Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išnagrinėjo dėl mokesčių sistemos struktūros tobulinimo ekonomikos augimui palankia kryptimi ir mokesčių bazės optimizavimo parengtą įstatymų projektų paketą ir teikia savo pastabas ir pasiūlymus.
Siūlome:
- atsisakyti progresinio GPM laiptelio įvedimo, mokesčių sistemos progresyvumą užtikrinant per NPD didinimą;
- didinti akcizą tabako gaminiams tik įvertinus, kiek akcizo didinimas sumažins rūkančiųjų skaičių ir kaip akcizų didinimas paveiks šešėlinę tabako gaminių rinką;
- neapmokestinti turimo antrojo gyvenamosios paskirties būsto;
- laikytis teisės aktų derinimo su visuomene tvarkos ir numatyti adekvatų terminą visuomenei ir suinteresuotoms institucijoms pateikti savo pastabas į šį didelės apimties mokesčių pakeitimo projektą.
Žemiau pateikiame savo argumentus.
Dėl progresinio GPM tarifo įvedimo
Atkreipiame dėmesį, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (Nr. 18-5659) 2 straipsniu įtvirtinamo progresinio GPM laiptelio įvedimo nauda biudžetui – mažiausia iš visų siūlomų mokesčių pakeitimų. Projekto rengėjų vertinimu, progresinis GPM biudžetą papildytų vos 4 mln. eurų per metus. Tai būtų vienas menkiausių biudžeto pajamų šaltinių – mažiau pajamų būtų surenkama tik iš paveldimo turto mokesčio (2018 m. planas – 1,3 mln. eurų). Iš aiškinamojo rašto nėra aišku, ar prie siūlymo įgyvendinimo kaštų yra įvertinta progresinio GPM tarifo įvedimo administracinė našta verslui.
Pabrėžiame, kad mažesnis mokesčio tarifų skaičius prisideda prie šalies mokesčių sistemos patrauklumo. Įvedę dar vieną – 25 proc. dydžio – GPM tarifą, šį faktorių prarastume. Pasaulio banko ekspertai vertindami skirtingų šalių mokesčių sistemas nuolat akcentuoja mokesčių sistemos paprastumo svarbą. Anot jų, per pastaruosius 11 metų 43 valstybės naikino arba sujungė mokesčius, siekdamos supaprastinti mokesčių sistemas.[1] Įvedus naują 25 proc. dydžio GPM tarifą, ateityje vis didesnė gyventojų pajamų dalis bus apmokestinama šiuo – didesniu – tarifu (atsižvelgiant į tarifo ribą, kuri susieta su siūlomomis „Sodros” lubomis, kurios ateityje bus pažemintos nuo 120 iki 60 VDU). Šio tarifo įvedimas didintų mokesčių sistemos nestabilumo riziką, nes būtų sukurtas precedentas keisti progresinį GPM tarifą bei įvesti naujus GPM tarifus.
Atkreipiame dėmesį, kad GPM tarifo didinimas yra itin kritikuotinas, dėl to, kad kituose užregistruotuose sisteminės reformos įstatymų projektuose nėra nuostatos dėl didžiosios dalies draudėjų, apdraustųjų ir savarankiškai dirbančiųjų socialinio draudimo įmokų tarifų.
Taip pat nėra parengtas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2019 metų rodiklių patvirtinimo įstatymas, kuriame būtų numatyti nauji įmokų tarifai. Siūlomos reformos neįmanoma visapusiškai sistemiškai įvertinti, kai neaišku, kokie yra būsimi įmokų dydžiai ir kaip pasikeis mokesčių našta. Išlieka rizika, kad atlikus reformą, sujungus darbdavio ir darbuotojo socialinio draudimo įmokas ir padidinus įmokų bazę, bus priimti kiti (didesni) tarifai, nei buvo pristatyta visuomenei anksčiau vykusių konsultacijų metu.
Konkretus GPM tarifo dydis gali būti nustatytas tik kartu tvirtinamų socialinio draudimo įmokų tarifų kontekste.
Dėl šių priežasčių siūlome atsisakyti progresinio GPM laiptelio įvedimo, o mokesčių sistemos progresyvumą užtikrinti per NPD didinimą. Kartu su GPM tarifo pakeitimais įstatymiškai įtvirtinti socialinio draudimo įmokų dydžius.
Dėl nekilnojamojo turto apmokestinimo didinimo
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 2, 6, 7, 11, 12 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (Nr. 18-5658) siūloma plėsti nekilnojamojo turto apmokestinimą, apmokestinant antrą ir paskesnį gyvenamosios paskirties turtą, neatsižvelgiant į vertę. Antrojo gyventojų būsto vertė iki 220 tūkst. eurų būtų apmokestinama 0,3 proc. tarifu. Vertės dalis iki 300 tūkst. eurų būtų apmokestinta 0,5 proc. tarifu, iki 500 tūkst. – 1 proc. tarifu, o virš 500 tūkst. – 2 proc. tarifu.
