių sąnaudų. Taip pat šiuo metu reprezentacinėms sąnaudoms nepriskiriamos medžioklės, žvejybos, plaukiojimo jachtomis, golfo, azartinių lošimų, stovyklavimo išlaidos.
Pritariame siūlymui išplėsti reprezentacinėms sąnaudoms priskiriamų išlaidų rūšis. Tačiau nepritariame siūlymui leisti iš pajamų atskaityti ne daugiau kaip 50 procentų reprezentacinių sąnaudų ir tokių atskaitomų sąnaudų sumą apriboti iki 2 procentų vieneto pajamų per mokestinį laikotarpį. Šis pasiūlymas būtų iš esmės žalingas įmonėms, kurių veikloje reprezentacinės sąnaudos sudaro didelę sąnaudų dalį.
Būtų diskriminuojami verslo modeliai, paremti tiesioginiu bendravimu su klientais
Įmonės, kurių veikla paremta aktyviais pardavimais ir tiesioginiu bendravimu su klientais dėl šių apribojimų patirtų didelę žalą – verslai, kurių išlaidos reprezentacijai viršija 2 proc. pajamų, turės mokėti didesnius mokesčius.
Būtų nepagrįstai diskriminuojamas pardavimo modelis, paremtas tiesioginiu bendravimu su klientu.
Pavyzdžiui, kai kurios įmonės pardavinėja techniškai sudėtingus, labai specifiškus produktus, kurie visame pasaulyje gali turėti siaurą ir specifinį pirkėjų ratą (pvz., individualizuoti IT sprendimai įmonėms). Norint juos parduoti, būtina ne vieną kartą susitikti su klientu, pristatyti produkto privalumus. Klientai gali būti skirtingi – vieni perka prekę iškart, su kitais prieš sudarant sutartį gali tekti bendrauti net kelis metus. Svarbu įvertinti, kad nauji pakeitimai neatsilieptų bendrovių veiklai ir nenukentėtų jų pardavimai.
Taip pat dėl siūlomų pakeitimų gali nukentėti įmonės, kurios pardavinėja produktus klientams tiesiogiai iš gamintojo ar platintojo. Paprastai tariant, jei viena įmonė pardavimų skatinimui daug investuoja į parduotuves, jų dizainą ir patrauklumą vartotojui, tokios išlaidos būtų pripažįstamos veiklos išlaidomis. Tuo tarpu jei kita įmonė pardavimus skatintų ne per investicijas į pardavimo vietas, o pvz., rengdama tiesioginius pristatymus nuomojamose patalpose (pvz., konferencijų centre), tai būtų pripažįstama kaip reprezentacinės išlaidos. Jei tokios išlaidos viršytų 2 proc., jos būtų apmokestinamos. Tokiu būdu viena pardavimų skatinimo veikla būtų nepagrįstai diskriminuojama kitų atžvilgiu.
Būtų neigiamai paveiktas Lietuvos eksportas, tiesioginės užsienio investicijos (toliau – TUI), darbo vietų kūrimas
Nustačius, kad iš pajamų būtų atskaitoma ne daugiau kaip 50 procentų reprezentacinių sąnaudų ir tokių atskaitomų sąnaudų suma negalėtų viršyti 2 procentų vieneto pajamų per mokestinį laikotarpį, IT, paslaugų, aukštos pridėtinės vertės gaminių gamybos ir pardavimo, turizmo sektoriai patirtų didelę žalą. Tokio tipo versle reikia daug dalykinių susitikimų, santykių su potencialiais klientais vystymo bei solidaus įvaizdžio formavimo. Esminė pardavimų sąlyga yra pasitikėjimas, įgyjamas tik prieš tai išvardintais metodais.
Neretai bendravimas su potencialiais partneriais trunka kelis metus, kadangi būsimų sandorių vertė gali viršyti milijoną eurų. Įmonės gali daug lėšų išleisti reprezentacijai vieną mokestinį laikotarpį (ir taip viršyti siūlomą 2 proc. apribojimą), o pajamas gauti tik po kelių metų, dėl ko joms padidėtų mokestinė našta. Apsunkinus šį veiklos modelį, sumažėtų eksportas ir būtų sudarytos kliūtys naujų, brangiai apmokamų darbo vietų kūrimui.
