Dėl Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 pakeitimo įstatymo projekto Nr.XIIIP-1245
LLRI išnagrinėjo Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1245 (toliau – Projektas) ir teikia savo pastabas ir pasiūlymus.
Šiuo įstatymo Projektu siekiama įteisinti 0,79 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžio (30 eurų) išmoką per mėnesį išmoką vaikui:
- nuo gimimo dienos iki 18 metų;
- 18 – 21 metų, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą.
Taip pat siūloma nustatyti, kad papildomai išmoka vaikui būtų mokama šeimoms:
- auginančioms vieną ar du vaikus, jeigu šeimos pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio;
- ir šeimoms, kurios augina tris ar daugiau vaikų, nevertinant šeimos gaunamų pajamų.
Siūlomi papildomai skiriamos išmokos vaikui dydžiai: vaikui nuo gimimo iki 2 metų – 0,75 BSI dydžio (28,5 eurų), nuo 2 iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau kaip iki jam sukaks 21 metai – 0,4 BSI dydžio (15,2 eurų) išmoka per mėnesį.
Numatoma, kad pritarus siūlomoms įstatymo Projekto nuostatoms, išmoką vaikui papildomai gautų apie 400,0 tūkst. vaikų, iš viso išmoką vaikui gautų apie 530,8 tūkst. vaikų. Gavėjų skaičius išaugtų daugiau kaip 4 kartus.
Siūloma paramos priemonė yra labai netaikli
Parama šeimoms būtų skiriama netaikant pajamų ir turto testo, tad net labiausiai pasiturintys gyventojai galėtų gauti išmoką už vaikus. Augant gyventojų mokesčių naštai (dėl kartu su Vyriausybės mokesčių pertvarka siūlomo panaikinti papildomo NPD), ji būtų pakeista netaiklia parama.
Plečiant paramos rūšis, kurios teikiamos nevertinant gavėjų pajamų ir turto, būtų tik didinamas perskirstymas, kadangi nenumatant jokių biudžeto taupymo programų, už naujas (papildomas) priemones mokesčiais susimokėtų patys gyventojai. Socialinės politikos tendencija, nukreipta ne į pagalbą labiausiai stokojantiems, o į perskirstymo didinimą, yra neraminanti. Taip tik skatinamas kuo didesnės Lietuvos gyventojų dalies išlaikytinių mentalitetas, o ne sprendžiamos socialinės problemos.
Atkreiptinas dėmesys, kad 2016 m. liepą LLRI užsakymu „Spinter tyrimai“ atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos rezultatai rodo, kad 20 proc. respondentų turi draugų ar pažįstamų, kurie per pastaruosius metus gavo socialinę paramą, nors galėjo išsiversti be jos. Kitos – dar 2008 m. LLRI užsakymu atliktos – reprezentatyvios apklausos duomenys rodo, kad 38 proc. gavusių išmokas šeimai asmenų teigė, kad socialinė parama jiems nereikalinga. Šių apklausos duomenys rodo, kad socialinės paramos sistemos efektyvumą būtina didinti.
Įteisinus visuotinę išmoką vaikui, būtų sukurtas precedentas netaiklių paramos formų plėtrai
Nuo 2017 m. sausio 1 d. buvo įteisinta išmoka vaikui nuo gimimo iki 18 metų, nevertinant šeimos gaunamų pajamų, šeimoms, auginančioms ar globojančioms tris ir daugiau vaikų. Nors šios išmokos poveikis dar nebuvo įvertintas, pastaruoju metu Lietuvos Respublikos Seime buvo registruoti dar keli pasiūlymai skirti paramą šeimoms, nevertinant jų gaunamų pajamų ar turimo turto:
1) Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 6 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (Nr. XIIIP-1058) siūloma bendrai gyvenančių asmenų auginamam ir (ar) globojamam vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, nuo gimimo dienos iki 18 metų kas mėnesį skirti išmoka, kuri iki 2018 m. gruodžio 31 d. siektų 30 eurų dydžio, iki 2019 m. gruodžio 31 d. – 60 eurų, o nuo 2020 m. sausio 1 d. būtų lygi 1 valstybės remiamoms pajamoms (šiuo metu – 102 eurai).
