Dėl Lietuvos Respublikos paramos jaunoms šeimoms pirmam būstui įsigyti įstatymo projekto Nr. 17-12892
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos (LR) paramos jaunoms šeimoms pirmam būstui įsigyti įstatymo projektą Nr. 17-12892 (toliau – Projektas) ir teikia savo pastabas.
Šiuo Projektu siekiama reglamentuoti paramą jaunoms šeimoms pirmam būstui įsigyti regionuose. Siūloma kompensuoti 15 proc. būsto kainos (pradinė įmoka imant banko paskolą). Tris ar daugiau vaikų auginančioms šeimoms galėtų būti suteikta 20 proc. kredito sumos. Parama šeimoms būtų skiriama nevertinant jų turto ir pajamų. Teisę į paramą jaunoms šeimoms pirmam būstui įsigyti turėtų jaunos šeimos, kuriose bent vienas iš sutuoktinių turi darbą ar jo esmę atitinkančius santykius su darbdaviu, vykdančiu veiklą regione, kuriame planuojama įsigyti pirmą būstą, arba bent vienas iš sutuoktinių yra juridinio asmens, kurio buveinė yra tame regione, kuriame planuojamas įsigyti pirmas būstas, steigėjas ar dalyvis, arba bent vieno iš sutuoktinių profesinė kvalifikacija atitinka regiono, kuriame planuojama įsigyti pirmą būstą, pasirinktą prioritetinę ekonominės raidos kryptį.
Siūlome nepritarti Projektui dėl šių priežasčių:
- Projektu siūloma įteisinti ne paramą (finansinė pagalba to stokojantiems), bet subsidiją būstui įsigyti
Atsižvelgiant į tai, kad finansuojant pirmo būsto įsigijimą nevertinamos šeimų pajamos ir turtas, nėra tikslu vadinti šį finansavimą „parama“, kadangi jis būtų teikiamas ne pagal tai, ar gavėjai stokoja lėšų būstui įsigyti. Kadangi šiuo Projektu siekiama skatinti būsto įsigijimą regionuose, o ne remti jaunas šeimas, šis siūlomas finansavimas yra subsidija būsto įsigijimui.
- 2. Parama (subsidija būstui) būtų diskriminuojanti bei pažeistų lygiateisiškumo principą
Pagal siūlomą Projektą, parama pirmam būstui įsigyti galėtų pasinaudoti jaunos šeimos, įsikuriančios regionuose. Tačiau Projekto rengėjai šiuo siūlymu pažeidžia lygiateisiškumo principą ir diskriminuoja jaunas šeimas, įsikuriančias didmiesčiuose. Be to, jaunos regione įsikuriančios šeimos turėtų galimybę naudojantis parama įsigyti žemės sklypą, kuriame planuojama statyti būstą, o tokios galimybės jaunos didmiesčio šeimos neturėtų. Iš viso 2017 m. miestuose gyvena 69 proc. 20-34 metų amžiaus asmenų. Jų pajamų amplitudė apima ir žemas pajamas, tad nėra sąžininga, kad gyvenamoji vieta tampa diskriminaciniu kriterijumi siūlomai paramai gauti.
Taip pat būtų diskriminuojamos tos jaunos šeimos, kuriose asmenų profesinė kvalifikacija neatitinka regiono pasirinktos ekonominės krypties, neatsižvelgiant į profesijos paklausą rinkoje. Konstitucinis teismas yra konstatavęs, kad „Asmens teisė į socialinę paramą ir apskritai į socialinę apsaugą interpretuotina atsižvelgiant į Konstitucijoje įtvirtintus socialinės darnos ir teisingumo imperatyvus, konstitucinius asmenų lygiateisiškumo ir proporcingumo principus. Asmeniui teikiama socialinė parama neturi virsti privilegija, ji neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti didesnių pajamų, savo pastangomis ieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas“.[1]
Lietuvos regioninės politikos baltojoje knygoje (toliau – Baltoji knyga) teigiama, kad regioninės politikos esmė – užtikrinti, kad bet kuris žmogus galėtų pasinaudoti visomis savo gyvenamosios vietos, valstybės, Europos Sąjungos ir globalaus pasaulio galimybėmis, taigi Projekte numatytas miestuose įsikuriančių jaunų ir skurstančių šeimų atžvilgiu diskriminuojantis siūlymas neatitiktų šios Baltosios knygos, kurioje ir numatoma paramos jaunoms šeimoms pirmam būstui įsigyti iniciatyva, nuostatos.
