Vyriausybė pagaliau pristatė po devyniais užraktais slėptą mokesčių reformą. Žengti trys svarbūs žingsniai – pagaliau pasiryžta sujungti „darbuotojo“ ir „darbdavio“ „Sodros“ įmokas, didinamas neapmokestinamasis pajamų dydis bei įvesdamos „Sodros“ įmokų „lubos“. Tačiau nors pajudėta ir teisinga kryptimi, klystkelių išvengti, panašu, nepavyks.
„Sodros“ įmokų sujungimas paliekant vieną įmoką – teisingas žingsnis, galintis padidinti mokesčių sistemos aiškumą ir skaidrumą. Tačiau kartu su „Sodros“ įmokų sujungimu, nuspręsta iš „Sodros“ į valstybės biudžetą perkelti bazinės pensijos mokėjimą. „Sodros“ įmokų tarifą siūloma mažinti, o gyventojų pajamų mokesčio (GPM) – padidinti nuo 15 iki 21 proc. Čia slypi keli pavojai – net jei ministerija ir nesiūlytų didinti GPM tarifo su darbo santykiais nesusijusioms pajamoms (pavyzdžiui, gautoms pardavus turtą ar gavus dividendų), to imtis gali Seimas. O tada kelius į Lietuvą, tikėtina, pamirštų investuotojai. Iki šiol sakėme, kad nors latviai ir estai neapmokestina reinvestuojamo pelno, mūsų GPM tarifas – mažesnis. Tikėkimės, kad valdžia šio pagrindinio stiebo, ant kurio laikosi mūsų konkurencinis pranašumas, visgi nenukirs.
Dar didesnį – net 25 proc. – dydžio GPM tarifą siūloma taikyti tiems, kurių pajamos pasieks „Sodros“ „lubas“. „Sodros“ „lubos“, planuojama, sieks 10 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), o 2021 m. – 5 VDU. Tad jau nuo 2019 m. nuo sumos, viršijančios 7400 eurų „ant popieriaus“, nereikės mokėti „Sodros“ įmokų. Nors 10 VDU dydžio „Sodros“ „lubos“ leistų mažesnes įmokas mokėti vos 1200 gyventojų, tai turėtų sukurti sąlygas aukštą pridėtinę vertę kuriančių darbo vietų steigimui.
Visgi, būtent 25 proc. dydžio GPM tarifo įvedimas gali atverti Pandoros skrynią. Visų pirma, ateityje vis didesnės dalies gyventojų pajamos gali būti apmokestintos šiuo, didesniu, tarifu. O kur dar rizika, kad mokesčio kartelė bus nuleista žemiau, arba 25 proc. dydžio tarifas padidintas iki, pavyzdžiui, 29 proc. Juk tokių siūlymų jau būta.
Siūlomi pakeitimai pensijų srityje irgi kelia klausimų. Perkeliant bazinės pensijos mokėjimą iš Sodros į valstybės biudžetą kyla pavojus, kad politikai imsis senų „žaidimų“ – prieš rinkimus iš biudžeto kapšo bus dosniai didinamos pensijos, galvą dėl lėšų trūkumo biudžete paliekant sukti jau kitai valdžiai. Socialinės apsaugos ir darbo ministras nė neslepia, kad mato valstybės biudžetą kaip alternatyvų pensijų finansavimo šaltinį. Pensijas iš biudžeto mokėti galima, tačiau jos turėtų būti santykiniai nedidelės, užtikrinant, kad gyventojams sudaromos sąlygos kaupti papildomai, o daugiau sumokėję ateityje gali tikėtis didesnės pensijų išmokos. Čia gi valdžia vėl daro atvirkščiai – būtent mažiau kaupiančius planuoja remti daugiau.
Galiausiai, keletą žingsnių žengdama valdžia gali pataikyti ant seno – nekilnojamojo turto mokesčio – grėblio. Prieš keletą metų įvesto „prabangaus nekilnojamojo turto“ mokesčio kartelė leidžiama vis žemiau, tačiau mokesčio surinkimo planus įgyvendinti sekasi sunkiai. Panašaus rezultato galima tikėtis ir dabar, apmokestinus antrąjį gyventojų turimą būstą. Belieka tikėtis, kad ateityje nebus nusitaikyta ir į bet kokį gyventojų turimą nekilnojamąjį turtą, nors tendencijos, deja, rodo priešingai.
Apibendrinant siūlomus pakeitimus, idėjų esama gerų, tačiau klaidinančių posūkių prieš akis – irgi bent keletas. Tad laiką diskusijoms su visuomene būtina išnaudoti kaip įmanoma naudingiau, kad dabar priėmus netinkamus sprendimus mokesčių mokėtojai nebūtų paklaidinti dar giliau.