Atkreiptinas dėmesys, kad ir valstybinės investicijų pritraukimo agentūros (tokios, kaip „Investuok Lietuvoje“) su potencialiais investuotojais iki jų sprendimo įsikurti Lietuvoje dirba ne vienerius metus. Analogiškai, ir verslas siekdamas užmegzti santykius su potencialiais partneriais turi bendrauti kelerius metus.
Kartu dėl mokestinės aplinkos pokyčių būtų siunčiama neigiama žinutė potencialiems investuotojams. Siūlomi reprezentacinių sąnaudų apribojimai gali neigiamai įtakoti TUI, darbo vietų kūrimą ir užsienio centrų atėjimą į Lietuvą, nes pastarieji daug dėmesio skiria darbuotojų bendravimo su klientais kultūros, motyvacijos ir klimato puoselėjimui – bendriems renginiams, susibūrimams, kas ir yra reprezentacinės išlaidos. Tai yra neatsiejama modernios verslo praktikos ir personalo valdymo dalis ir būdas išlikti konkurencingiems darbuotojų pritraukimo srityje.
Dėl šių priežasčių siūlome ir toliau leisti iš pajamų atskaityti 75 proc. reprezentacinių sąnaudų ir įvertinti galimybę leisti atskaityti 100 proc. reprezentacinių sąnaudų.
Dėl reinvestuojamo pelno neapmokestinimo
Iš principo pritariame Projektu siūlomiems pakeitimams:
– neriboti laisvosiose ekonominėse zonose vykdomų veiklų;
– vienetams, vykdantiems investicinius projektus ir investuojantiems į technologinį atsinaujinimą, apmokestinamąjį pelną leisti sumažinti iki 100 proc.;
– už pirmąjį mokestinį laikotarpį apskaičiuotą smulkių vienetų pelną apmokestinti 0 procentų mokesčio tarifu.
Tačiau siūlome visiškai neapmokestinti reinvestuojamo įmonių pelno dėl žemiau išvardintų priežasčių.
Projekte siūlomomis galimybėmis sumažinti apmokestinamąjį pelną galėtų pasinaudoti tik nedidelė dalis šalies įmonių. Todėl užuot taikius selektyvias ir riboto poveikio lengvatas investicijoms į mokslo ir techninę pažangą, siūlome neapmokestinti reinvestuojamo pelno. Ši tvarka galioja Estijoje, o jos įvedimas svarstomas Latvijoje.
Apmokestinant reinvestuojamą pelną kuriamos paskatos šį apmokestinamąjį pelną minimizuoti. Jo neapmokestinant bendrovėms nelieka paskatų taip elgtis. Kartu verslui tampa lengviau valdyti pinigų srautus, kai pelningą veiklos laikotarpį seka nuostolingi metai. Estijos patirtis rodo, kad tokia pelno apmokestinimo tvarka verslui yra patraukli – net ir pelno mokesčiu apmokestinant tik paskirstytąjį pelną, valstybės biudžeto pajamos iš šio mokesčio skaičiuojant vienam gyventojui yra 1,5 karto didesnės nei Lietuvoje.
Estijos mokesčių sistema trečius metus iš eilės įvertinta kaip pati geriausia tarp labiausiai išsivysčiusių pasaulio valstybių – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos narių. Estijos mokesčių sistemos privalumus vis dažniau įvertina ir Lietuvos verslininkai – tai rodo Lietuvos gyventojų iš Estijos gaunamų dividendų ir Lietuvos įmonių išmokėtų dividendų Estijos gyventojams skirtumai. Jei dar 2007 m. šie skirtumai nebuvo ženklūs (tuomet iš Estijos įmonių Lietuvos gyventojų gauti dividendai sudarė 710 tūkst. eurų, o Estijos gyventojams Lietuvos įmonės išmokėjo 632 tūkst. eurų), tai per dešimtmetį šis skirtumas pasidarė itin ženklus. 2016 m. Lietuvos gyventojų gauti dividendai iš Estijoje registruotų įmonių (3 556 tūkst. eurų) beveik 9 kartus viršijo Lietuvos įmonių Estijos gyventojams išmokėtus dividendus (397 tūkst. eurų).
Dėl šių priežasčių siūlome neapmokestinti reinvestuojamo pelno.
