Dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto XIIIP-779(2)
Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą XIIIP-779(2) (toliau – Įstatymo projektas) bei teikia pastabas ir pasiūlymus.
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, jog mokesčių administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu privalo pervesti profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams iki 3 procentų pajamų mokesčio.
Siūlome:
1) nepritarti įstatymo projektui ir palikti dabar galiojančią nuostatą, kad profesinės sąjungos gali gauti 2 proc. paramos iš GPM;
2) jei būtų pritarta Projekto esmei:
- grąžinti projektą tobulinti ir įpareigoti rengėją aiškiai ir vienareikšmiškai aprašyti paramos mechanizmą, atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento išdėstytų pastabų dalį Nr. 2;
- patobulintą Projektą iš naujo įvertinti dėl projekto nuostatų atitikimas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygybės principui;
- išplėsti galimybę gauti 1 papildomą proc. paramos iš GPM visiems paramos gavėjams.
Pateikiame savo argumentus.
- Siūlomas mechanizmas yra neaiškus ir traktuotinas nevienareikšmiškai
Atkreipiame dėmesį, kad Projektas aiškiai nenurodo, kaip siūlomas paramos mechanizmas būtų inkorporuojamas į dabartinę paramos sistemą. Kaip pažymi Seimo Teisės departamentas „nei iš projekto nuostatų, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, ar gyventojas galėtų pasirinkti atskirai skirti bendrą iki 6 procentų pervedamą gyventojų pajamų mokesčio dalį (iki 2 procentų – pagal keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalį, iki 3 procentų – pagal projekto nuostatas, 1 procentą – pagal keičiamo įstatymo 34 straipsnio 4 dalį), ar turėtų rinktis tarp 2 procentų ir 3 procentų pervedamos pajamų mokesčio sumos ir papildomai skirti 1 procentą politinėms partijoms, ar 1 procentas neįskaitomas tik į pagal keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalį pervedamą pajamų mokesčio sumą, o į projekto nuostatose siūlomą pajamų mokesčio sumą – įskaitomas.”
Taigi, nėra aišku, ar profesinės sąjungos galės gauti 3 papildomus procentus per GPM paramos mechanizmą, ar pvz., dėl 2 proc. jos konkuruotų su kitais paramos gavėjais, pvz., gyventojui skaidant paramą skirtingiems paramos gavėjams profsąjungos konkuruotų tik dėl 2 proc., o dėl 1 proc. – ne. Kol mechanizmas aiškiai ir vienareikšmiškai nėra išdėstytas Projekte ar lydimuosiuose teisės aktuose, tol neįmanoma tiksliai atlikti poveikio vertinimo ar visapusiškai įvertinti šio Projekto atitiktį Konstitucijai.
- Projektas gali prieštarauti Konstitucijos 29 straipsniui
Nepagrįstas ir neobjektyvus profesinių sąjungų išskyrimas iš kitų organizacijų, kurių pagrindinis veiklos tikslas taip pat yra teikti naudą daliai visuomenės socialinėje srityje, pažeistų asmenų lygybės principą, diskriminuotų kitus paramos gavėjus finansiškai bei darytų neigiamą žalą pilietinės visuomenės vystymuisi Lietuvoje.
Projekto rengėjai teigia, kad “Projektas nepažeidžia lygiateisiškumo principo, yra socialiai teisingas, o atsirandanti pozityvi diskriminacija kitų paramos gavėjų atžvilgiu – proporcinga.”
Asmenų lygybė – konstitucinė vertybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ((LRKT) savo nutarimuose (1996 m. sausio 24 d., 2000 m. gegužės 8 d. nutarimai) yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 29 straipsnio 1 dalį įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Šiomis Konstitucijos nuostatomis įtvirtinto visų asmenų lygybės principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą.
Nors skirtingas traktavimas savaime nėra diskriminacija (t.y. pozityvi diskriminacija nėra „blogybė“ savaime), tačiau tai turi būti pagrįsta objektyviai ir įvertinus visas aplinkybes. Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad konstitucinis asmenų (šiuo atveju ūkio subjektų) lygybės principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų (šiuo atveju ūkio subjektų), priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų (šiuo atveju ūkio subjektų) yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. (LRKT 2005-05-31 nutarimas).
Projekto rengėjai nurodo tik pozityvų tikslą, nenurodo objektyvių skirtumų ir pagrindų, nepagrindžia objektyvaus poreikio taikyti skirtingą reguliavimą profesinėms sąjungoms (t.y. projektas nėra objektyviai pateisinamas kaip to reikalaujama pagal LRKT postulatus).
Savaime pozityvūs, visuomeniškai reikšmingi tikslai nėra pakankamas argumentas siekiant pagrįsti diferencijavimą. Visais atvejais reikia vertinti skirtingo traktavimo pagrįstumą: „asmenų lygybės problema įstatymuose negali būti tinkamai išspręsta kiekvienu atveju neįvertinus to, ar pagrįstai jų atžvilgiu yra nustatomi teisinio reguliavimo ypatumai” (LRKT 1997 m. lapkričio 13 d., 2002 m. spalio 23 d., 2008 m. birželio 30 d., 2008 m. spalio 30 d. nutarimai). Vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes. Pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (inter alia LRKT 2003 m. liepos 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimai).
