Dalis valdžios vis dar nesusivokė, kad beveik prieš tris dešimtmečius atsisakėme planinės ekonomikos ir pasirinkome veikti rinkos ekonomikos sąlygomis. Valdžios koridoriuose vis dar dvejojama, kas turėtų užsiimti automobilių plovyklų verslu: valdžia (savivaldybės) ar privatus verslas.
Prieš gerą pusmetį buvo priimta nauja tvarka, pagal kurią savivaldybės, norinčios imtis naujo verslo (ūkinės veiklos), privalo gauti Konkurencijos tarybos leidimą. Taisyklės priimtos siekiant sutramdyti savivaldybių savivalę, kad už mokesčių mokėtojų pinigus nebūtų kuriamos taksi kompanijos ar avialinijos.
Pagal šias taisykles, jei savivaldybė nori užsiimti verslu, ji turi įsitikinti, kad tokia veikla yra būtina gyventojams ir niekas kitas tokios veiklos nevykdo. Nepaisant logiškų argumentų, panašu, kad kažkam naujoji tvarka labai nepatinka, nes Seime jau kelią skinasi iniciatyva sudarkyti gerą įstatymą ir leisti savivaldybėms užsiimti praktiškai bet kokiu verslu.
Ar naujoji tvarka iš tiesų trukdo savivaldybėms? Per šį pusmetį Konkurencijos taryba atmetė tik vieną savivaldybės prašymą. Buvo norima statyti valdišką plovyklą stambiagabaritėms transporto priemonėms, pvz., sunkvežimiams. Konkurencijos taryba argumentavo, kad ši veikla nėra būtina visiems gyventojams, be to savivaldybėje veikia privačios plovyklos.
Nerimą kelia ne tik kai kurių savivaldybių paklydimai, bet ir Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narių įsitikinimas, kad bet kokia valdiška įmonė moka teikti paslaugas geriau ir pigiau nei privatūs ūkio subjektai. Anot jų „privatininkai“ tik ir tyko kaip atimti iš vargšų žmonių paskutinius skatikus ir prisigrūsti sau kišenes.
Vadovaujantis tokiais argumentais, galima nusiargumentuoti tiek, kad vieną rytą atsikelsime lyg Džordžo Orvelo 1984-aisiais. Mieste veiks ne tik valdiškos plovyklos, bet ir bandelių kepyklos, kirpyklos ir visos kitos „-yklos“, nes juk valdžia moka geriau. Bet ten mes jau buvom, matėm. Ačiū, užtenka!
Grįžus į 2018-uosius, reikia suprasti, kad savivaldybės valdomos įmonės steigiamos, o vėliau ir subsidijuojamos iš mokesčių mokėtojų pinigų. Jei tu nesinaudosi ta plovykla, gal net neturi automobilio, kodėl turi mokėti už plovyklos įrangą? Nesąmonė! Todėl reikalavimas – kad valdiška įmonė gali teikti tik tas paslaugas, kuriomis nori ir gali naudotis visi – logiškas ir pagrįstas. Ir neteisinga, kai valdišką verslą priversti netiesiogiai investuoti ir tie, kuriems ta veikla visiškai neįdomi.
Mokesčių mokėtojų pinigais finansuoti valdišką įmonę yra mažų mažiausiai nesąžininga ne tik gyventojų, bet ir jau veikiančio verslo (automobilių plovykla) atžvilgiu. Juk rinkoje ūkio subjektai turėtų konkuruoti vienodomis taisyklėmis. Patyrus nuostolį, sugalvojus plėstis ar iškilus poreikiui atsinaujinti įrengimus, valdiškos įmonės prašo savo steigėjų (savivaldybių) papildomo finansavimo ir gauna subsidijas. Privatus verslas analogiškoje situacijoje į viešus pinigus pretenduoti negali. Taigi, taisyklės toli gražu nėra lygios.
Savivaldybių valdomos įmonės, turėdamos prieigą prie savivaldybių parūpinamų subsidijų, gali sau leisti be didelių pastangų ar verslumo pasiūlyti žemiausias kainas rinkoje, ir pernelyg nesukti galvos dėl kokybės. Panašu, kad savivaldybėms galvos neskauda ir dėl to, kokią įtaką tai daro konkurencijai ir kad po tokių sprendimų sužlugdomi kiti toje pačioje rinkoje veikiantys verslai, kartu ir darbo vietos. Bet apie tai Seimo koridoriuose nei kalbama, nei galvojama. Ar tai yra viešo intereso užtikrinimas? Greičiau – trumparegiškumas.
Nei Prezidentūra, nei Vyriausybė, nei Ūkio ministerija, nei Konkurencijos taryba, nei Specialiųjų tyrimų tarnyba, nei Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, nei Europos Teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, nei Seimo Audito komitetas nepalaiko šio projekto. Į 33 puslapiuose išdėstytas šių institucijų pastabas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas atsakė vienu žodžiu – neatsižvelgti.
Specialiųjų tyrimų tarnyba atliko antikorupcinį šio svarstomo Vietos savivaldos įstatymo projekto vertinimą. Išvada paprasta: „priėmus Projekto nuostatas, sumažės savivaldybių valdomų juridinių asmenų veiklos skaidrumas, bus sudarytos sąlygos neobjektyviam ir nekonkurencingam savivaldybių valdomų juridinių asmenų elgesiui“.
Panašu, kad tai jau nebe argumentų, bet politikų sąžiningumo, pagarbos privačiai nuosavybei, sąžiningai konkurencijai ir mokesčių mokėtojams klausimas. Tikėkimės, kad valdžia atsipeikės ir pradės gerbti Konstituciją, jau nekalbant apie Lietuvos žmones, tuos, kurie dar neišvažiavo, dar dirba, moka mokesčius ir nepraranda vilties.
