Ieva Valeškaitė, LLRI ekspertė
Gegužės 23-ąją minėjome Laisvės nuo mokesčių dieną – simbolinę dieną metuose, kai vidutinis šalies gyventojas nustoja dirbti, kad sumokėtų mokesčius, ir pradeda dirbti sau. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, mokesčiams dirbome 143 dienas.
Deja, nepasikeitusi Laisvės nuo mokesčių dienos minėjimo data nerodo mokesčių sistemos stabilumo. Ji tik rodo, kad valdžia išlaidauja tokiu pat tempu, kokiu auga ekonomika. Net ir ekonomikos augimas politikams nėra pakankama priežastis reikšmingai sumažinti mokestinę naštą.
4768 eurus – tiek vidutiniškai vienas gyventojas, įskaitant vaikus, senjorus ir bedarbius, šiemet atseikės mokesčiams. Tai – 525 eurais daugiau nei pernai. Iš viso šiais metais sumokėsime daugiau kaip 13 milijardų eurų mokesčių ir įmokų.
Valdžia, deja, čekio, rodančio kur šie pinigai panaudojami, mokesčių mokėtojams nepateikia. Nors domėtis, kur ir kaip panaudojami mūsų sumokėti mokesčiai – pilietiška ir pagirtina. Tad kas gi labiausiai lėmė mokesčių naštos pokyčius šiemet?
Kas keitėsi šiemet
Mokesčiai didėjo ne visiems gyventojams. Dirbantiems savarankiškai buvo suteikta galimybė pirmus veiklos metus „atostogauti” – nesidrausti socialiniu draudimu ir nemokėti „Sodros” įmokų. Pelno mokesčio pirmaisiais metais nuo šių metų gali nemokėti ir naujai įsiregistravusios įmonės, kurių metinės pajamos ne didesnės nei 300 tūkst. eurų, o darbuotojų skaičius ne didesnis nei 10.
Dirbantiems pagal darbo sutartis maksimalus neapmokestinamasis pajamų dydis buvo padidintas nuo 310 iki 380 eurų, tad sumažėjo gyventojų pajamų mokesčio našta. Tiesa, tuo pasidžiaugti negali mažiausias pajamas gaunantys ir ne pilnu etatu dirbantys gyventojai. Jiems dėl įvestų „Sodros” įmokų grindų įmokas tenka mokėti nuo sumos, ne mažesnės nei MMA, net jei darbuojasi tik keletą valandų per mėnesį.
Šiemet valdžia žada plačiau taikyti neapmokestinamąjį pajamų dydį didesnes pajamas gaunantiems darbuotojams. O tiems, kurių atlyginimas per mėnesį viršija 10 šalies vidutinių darbo užmokesčių siūloma įvesti „Sodros” įmokų „lubas”.
Tiesa, horizonte sužibusią viltį, kad 2019-aisiais mokesčių našta bus mažesnė, kiek gesina valdžios planai įvesti progresinį gyventojų pajamų mokestį, apmokestinti antrąjį gyventojų būstą, naikinti dalį verslo liudijimų ir didinti akcizus tabako produktams.
Seime Svarstomas progresinis GPM tarifas, planuojama, biudžetą papildys vos 4 mln. eurų. Žinoma, jei ateityje nebus sugalvota jį padidinti ar žemiau nuleisti mokesčio kartelę.
Gyventojų turimas nekilnojamasis turtas valdžios akiratyje – jau ne pirmus metus. Iš pradžių buvo apmokestintas tik „prabangus” nekilnojamasis turtas, tačiau kartelė po truputėlį leidžiama. Netrukus žemiau jos gali atsidurti kiekvienas gyventojo turimas būstas.
Nenorima girdėti ir argumentų, kad akcizais apmokestintų prekių įperkamumas Lietuvoje jau ir taip yra vienas mažiausių ES. Pagal tai, kokią mėnesio pajamų dalį sudaro akcizas kurui, alkoholio ir tabako produktams, patenkame į ES šalių penketuką. Tad planuojamas akcizo tabako gaminiams didinimas, tikėtina, dar labiau padidintų šešėlinės ekonomikos mastą. O nelegalių tabako gaminių dalis rinkoje didėja nuo 2016-ųjų.