Nors įvedus siūlomus pakeitimus prognozuojamas nedidelis – vos 11 mln. eurų siekiantis – biudžeto pajamų padidėjimas, siūlomas mokesčių didinimas palies daugiau kaip penktadalį (22 proc.) visų asmenų, turinčių kokio nors nekilnojamojo turto (apie 330 tūkst.). Įvedus tokį mokestį, 100 tūkst. gyventojų mokesčių našta padidės daugiau nei 30 eurų per metus. Nors didžiajai daliai mokesčių mokėtojų mokėtina suma būtų santykinai nedidelė, mokestis antrajam būstui prisidėtų prie tendencijos pereiti prie visuotinio nekilnojamojo turto apmokestinimo.
Projekto rengėjai pasiūlymą didinti nekilnojamojo turto mokestį grindžia socialiniu teisingumu. Esą šiuo metu reikšmingą būsto fondo dalį sukaupia pakankamai nedidelė visuomenės dalis, o mažesnes pajamas gaunantys gyventojai yra priversti gyventi nuomojamame bute. Iš Projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kaip nekilnojamojo turto apmokestinimas padidins būsto prieinamumą mažesnių pajamų gavėjams. Atvirkščiai – būsto nuomotojams perkėlus nekilnojamojo turto mokesčio naštą nuomininkams, pastariesiems, tikėtina, taptų dar sunkiau susitaupyti nuosavam būstui. Jei rengėjai siūlomu NT mokesčiu nori sumažinti būsto kainas, mokestis turėtų būti santykinai aukštas, kad nustelbtų finansinę naudą, gaunamą iš nuomos ir vertės prieaugio. Toks mokestis greičiausiai būtų panašus į konfiskacinį, ir prasilenktų su teisingumo ir proporcingumo principais.
Atkreipiame dėmesį, kad būsto nuomos pajamos jau yra apmokestinamos GPM. Dar daugiau, vertės prieaugis (skirtumas tarp būsto pardavimo ir įsigijimo kainos) gautas pardavus būstą taip pat yra apmokestinamas. Todėl antrąjį gyvenamosios paskirties būstą turintys ir nuomos pajamas gaunantys gyventojai ir taip prisideda prie visuomenės gerovės. Antrojo būsto papildomas apmokestinimas apribotų gyventojų galimybes pasirūpinti savimi senatvėje ir taip didintų gyventojų priklausomybę nuo valstybinio socialinio draudimo sistemos. Nekilnojamasis turtas (ypač antras ir paskesnis) taip pat taupymas ir atsidėjimas ateičiai ir šios taupymo priemonės apmokestinimas yra neadekvatus kitų taupymo alternatyvų kontekste.
Dėl šių priežasčių siūlome neapmokestinti turimo antrojo gyvenamosios paskirties būsto.
Dėl akcizų tabako produktams didinimo
Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo septintuoju skirsniu įstatymo projektu (Nr. 18-5660) siūloma didinti minimalų cigaretėms taikomą akcizą iki 102 Eur/1000 vnt. Priėmus siūlomus pakeitimus, akcizas daugiau nei 13 proc. viršys minimalų ES galiojantį akcizą tabako produktams (90 Eur/1000 vnt). 2019 m. minimalus akcizas, taikomas Lietuvoje parduodamam cigarečių pakeliui, pasieks 2,04 Eur (vietoj dabar galiojančio 1,92 Eur), o mokesčių (akcizo ir PVM) dalis padidės nuo 82 iki 86 proc. cigarečių pakelio kainos. Numatoma, kad iki 2021 m. minimalus akcizas bus didinamas, kol pasieks 2,31 Eur cigarečių pakeliui.
Atkreiptinas dėmesys, kad, nors nuo 2010 m. nelegalių tabako gaminių dalis susitraukė daugiau nei dvigubai, nuo 2016 m. vėl fiksuojamas nelegalių cigarečių dalies augimas. 2017 m. šis augimas siekė 2,1 proc. ir buvo didžiausias nuo 2012 m. Lietuva išlieka tarp daugiausia nelegalių cigarečių vienam gyventojui suvartojančių valstybių ES.
Akcizas yra veiksminga priemonė mažinti rūkymą, jeigu yra užtikrinamas jo efektyvumas, t.y. jeigu padidinus mokestį, akcizo padidėjimas yra perkeliamas į galutinę kainą ir vartotojai rinkoje neturi pigesnių alternatyvų.
Lietuvos patirtis rodo, kad dėl šešėlinės rinkos išplitimo, akcizų didinimas ne visada didina mokestines pajamas tiek, kiek planuojama.
