Ekspertizė. Nedarbas per šventes: visiems – daugiau „minusų”

2018-07-17
Lietuvos laisvosios rinkos instituto pozicija dėl draudimo mažmeninės prekybos įmonėms dirbti sekmadieniais (nepriklausomai nuo sekmadienių skaičiaus) ir švenčių dienomis

Draudimas galiotų apie 28 dienas kiekvienais metais (15 švenčių dienų per metus ir apie 13 sekmadienių), jei mažmeninės prekybos įmonėms bus draudžiama dirbti vieną sekmadienį per mėnesį ir švenčių dienomis (toliau – draudimas dirbti). Tai dabar siūloma Lietuvos Respublikos (LR) darbo kodekso (toliau – DK) 123 str. pakeitimo įstatymo projekte[1]. Išplėtus draudimo ribas, t. y. uždraudus dirbti kiekvieną sekmadienį ir švenčių dienomis, nedarbo dienų skaičius padidėtų iki 64.

Draudimas paliestų:

  • 75,2 proc. Lietuvos vartotojų. Tiek jų apsiperka sekmadieniais, labai panašiai – 70,1 proc. – apsiperka švenčių dienomis[2];
  • 120 tūkstančių darbuotojų, dirbančių mažmeninės prekybos įmonėse (Lietuvos statistikos departamento duomenys, 2017 m.). Tačiau tik dalis jų dirba sekmadieniais ir švenčių dienomis;
  • 10 tūkstančių Lietuvoje veikiančių ūkio subjektų užsiimančių mažmenine prekyba (Lietuvos statistikos departamento duomenys, 2017 m.). Tačiau tik dalis jų dirba sekmadieniais ir švenčių dienomis.
  1. Draudimo dirbti poveikis darbuotojams

Mažėtų mažmeninėje prekyboje dirbančių žmonių darbo užmokestis ir darbo vietų skaičius.

Mažmeninės prekybos įmonių darbuotojai negalės dirbti iki 28 dienų per metus arba vidutiniškai po 2,5 dienos per mėnesį. Mažai tikėtina, kad darbuotojų, kurie dirba sekmadieniais ir švenčių dienomis, netektas darbo laikas bus perkeltas į dienas, kuriomis draudimas dirbti negalios.

Jei mažmeninės prekybos įmonių darbuotojams bus uždrausta dirbti 28 dienas per metus (visos švenčių dienos ir kas ketvirtas sekmadienis), sumažės darbo valandų skaičius, kurias vidutinis darbuotojas dirba per metus (apie 28 d. x 8 val. = 224 val. per metus), o tai reiškia, kad:

1) statistinio darbuotojo pajamos per metus sumažėtų pinigų suma apytiksliai lygia 1,5 mėnesio darbo užmokesčio (nes už darbą švenčių dienomis mokamas dvigubas darbuotojo darbo užmokestis (DK 144 str.)) arba

2) darbo vietų skaičius mažmeninės prekybos sektoriuje galimai mažėtų apie 5 proc. (28 dienos per metus sudaro 7,7 proc. darbo laiko, tačiau, tikėtina, kad dalis dirbančiųjų sekmadieniais dirbtų mažiau arba jų darbo laikas būtų perkeltas į kitas dienas).

Draudimas dirbti skaudžiau paliestų regionuose dirbančius darbuotojus, nes juose yra šios kvalifikacijos darbuotojų perteklius. 2018 m. parduotuvių pardavėjų perteklius identifikuotas 17 savivaldybių (Lietuvos darbo biržos duomenys[3]). Netekus darbo, susirasti naują toje pačioje srityje būtų dar sudėtingiau.

Prastės studentų galimybės užsidirbti studijoms, bus sudėtingiau derinti mokslą ir darbą.

Yra žmonių, kurie nori ir gali dirbti tik savaitgaliais. Pavyzdžiui, studentai darbo dienomis mokosi, o savaitgaliais uždarbiauja studijoms. Lietuvoje studijas su darbu derina beveik pusė (47 proc.) studentų (eurostudent.eu tyrimas[4], 2018 m.). Netekus tokios galimybės, dalis studentų būtų priversti dirbti darbo dienomis, dėl to nukentėtų studijų kokybė. Kita dalis studentų, sumažėjus pajamoms, galbūt netektų galimybės mokytis apskritai.

Darbuotojams būtų sunkiau derinti darbo ir šeimos poreikius darbo dienomis.

Dirbantieji sekmadieniais, nedirba kitomis savaitės dienomis. Jei yra dirbama slenkančiu grafiku, dirbti tenka ne kiekvieną sekmadienį. Pavyzdžiui, 4 darbo dienos (po 10 valandų per dieną), po kurių seka 4 laisvos dienos. Dirbant tokiu grafiku, darbuotojui tenka dirbti pusę sekmadienių per metus ir ne visomis švenčių dienomis.

