Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. 1K-123 „Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 15 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo taisyklių“ pakeitimo (Nr. 18-300)
Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo siūlomą Finansų ministro 2004 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. 1K-123 „Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 15 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo taisyklių“ pakeitimo projektą (Nr. 18-300) (toliau – Projektas) ir teikia pastabas bei pasiūlymus.
Projektu siūloma patikslinti sandorių tarp susijusių asmenų dokumentavimo tvarką, remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) sandorių kainodaros gairėmis tarptautinėms įmonėms ir mokesčių institucijoms bei EBPO ir G20 valstybių vadovų patvirtinto Mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo (angl. Base Erosion and Profit Shifting) (toliau – BEPS) projekto 13 veiksmo rekomendacijomis dėl sandorių kainodaros dokumentavimo ir dalimi BEPS projekto 8–10 veiksmų rekomendacijų sandorių kainodaros srityje.
Priėmus Projektą būtų ženkliai padidinta administracinė našta verslui ir išaugtų konfidencialios informacijos atskleidimo grėsmė. Siūlome Projektą tikslinti, jo nuostatas suderinant su EBPO rekomendacijomis dėl žemiau išvardintų priežasčių:
Priėmus Projektą Lietuvos verslo subjektai būtų įpareigoti mokesčių administratoriui teikti perteklinę informaciją, lyginant su EBPO reikalavimais
Taisyklių projekto V skirsnio, numatančio kontroliuojamųjų sandorių kainų pagrindimo dokumentavimo reikalavimus, 81 p. nustato, kokia informacija turi būti pateikiama kainodaros dokumentų pagrindinėje byloje. Tarp privalomos pateikti informacijos – tarptautinės vienetų grupės apžvalga (Projekto 81.1. p., 81.2. p.), pagrindinių produktų tiekimo grandinės apibūdinimas (Projekto 81.2.1 p.), verslo strategijos apibūdinimas (Projekto 81.2.2 p.), informacija apie kontroliuojamuosius tarpusavio sandorius (Projekto 81.3. p.).
Atkreiptinas dėmesys, kad EBPO rekomendacijose nėra reikalaujama pateikti bendrą verslo ir verslo strategijos apibūdinimą, įtraukiant verslo strategijos pasikeitimus lyginant su praėjusiais mokestiniais metais (81.2.2). EBPO gairėse rekomenduojama tik pateikti bendro pobūdžio tarptautinės vienetų grupės aprašymą (angl. general written description of the MNE’s business) bei nurodyti svarbius pelnui įtaką darančius veiksnius (angl. important drivers of business profit). Jei svarbūs įmonės pelnui įtaką darantys veiksniai (pavyzdžiui, pardavimų apimtys, klientų pasitenkinimas, rinkos dalis ir pan.) gali būti nustatyti ir įvardyti, tai bendros verslo ir jo strategijos bei verslo strategijos pasikeitimų lyginant su praėjusiais mokestiniais metais apibūdinimas reikalauja daug didesnio detalumo.
Verslo strategija apima tikslus, kurie gali būti nesusiję su pelno siekimu. Verslo strategijos apibūdinimas taip pat reikalautų nurodyti ne tik tikslus, bet ir būdus, kuriais planuojama šių tikslų pasiekti. O tai yra beveik tapatu viso įmonės verslo modelio, įskaitant ir įmonės santykinius pranašumus prieš konkurentus ir pan., atskleidimui. Tokios informacijos turėjimas nėra mokesčių administratoriui nėra būtinas, o jos nutekinimas gali turėti pražūtingų padarinių įmonei. Dar daugiau, jei Lietuva būtų vienintelė šalis (ar viena iš nedaugelio) įsivedusi tokį reikalavimą, tai gali atgrasyti užsienio investicijas, ar verslų perkėlimą į Lietuvą.
81.3.2 punktu nurodoma mokesčių administratoriui pateikti informaciją apie kontroliuojamųjų sandorių tarp tarptautinės vienetų grupės vienetų rūšis ir sumas, sudarančias ne mažesnę kaip 10 proc. tarptautinės vienetų grupės vieneto pajamų (išlaidų) dalį. EBPO rekomendacijose nėra reikalavimo pagrindinėje byloje teikti detalią informaciją apie visos įmonių grupės tarpusavio sandorius.
Analogiškai, EBPO rekomendacijos nėra reikalavimų pagrindinėje byloje teikti informaciją apie tarptautinės vienetų grupės kontroliuojamuosius sandorius, kurie būtų privalomai teikiami pagal Projekto 81.3.4 dalį.
Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis 2014 m. gruodžio 9 d. Europos Sąjungos Tarybos direktyva Nr. 2014/107/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje, mokesčių administratoriai jau dabar keičiasi jų šalyje veikiančių vienetų pateikta informacija apie sandorius su susijusiais asmenimis. Todėl reikalavimas pateikti mokesčių administratoriui informaciją apie kitose jurisdikcijose atliekamus tarpusavio sandorius yra perteklinis.
Kartu, pabrėžtina, kad Projekto nuostatos, numatančios informacijos apie visus kontroliuojamuosius sandorius pateikimą kainodaros dokumentų pagrindinėje byloje, prieštarauja BEPS projekto 13 veiksmo rekomendacijų dėl sandorių kainodaros dokumentavimo įžangos C dalyje numatytiems tikslams sandorių kainodaros dokumentavime įtvirtinti trijų pakopų sistemą (t.y., trijų lygių standartizuotos dokumentavimo prievolės daugianacionalinėms bendrovėms, paremtos Atskirų šalių ataskaitų, Pagrindinės bylos ir Detalesnės lokalios bylos sistema, įtvirtinimui). Joje numatyta, kad bendrojoje byloje neturėtų būti teikiami išsamūs įrašai, nes tai būtų bereikalinga administracinė našta, nesuderinama su pagrindinės bylos tikslais.[1] Detalus kontroliuojamų sandorių sąrašas bei jų aprašymas pagal EBPO gaires yra numatytas šalies byloje.[2]
Dėl šios priežasties siūlome detalius informacijos atskleidimo reikalavimus (Projekto 81.3.2 d., 81.3.4 d.) pakoreguoti pagal EBPO rekomendacijas panaikinant perteklinius reikalavimus ir likusius perkelti į įmonės rengiamą šalies bylą, įpareigojant įmones teikti informaciją apie įmonės vykdomus kontroliuojamuosius sandorius.
Priėmus Projekto nuostatas Lietuvos mokesčių administratoriui būtų privaloma teikti informaciją apie susijusius vienetus net ir tais atvejais, kai Lietuvos vienetas juose neturi kontrolinio akcijų paketo
Projekte (3.13 p.) numatyta, kad Lietuvos vienetai privalės surinkti ir aprašyti Lietuvos esminę informaciją apie tarptautines įmonių grupes, veikiančias tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje, kuriose tiesiogiai arba netiesiogiai daugiau kaip 25% akcijų valdo tas pats juridinis arba fizinis asmuo.
Priėmus Projektą, Lietuvos vienetai mokesčių administratoriui būtų įpareigoti teikti detalią informaciją net ir tais atvejais, kai sandoriai yra atliekami ne Lietuvoje ir neturi įtakos Lietuvoje sumokamiems mokesčiams.
Svarbu ir tai, kad Lietuvos įmonė gali nedisponuoti informacija, kuri turėtų būti teikiama mokesčių administratoriui pagal Projekto reikalavimus, o susijusi užsienio įmonė dėl verslui svarbios konfidencialios informacijos apsaugos tokios informacijos Lietuvos įmonei teikti neprivalėtų.
Nors Projekte (82 p.) yra numatyta, kad dėl teisinių ar kitų objektyvių priežasčių įmonės ne visada turės galimybę gauti Taisyklių 81 p. nurodytą informaciją iš kitų tarptautinės vienetų grupės vienetų, įmonėms primetama pareiga maksimaliai siekti surinkti visą informaciją. Taip paneigiama nekaltumo prezumpcija bei perkeliama įrodinėjimo našta įmonei. T. y. įmonei privaloma atskleisti ir pagrįsti informacijos nepateikimo priežastis, nurodyti, kada informacija bus pateikta, ir (ar) sudaryti kitas galimybes mokesčių administratoriui gauti šią informaciją, net ir tuo atveju, kai informacijos nepateikimo priežastys yra objektyvios ir nuo įmonės nepriklauso.
Dėl šios priežasties siūlome pagrindinėje byloje teikiamos informacijos apimtį apriboti įmonių grupe, kurios vienetai tarpusavyje susiję pavaldumo ryšiais ir kurie yra įtraukiami į konsoliduotas patronuojančio vieneto ataskaitas (t.y., tokiu atveju, kai Lietuvos vieneto kontroliuojama akcijų dalis viršija 50%).
[1] Angl.: „[…] it is not intended to require exhaustive listings of minutiae as this would be both unnecessarily burdensome and inconsistent with the objectives of the master file.“
[2] Angl.: „In contrast to the master file, which provides a high-level overview as described in paragraph 18, the local file provides more detailed information relating to specific intercompany transactions“.