Kai nelegalių tabako produktų paplitimas yra didelis (Lietuvoje kontrabandinės cigaretės sudaro 19,6 proc. rinkos), galima teigti, kad šešėlinės prekės yra laisvai prieinamos ir norintys jas gali lengvai įsigyti. Atkreipiame dėmesį, kad dėl didelės, o dėl akcizų augimo galimai didėsiančios, nelegalių prekių paklausos ir iš to atsirandančio gana aukšto pelningumo bei mažos rizikos, į šešėlinę veiklą įsitraukia organizuotas nusikalstamumas, kuris gautą pelną naudoja kitai nusikalstamai veiklai finansuoti. Šešėlinės rinkos išplitimas yra didžiausia neigiama nesubalansuoto mokesčių didinimo pasekmė. Peržengus tam tikrą akcizo lygį, jo efektyvumas mažėja: ne didina, o mažina mokestines pajamas, o poveikis vartojimui silpnėja.
Primename, kad legalių tabako produktų įperkamumas (t.y. vidutinio atlyginimo ir produkto kainos santykis) Lietuvoje yra labai žemas. ES esame 6 vietoje pagal įperkamumą. Tai reiškia, kad Lietuvos gyventojams tabako gaminių akcizas lyginant su pajamomis yra vienas didžiausių. Tad akcizo tabako gaminiams didinimas, tikėtina, dar labiau padidintų šešėlinės ekonomikos mastą.
Kyla abejonių ir dėl akcizo surinkimo planų pagrįstumo. Primename, kad didinat akcizą tabako produktams 2017 m. buvo tikimasi 23 mln. eurų papildomų pajamų. Tačiau lyginant su 2016 m., pajamos iš akcizų už apdoroto tabako gaminius padidėjo vos 9 mln. eurų.
Projekto aiškinamajame rašte siūlomas 3 metų akcizų tabako produktams didinimo konkrečiais dydžiais planas nėra pagrindžiamas. Kadangi priėmus pakeitimus akcizas tabako produktams viršytų minimalų ES galiojantį akcizą tabako produktams, turi būti numatyta, kokiais objektyviais kriterijais remiantis bus vykdomas tabako akcizo didinimas ateityje. Svarbu, kad cigarečių mokesčiai neperžengtų kritinio taško (ribos), nuo kurio mokesčio didinimas mažina, o ne didina mokestines pajamas.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuva jau pasiekė ES minimalų reikalaujamą tabako gaminių akcizo dydį, ir tai, kad legalių tabako gaminių įperkamumas Lietuvoje – vienas žemiausių ES, tolimesnius tabako akcizo didinimus siūlome vykdyti tik išsamiai ir kompleksiškai įvertinus, kiek tai leis sumažinti rūkančiųjų skaičių, ir kokį poveikį toks padidinimas turės šešėlinei rinkai. Būtina numatyti, kokiais objektyviais kriterijais remiantis bus vykdomas tabako akcizo didinimas ateityje.
Dėl teisės aktų projektų derinimo su visuomene
Atkreipiame dėmesį, kad sisteminis 20 socialinio draudimo ir pensijų ir 9 svarbiausi mokesčių įstatymai keičiami skubos tvarka. Pastabas visuomenė ir suinteresuotos institucijos privalo pateikti per 5 darbo dienas, įsigilindamos į 129 puslapių dokumentą.
Kad tokia skuba – rimta problema, pripažįsta ir Valstybės kontrolė. 2018-03-18 pasirodžiusioje ataskaitoje dėl Teisėkūros proceso teigiama, kad teisės aktų gausa ir įstatymų priėmimas, svarstant skubos ir ypatingos skubos tvarka, nesudaro tinkamų sąlygų išsamiai įvertinti Seimui pateiktų įstatymų projektų. Esą Lietuvoje, taikant skubos ir ypatingos skubos svarstymo tvarką, priimama apie 50 proc. įstatymų. Europos valstybėse, pavyzdžiui, Suomijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje, taikant šią tvarką priimama ne daugiau kaip 5 proc. įstatymų, kaimyninėje valstybėje Estijoje – apie 10 procentų.
Atkreipiame dėmesį, kad tokia skuba neužtikrina parengtų teisės aktų projektų kokybės ir mažina visuomenės konsensuso tikimybę.
Primename, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamente (27 p.) numatytoje teisės aktų projektų derinimo su visuomene tvarkoje, laikas, skirtas pastaboms pateikti yra diferencijuojamas priklausomai nuo projektų apimties. Išvadas dėl derinimui pateiktų teisės aktų projektų, kai pateikiami dideli (10 ar daugiau puslapių) ir (ar) sudėtingi teisės aktų projektai (nustatantys naują teisinį reguliavimą ar iš esmės jį keičiantys), privaloma pateikti ne vėliau kaip per 12 darbo dienų. Institucijos gali prašyti pateikti išvadas dėl teisės akto projekto skubos tvarka ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, tačiau toks prašymas turi būti motyvuotas.
Dėl šių priežasčių siūlome laikytis teisės aktų derinimo su visuomene tvarkos ir numatyti adekvatų terminą visuomenei ir suinteresuotoms institucijoms pateikti savo pastabas į šį didelės apimties mokesčių pakeitimo projektą.
[1] World Bank, Paying Taxes, Good Practices, http://www.doingbusiness.org/data/exploretopics/paying-taxes/goodpractices.World Bank, Paying Taxes.
