Valstybinio pensijų draudimo sistema Lietuvoje susiduria su sisteminėmis problemomis: pensijos yra vienos mažiausių Europos Sąjungoje, o dažnos pensijų modelio pertvarkos ir neaiški ateities perspektyva lemia žemą visuomenės pasitikėjimą sistemos ilgalaikiškumu ir tvarumu.
Nors pasaulyje egzistuojančios pensijų sistemos tarpusavyje itin skiriasi, daugelyje Europos valstybių pensijų sistemoms kylantys iššūkiai yra gana panašūs: sparčiai senėjanti visuomenė, ilgėjanti gyvenimo trukmė ir dėl to ryškėjantys einamaisiais mokėjimais grįstų sistemų trūkumai.
Siekiant užtikrinti pensijų tvarumą ir adekvatumą Pasaulio bankas, EPBO bei Europos Parlamentas remia daugiapakopių pensijų sistemos modelių vystymą. Pagrindiniu daugiapakopio modelio privalumu įvardijama tai, kad taip užtikrinamas pensijų sistemų stabilumas bei geriausia įmanoma būsimųjų pensininkų pakeitimo norma – santykis tarp gaunamos pensijos ir buvusio atlyginimo.
Remdamiesi tarptautiniuose tyrimuose naudojamais pensijų sistemų analizės kriterijais – sistemos tvarumą, pensijų pakankamumą bei pensijų sistemos aprėptį ir paskatas dalyvauti pensijų kaupime – įvertinome Lietuvos pensijų sistemą ir 2018 m. svarstomus jos pakeitimus.
[…]
Išvados
Lietuvos pensijų sistema yra įstrigusi reformoje bandydama suderinti einamuoju finansavimu ir kaupimu grįstas sistemas ir neužtikrindama pakankamo kaupimo tempo didelei daliai kaupiančiųjų.
- Einamųjų metų „Sodros“ biudžetas yra itin priklausomas nuo politinių sprendimų, perskirstantis biudžetą tarp skirtingų draudimų rūšių. Visa tai lemia, kad „Sodra“ 2017 m. pabaigoje turėjo 3,6 mlrd. Eur skolą, kuri buvo pridėta prie 17 mlrd. Eur siekiančios valstybės skolos.
- Pensijų sistemos Lietuvoje tvarumui didelę įtaką darys numatomi demografiniai pokyčiai. Pensijoms reikalinga lėšų dalis nuo BVP ateityje gali padvigubėti dėl to kuo daugiau pensijoms reikalingų lėšų bus padengiama iš sukauptų lėšų privačiuose fonduose, tuo mažesnis spaudimas teks viešiesiems finansams.
- „Sodros“ biudžete įmokos su išmokomis nėra susietos – pensijų socialinio draudimo įmokų surenkama 11 proc. daugiau, nei išmokama. Susiejus įmokas su išmokomis trumpuoju laikotarpiu, pakaktų lėšų „Sodros“ įmokų dalies didinimui į II-ąją pakopą iki 3,5 proc.
- Lietuvoje vidutinė pensijų pakeitimo norma yra 10 procentinių punktų mažesnė nei Europos Sąjungos vidurkis, o jos nuokrypis pagal skirtingas pajamų grupes – vienas aukščiausių Bendrijoje. Daugiau uždirbusiųjų asmenų pakeitimo norma vidutiniškai bus net 29 procentiniais punktais mažesnė nei mažai uždirbusių.
- Pensijų fonduose sukauptas turtas nuo BVP bei vidutinis fondų dydis Lietuvoje yra mažiausias iš Baltijos valstybių, o pačių fondų valdytojų skaičius sumažėjo nuo 14 iki 5. Tai gali neigiamai veikti pensijų pakeitimo normą ir apsunkinti masto ekonomijos teikiamą naudą.
Visą analizę rasite čia.
www.llri.lt