Atkreiptinas dėmesys, kad pritarus tokiam Seimo narių pasiūlymui 2020 m. išmoka vaikui pasiektų 33 proc. dabar galiojančio minimalaus mėnesinio atlyginimo „į rankas“. Sudėjus šeimos bendrai gaunamą paramą, galima susidurti su situacija, kai šeimos pajamos iš darbo užmokesčio yra nedaug mažesnės ar tokio paties dydžio. Valstybės kontrolės auditoriai savo ataskaitoje yra atkreipę dėmesį, kad tokiu atveju šeimos nariai gali būti finansiškai nesuinteresuoti dirbti.[1]
2) Antruoju registruotu Socialinės paramos mokiniams įstatymo Nr. X-686 5, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (Nr. XIIIP-1057) siūloma numatyti, kad visi vaikai besimokantys pagal ikimokyklinio ir pradinio ugdymo programas galėtų gauti nemokamą maitinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra vertinamos priežastys dėl kurių nuo 2009 m. buvo atsisakyta nemokamo vaikų maitinimo ir koks buvo šio pakeitimo poveikis.
3) Trečiuoju registruotu Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 1, 3, 12, 13 straipsnių, antrojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 7(1) straipsniu įstatymo projektu siekiama įteisinti sukakus pilnametystei asmenims išmokamą 55 BSI dydžio vienkartinę išmoką (2090 eurų), kurią gavėjai galėtų panaudoti savo reikmėms.
4) Ketvirtuoju registruotu Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (Nr. XIIP-4024) siūloma išmoką vaikams didinti iki 120 eurų, o reikalingas šioms išmokoms didinti pajamas užsitikrinti mokesčių didinimu.
Vien analizuojamai visuotinės 30 eurų dydžio išmokai vaikui mokėti 2018 m. valstybės biudžete papildomai turi būti skirta apie 195,0 mln. Eur. Nemokamas visų vaikų maitinimas, papildomai iš biudžeto pareikalautų dar 26,4 mln. Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad 2017 m. biudžete išmokoms vaikui yra skiriama 87 mln. Eur, mokinių maitinimui ir mokykliniams reikmenims – dar 17 mln. Eur.[2] Priėmus siūlomus pakeitimus, 2018 m. išlaidos išmokoms vaikui biudžete viršytų 2017 m. išlaidas 3,2 karto, išlaidos nemokamam maitinimui – 2,6 karto. Papildomų apie 68 mln. eurų pareikalautų pilnametystei sukakus išmokama 55 BSI dydžio išmoka. Tai – labai ženklus valstybės išlaidų padidinimas, kuris turėtų būti atliekamas tik įvertinus to efektyvumą.
Nėra įvertinta, ar Projektu siūlomos priemonės nedubliuos jau egzistuojančių paramos formų
Nepasiturinčios šeimos, auginančios vaikus, jau dabar gali pretenduoti į daugelį skirtingų paramos priemonių: vienkartines išmokas gimus vaikui, išmokas besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, išmokas vaikams, nemokamą maitinimą, paramą mokinio reikmenimis ir t.t. Todėl prieš plečiant paramos priemonių ratą, būtina įvertinti dabar teikiamų paramos priemonių efektyvumą, ar alternatyvas, kuomet parama būtų skiriama tik labiausiai stokojantiems.
Kad esamos priemonės neatliepia labai skirtingų paramos gavėjų poreikių ir joms būtina ieškoti taiklesnių alternatyvų 2014 m. konstatavo VK auditoriai atlikę auditą, kurio metu analizavo, ar Lietuvoje vaikų globa organizuojama efektyviai. Pateikiamos audito išvados rodo, kad, pavyzdžiui, „esama sistema neskatina vaiko globos šeimoje: ji nemotyvuoja globėjų, vaikus globojančioms šeimoms trūksta socialinių paslaugų.”[3] 2011 m. VK socialinės apsaugos sistemos audito išvadose buvo teigiama, kad „būtina peržiūrėti socialinės paramos teisinį reglamentavimą, užtikrinant, kad šios lėšos būtų naudojamos taupiai ir skiriamos labiausiai jos stokojantiems.”[4] Todėl prieš plečiant paramos priemonių ratą, būtina kompleksiškai įvertinti jau naudojamas paramos priemones.
Siūlome:
- Nepritarti Projektui.
- Atlikti detalų nepasiturinčioms šeimoms teikiamos paramos poveikio vertinimą.
[1] https://www.vkontrole.lt/pranesimas_spaudai.aspx?id=16503
[2] http://finmin.lrv.lt/uploads/finmin/documents/files/skaidres_visos.pdf
[3] https://www.vkontrole.lt/pranesimas_spaudai.aspx?id=17916
[4] https://www.vkontrole.lt/pranesimas_spaudai.aspx?id=16