- Parama būtų netaikli, ja galėtų pasinaudoti ir turtingos jaunos šeimos
Projekte numatyta, kad parama šeimoms būtų skiriama nevertinant jų turto ir pajamų. Šią paramą galėtų gauti net ir tos jaunos šeimos, kurios yra finansiškai apsirūpinusios ir joms ta parama apskritai nereikalinga.
Tokiu būdu nebūtų sprendžiamos socialinės problemos, o valstybės biudžeto pinigai būtų leidžiami neefektyviai. Vyriausybė turi ribotus resursus, todėl kyla rizika viešųjų finansų tvarumui. Atkreipiame dėmesį, kad 2018 m. valstybės biudžeto projekte numatomas 469 mln. eurų deficitas, o viešojo sektoriaus skola viršija 17 milijardų eurų, taigi reikėtų vengti nereikalingų išlaidų ir siekti subalansuoto biudžeto.
- Projekte nėra numatyta, kaip būtų vykdoma šeimų atranka paramai gauti bei kaip būtų finansuojamas papildomas lėšų poreikis
Projekte numatyta, kad turimomis lėšomis paramą pirmam būstui įsigyti 2018 m. galima bus suteikti 150 jaunų šeimų. Tačiau projekto rengėjai nenumato, kaip bus atrenkamos šios šeimos, jei norinčių gauti paramą bus daugiau, kyla korupcijos rizika. Be to, nėra aišku, kaip bus finansuojamas papildomas lėšų poreikis, jei paramos kreiptųsi daugiau šeimų nei planuojama. Atsižvelgiant į tai, kad iš viso Lietuvoje gyvena virš 550 tūkstančių 20-34 metų asmenų, tikėtina, kad parama norės pasinaudoti daugiau kaip 300 asmenų. Taigi, lėšų poreikis, tikėtina, gerokai išaugs.
- Projekto rengėjai nenurodo, kaip bus nustatoma, ar asmens profesinė kvalifikacija atitinka regiono prioritetinę ekonominės raidos kryptį
Profesinės kvalifikacijos atitikimo reikalavimas kelia abejonių, pavyzdžiui, kaip bus nustatoma, ar specialistas atitinka regiono prioritetinę ekonominės raidos kryptį? Pavyzdžiui, kaip pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių būtų vertinami administravimo profesijos atstovai, ekonomistai, teisininkai, programuotojai, kurie gali dirbti adaptyviai bet kokios specializacijos organizacijose? Nėra aišku, kaip būtų taikomas atrankos kriterijus ir ar šie specialistai galėtų pretenduoti į paramą.
- Projekto nuostatų įgyvendinimas darytų neigiamą įtaką konkurencijai
Projekte numatyta, kad kasmet paramos gavėjų ratas plėstųsi, tad augant nenatūraliai pasiskirstančių darbuotojų skaičiui, būtų neigiamai paveikiama konkurencija. Įmonėms, kurių specializacija ir veiklos pobūdis nepateks į remiamų kvalifikacijų sąrašą, bus daug sudėtingiau išlaikyti darbuotojus ir konkuruoti. Reikia atsižvelgti, kad ir dabar yra taikoma daug priemonių, kurios iškraipo konkurenciją – mokestinės lengvatos laisvose ekonominėse zonose, Europos Sąjungos parama, įvairios subsidijos ir privilegijos verslui, todėl dar viena fiskalinė priemonė, kuri diskriminuoja vienus verslus ar profesijas kitų atžvilgiu, dar labiau iškraipo verslo sąlygas regionuose.
- Valstybės parama būstui gali paskatinti būsto kainų augimą regionuose
Projekte numatyta, kad kasmet paramos gavėjų ratas plėstųsi, tad augant nenatūraliai pasiskirstančių darbuotojų skaičiui, didesnė būsto paklausa regionuose gali kelti nekilnojamojo turto kainas, todėl dalis gyventojų, nepretenduojančių į paramą, patirtų finansinių problemų ieškant būsto regionuose. Tai gali dar labiau didinti skurdą bei socialinę atskirtį regionuose, o tai prieštarautų Vyriausybės programai.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, siūlome nepritarti Projektui.
[1] http://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta256/content