Atkreipiame dėmesį, kad nors kai kurie darbuotojai patenka į pažeidžiamą visuomenės grupę, tačiau Lietuvoje yra ir daugiau jautrių ir pažeidžiamų visuomenes grupių – nukentėjusių nuo smurto, skurstančių, vaikų, sunkių ligonių ar neįgaliųjų. Lietuvoje yra daug nevyriausybinių organizacijų atstovaujančių šias visuomenės grupes ir šiuo metu mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu gali pervesti tik iki 2 procentų pajamų mokesčio.
Aiškinamajame rašte teigiama, kad „siekiant išlaikyti finansinį stabilumą ir socialinį teisingumą, ši visuomenės grupė turi būti tinkamai atstovaujama darbiniuose ir kituose santykiuose, o tai išsivysčiusiose visuomenėse atlieka profesinės sąjungos ar jų susivienijimai.” Vėlgi, norime atkreipti dėmesį, kad šiuo teiginiu yra neobjektyviai vertinama profesinių sąjungų rolė pilietinėje visuomenėje. Lietuvoje veikiančios pilietinės nevyriausybinės organizacijos taip pat dalyvauja siekiant išlaikyti šalies finansinį stabilumą ir socialinį teisingumą. Profesinių sąjungų išskirtinis traktavimas sukuria išankstinį kitų pilietinių organizacijų idėjų ir pasiūlymų diskriminavimą; nors politikai turėtų sukurti vienodas sąlygas prieš įstatymą.
Aiškinamajame rašte teigiama, kad „profesinės sąjungos ir jų susivienijimai iš esmės yra išlaikomi iš paramos gautomis lėšomis”. Atkreipiame dėmesį, kad daugelis nevyriausybinių organizacijų yra išlaikomos iš paramos. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2017 m. savo pajamų mokesčio dalį už 2016 metus profsąjungoms pervedė per 8 tūkst. asmenų. Tai sudarė 202,5 tūkst. eurų, kai artimiausios didžiausios sumos iš gautos kitų paramos gavėjų – labdaros ir paramos fondai „Mamų unija” (207 tūkst. eurų) bei „Bėdų turgus” (167 tūkst. eurų). Taip pat profesinės sąjungos yra finansuojamos iš nario mokesčio – profesinės sąjungos nario mokestis gali sudaryti 0,6 – 1 % nuo atlyginimo.
Dar daugiau, profesinės sąjungos jau yra dosniai finansuojamos ir iš ES ir Lietuvos valstybės biudžetų. Pvz., 2017 m. buvo skirtas 1 716 754 Eur finansavimas projektui „Profesinių sąjungų ir darbdavių bendradarbiavimo modelis vystant socialinį dialogą“, kuriame tarp finansavimo gavėjų yra profesinės sąjungos – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija ir profesinė sąjunga „Solidarumas“.
Teiginys aiškinamajame rašte, kad “papildomų valstybės, savivaldybių biudžeto ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų įstatymo projekto įgyvendinimas nepareikalaus” yra klaidinantis. Leidus gyventojams skirti papildomą 1% GPM ir biudžetui sumažėjus šia ar didesne suma, reikėtų mažinti planuojamas biudžeto išlaidas arba ieškoti papildomų šaltinių šias išlaidas padengti.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad KT nutarimuose, kuriais LRS Teisės ir teisėtvarkos komitetas grindžia savo 2018-01-02 išvadą Nr. 102-P-01 (konkrečiai – 2006 m. gegužės 31 d., 2006 m. rugsėjo 26 d., 2006 m. gruodžio 21 d., 2009 m. kovo 2 d., 2011 m. birželio 21 d. nutarimai) yra kalbama apie ūkio subjektų lygiateisiškumą. Šiose nutartyse yra nurodoma, kad diferencijuotas reglamentavimas yra siejamas su ūkio srityje valstybės keliamais tikslais, siekiu atitinkamai sutvarkyti šalies ūkį.
Nei projekte, nei jo aiškinamajame rašte nėra nustatyti jokie objektyvūs kriterijai, dėl kurių būtų galima išskirti profesines sąjungas iš kitų subjektų – nevyriausybinių organizacijų atstovaujančių kitas jautrias ir pažeidžiamas visuomenės grupes, kuriems mokesčių administratorius gyventojo prašymu perveda gyventojų pajamų mokesčio dalį. Išimtinės padėties suteikimas profesinėms sąjungoms, numatant jų išskirtinę teisę gauti 3 procentus paskirstomo gyventojų pajamų mokesčio, tačiau nepateikiant jokių aiškių motyvų, kodėl šios yra išskiriamos iš kitų subjektų galėtų būti tinkamas objektyvus pagrindas skirtingam teisiniam reguliavimui pagrįsti, yra diskriminacinis, dėl ko svarstytinas. Todėl siūlome:
1) nepritarti įstatymo projektui ir palikti dabar galiojančią nuostatą, kad profesinės sąjungos gali gauti 2 proc. paramos iš GPM;
2) jei būtų pritarta Projekto esmei:
- grąžinti projektą tobulinti ir įpareigoti rengėją aiškiai ir vienareikšmiškai aprašyti paramos mechanizmą, atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento išdėstytų pastabų dalį Nr. 2;
- patobulintą Projektą iš naujo įvertinti dėl projekto nuostatų atitikimas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygybės principui;
- išplėsti galimybę gauti 1 papildomą proc. paramos iš GPM visiems paramos gavėjams.