Belieka tikėtis, kad kartu su kontrabandinių cigarečių mėgėjais valdžiai ateityje neteks iš „šešėlio” traukti ir verslo liudijimų savininkų. Ketvirtadaliui jų, dabar teikiančių automobilių remonto, statybų bei namų ūkio paslaugas (namų tvarkymą, vaikų priežiūrą ir pan.) jau greitu metu gali tekti pasiieškoti kitos veiklos formos, nes šių rūšių verslo liudijimus ruošiamasi naikinti.
Užuot skatinusi paprastas, ypač naujai veiklą pradedantiems gyventojams patrauklias verslo formas, kurios ir yra tiesiausias kelias „iš šešėlio”, valdžia nori visus paversti įmonių savininkais arba samdomais darbuotojais.
Metas apsikuopti
Sakysite, kaipgi nekeliant mokesčių galima užtikrinti, kad biudžete užteks pinigų ne tik keliams, valdininkams, teismams ir kalėjimams, bet ir pensijoms, gydytojų bei mokytojų atlyginimams?
Lengvų atsakymų nėra. Tačiau užuot kasmet „kosmetiškai“ keičiant mokesčių sistemą, kas sukelia daugiau vargo, nei atneša naudos, galbūt, atėjo metas atlikti pavėluotą pavasarinę tvarką?
Į tai jau metų metus pirštu bado ir pačios valstybinės institucijos. Pavyzdžiui, Valstybės kontrolė ar Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), ne kartą yra atkreipusios dėmesį, kad valstybės lėšų naudojime vis pasitaiko išlaidavimo, neatsargaus pinigų leidimo atvejų. VPT yra skelbusi, kad per viešuosius pirkimus prekės yra įsigyjamos per brangiai, t. y. brangiau nei rinkos kaina ir net brangiau nei užsienyje.
Valstybė turi daug turto, ir jis taip pat nėra valdomas efektyviai, jį išlaikyti valstybei kainuoja brangiai. Pavyzdžiui, valstybei priklauso per 31 tūkst. pastatų ir statinių (kurių vertė siekia apie 2,7 mlrd. eurų). Kasmetinės pastatų priežiūros išlaidos siekia iki 250 mln. eurų. Valstybės kontrolė yra atkreipusi dėmesį, kad valstybė turi pastatų, kuri nėra naudojami valstybinėms funkcijoms vykdyti, valstybės institucijos tebevaldo tokį turtą kaip poilsinės, pagalbinio ūkio patalpos, tarnybiniai butai, prekybos pastatai, be to, neatliekama pastatų naudojimo ekonominė analizė.
Tokie atvejai nusėda ne tik valstybės lėšų valdymą kontroliuojančių institucijų ataskaitose. Jie neprasprūsta ir pro paprastų gyventojų akis. Štai balandžio mėnesį „Spinter” atliktos apklausos duomenimis, gyventojai mano, kad valdžia efektyviai išleidžia vos apie pusę (51 proc.) biudžeto. Kiek daugiau nei trečdalis (35 proc.) tyrimo dalyvių laikosi nuomonės, kad efektyviai valdžia išleidžia ne daugiau kaip 40 proc. biudžeto. 27 proc. respondentų teigimu, efektyviai išleidžiama vos 41-50 proc. biudžeto. Kiek daugiau nei penktadalis apklaustųjų mano, kad efektyviai išleidžiama 61-80 proc. mokesčių mokėtojų pinigų. Vos 3 proc. mano, kad valdžia efektyviai išleidžia daugiau nei 80 proc. biudžeto.
Tai – ne tik liūdna statistika, bet ir rimtas priminimas valdžiai, kad mokesčių naštai nemažėjant ir valdžiai neefektyvinant savo išlaidų, vis didesnė dalis žmonių gali rinktis paminėti Laisvės nuo mokesčių dieną anksčiau. Deja, vienintelis būdas jiems tai padaryti lieka „švęsti šešėlyje“.
www.llri.lt
