Švietimas skaičiais
325 325 – tiek Lietuvoje yra mokinių
Per penkerius metus moksleivių šalyje sumažėjo 9 proc. Mokyklos ir toliau sparčiai tuštėja. Tai tampa iššūkiu daliai švietimo įstaigų, ypač regionuose. Tiesa, dėl 2008, 2009 m. didėjusio gimstamumo pastaraisiais metais daugėjo pradinukų.
26 547 – tiek Lietuvoje yra mokytojų
Šiuo metu vidutiniškai vienam šalies pedagogui tenka 12 mokinių. Panašus mokinių skaičius tenka ir statistiniam Europos Sąjungos mokytojui – 13. Iš viso šalyje per pastaruosius penkerius metus pedagogų sumažėjo 13 proc. Lietuvos Darbo biržos duomenimis, šiuo metu labiausiai trūksta ikimokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogų – jų trūksta maždaug penktadalyje savivaldybių.
991 – tiek mokytojų yra jaunesni kaip 30 metų
Jauni, iki 30 metų mokytojai sudaro tik 4 procentus visų pedagogų. Maždaug pusė mokytojų yra 50 metų ir vyresni. 2016 m. bendrojo ugdymo mokyklose dirbo 6 proc. pensinio amžiaus pedagogų. Netrukus daugelis dabartinių mokytojų išeis į pensiją (MOSTA skaičiavimais 2022 m. penktadalis pedagogų bus pensinio amžiaus), o pritraukti jaunuolius į pedagoginės krypties studijas sekasi sunkiai. Jau dabar tik 7 savivaldybėse jaunų mokytojų yra daugiau nei pensinio amžiaus. Mokytojo profesija prarado patrauklumą tiek dėl palyginus mažų atlyginimų, tiek dėl paties prestižo sumenkimo visuomenėje.
18 – tiek vidutiniškai vienoje klasėje mokosi mokinių
Tiesa, moksleivių skaičius labai skiriasi, kai kuriuose, ypač kaimiškose mokyklose, į klasę susirenka mažiau kaip po 10 vaikų, kitose, populiariausiose – suolai braška, siekdamos priimti visus norinčius, tokios mokyklos į klases sutalpina ir po 25, ir daugiau moksleivių. Nors daug kam sunku patikėti, tarptautiniai tyrimai atskleidžia, kad moksleivių, kurie mokosi didesnėse klasėse, pasiekimai yra geresni. Žinoma, tai gali lemti ne pats moksleivių skaičius klasėje, o tai, kad didesnės klasės sudaromos didesniuose miestuose, stipresnėse mokyklose. Sudėtinga pasakyti, koks klasės dydis yra optimalus, nes jis priklauso nuo mokomo dalyko, mokymosi pakopos, priemonių, veiklos ir pačių mokinių. Tai geriausiai gali nuspręsti pačios mokyklos ir mokytojai.
61 – tiek Lietuvoje veikia privačių mokyklų
Nors tai tik 5 proc. nuo visų mokyklų (valstybinių yra 1122), jų populiarumas auga. Per pastaruosius penkerius metus privačių mokyklų skaičius išaugo apie 69 proc. Privatus sektorius verčia temptis visą sistemą – didėja konkurencija, daugiau pasirinkimo moksleiviams, jų tėvams, daugiau galimybių ir mokytojams. Didėja švietimo formų ir turinio įvairovė, gerėja mokymo kokybė, jos tampa prieinamesnės vis daugiau gyventojų.
549 mln. eurų – tiek lėšų buvo skirta mokykliniam ugdymui 2016 metais.
Iš jų mokinių ugdymui skirta 370 mln. eurų. Didelė dalis – net 179 mln. atiteko mokyklų aplinkos priežiūrai. Lietuvos laisvosios rinkos instituto analizė parodė, kad dalis savivaldybių skiria itin dideles sumas mokyklų aplinkos priežiūrai: pastatų šildymui, komunalinėms paslaugoms, aptarnaujančio personalo atlyginimams. Dalį šių pinigų būtų galima sutaupyti (mažiausiai 22 mln. eurų), ir skirti juos, pavyzdžiui, pedagogų atlyginimams. Tos savivaldybės, kurios optimizavo mokyklų tinklą, lėšas leidžia efektyviau, paprastai tariant, mažiau švietimui skirtų lėšų paleidžia per kaminus.
10-15 kv. m – tiek daugelyje mokyklų vienam moksleiviui tenka bendro ploto
Mokiniui tenkantis plotas mokyklose labai skiriasi. Yra mokymo įstaigų, kuriose moksleiviui tenka plotas, didesnis už vidutinį lietuvio būstą. Lietuvos laisvosios rinkos instituto analizė parodė, kad daugiau kaip 40 šalies mokyklų vienam mokiniui teko daugiau kaip 50 kv. m ploto. Žinoma, nėra tikslo sugrūsti mokinius į kuo mažesnį plotą, tačiau tuštėjančios infrastrūktūros ir brangstančio jos išlaikymo problemą savivaldybės turi spręsti, naivu tikėtis, kad staiga į ištuštėjusias mokyklas sugužės būriai moksleivių. Reikia valinio pasirinkimo, į ką investuojame: į ugdymą, ar į pastatus.
520 eurų – toks vidutinis mokytojo atlyginimas „į rankas”
Vidutinis mokytojo atlyginimas yra 22 proc. mažesnis nei vidutinis atlyginimas Lietuvoje (664 eurai „į rankas”). Trečdalio pedagogų alga siekia apie 800 eurų „į rankas”. Tiek gali uždirbti tik mokytojas, turintis kiek didesnį nei vidutinį pamokų skaičių – 24 pamokas, dirbantis mokykloje keliolika metų bei pasiekęs aukštesnę kvalifikacinę kategoriją. 6 proc. pedagogų uždirba mažiau kaip 400 eurų „į rankas”.
Mokytojo atlyginimas priklauso nuo kelių komponentų: darbo krūvio, darbo stažo, kvalifikacinės kategorijos. Didelė problema yra ta, kad net trečdalis mokytojų, daugiausia jaunų, neturi net 18 valandų per savaitę. Tuštėjant mokyklai vieno pedagogo darbo krūvį pasidalina du ar net daugiau mokytojų.
Informacija parengta remiantis: Švietimo valdymo informacinė sistema ŠVIS, Finansų ministerijos, Statistikos departamento ir MOSTA Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro) duomenimis.