Kai kurie žmonės patenkinti dirbdami būtent slenkančiu grafiku ar turėdami galimybę nedirbti darbo dienomis. Taip jie gali geriau derinti darbą ir šeimos ar savo asmeninius poreikius (veža vaikus į būrelius, lankosi gydymo įstaigose, rūpinasi buitimi). Jei būtų uždrausta dirbti sekmadieniais, darbuotojai, norintys išlaikyti tą patį darbo užmokestį, turėtų santykinai daugiau dirbti darbo dienomis. Tokiu būdu sumažėtų lankstaus darbo grafiko teikiami privalumai.

Draudimas dirbti būtų nepagrįstai palankus tik mažmeninės prekybos darbuotojams.

120 tūkstančių darbuotojų dirba mažmeninės prekybos įmonėse, tačiau  tik dalis iš jų dirba sekmadieniais ir švenčių dienomis. Tačiau asmenų, kurie dirba sekmadieniais, yra daug daugiau: mažiausiai 153,8 tūkst. darbuotojų arba 11 proc. užimtų šalies gyventojų paprastai dirba sekmadieniais, dar apie 10 proc. – sekmadieniais dirba kartais (Lietuvos statistikos departamento duomenys, 2017 m.). Sekmadieniais ir švenčių dienomis tenka dirbti ne tik mažmeninės prekybos įmonių darbuotojams, bet ir įvairias paslaugas teikiančioms, ir kitoms įmonėms. Uždraudus dirbti sekmadieniais ir švenčių dienomis tik mažmeninės prekybos įmonių darbuotojams, kituose sektoriuose dirbantys asmenys bus diskriminuojami, nes jie negalės pasinaudoti galimybe ilsėtis sekmadieniais ir švenčių dienomis.

  1. Draudimo dirbti įtaka vartotojams

Daugiau nei 70 proc. Lietuvos gyventojų vienokiu ar kitokiu dažnumu apsiperka sekmadieniais ir švenčių dienomis.

Dauguma Lietuvos gyventojų pritaria, kad parduotuvės nedirbtų tik per 4 švenčių dienas, visomis kitomis švenčių dienomis vartotojai norėtų išlaikyti galimybę apsipirkti (žr. 1 lentelę).

1 lentelė. Lietuvos gyventojų dalis, pritarianti, kad parduotuvės nedirbtų konkrečią šventės dieną, proc.

Pritariu, kad parduotuvės nedirbtų šiomis švenčių dienomis: %
Naujieji metai (sausio 1-oji) 83,5 %
Šv. Kalėdos (gruodžio 25-oji) 82,4 %
Šv. Velykos 80,5 %
Kūčios (gruodžio 24-oji) 54,1 %
Visų šventųjų diena (lapkričio 1-oji) 41,5 %
Šv. Velykų antroji diena 37,1 %
Šv. Kalėdų antroji diena (gruodžio 26-oji) 36,8 %
Lietuvos Valstybės atkūrimo diena (vasario 16-oji) 31,7 %
Motinos diena (pirmasis gegužės sekmadienis) 28,3 %
Nepriklausomybės atkūrimo diena (kovo 11-oji) 28,0 %
Joninės (birželio 24-oji) 27,6 %
Tėvo diena (pirmasis birželio sekmadienis) 25,7 %
Žolinė (rugpjūčio 15-oji) 25,1 %
Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena (liepos 6-oji) 24,4 %
Tarptautinė darbo diena (gegužės 1-oji) 22,9 %
Nežino/ neatsakė 5,0 %

Šaltinis. Visuomenės nuomonės ir rinkų tyrimo centro „Vilmorus“ 2018 m. birželio 8-17 d. atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos „Parduotuvių darbo laikas sekmadieniais ir švenčių dienomis“ duomenys.

Draudimo dirbti įvedimas apsunkintų kasdienį žmonių gyvenimą.

Lietuvoje 88 proc. dirbančiųjų dirba visą darbo dieną (Lietuvos statistikos departamento duomenys, 2016 m.). Didžiuosiuose Lietuvos miestuose, o ypač – sostinėje, kurioje gyvena beveik 30 proc. Lietuvos gyventojų, pasibaigus darbo laikui, iki prekybos centro nusigauti užtrunka nemažai laiko. Didžiuosiuose miestuose žmonių gyvenimo tempas yra didelis, darbo ir asmeninio gyvenimo derinimas tampa iššūkiu. Dėl šių priežasčių žmonės didžiųjų pirkinių dienas perkelia į savaitgalius. Kai kurie prekybos centrai savaitgaliais sulaukia apie 30 proc. visos savaitės pirkėjų srauto. Įsigaliojus draudimui dirbti, iš žmonių būtų atimta ne tik galimybė apsipirkti jiems patogiausiu metu, t. y. sekmadieniais. Dėl išaugusio pirkėjų srauto kitomis savaitės dienomis, apsipirkimas užtruktų daugiau laiko.

Sekmadieniais ir švenčių dienomis už prekes, kuriomis bus leista prekiauti, vartotojai mokės brangiau.

Visose Europos šalyse, kuriose taikomas draudimas dirbti, yra taikomos ir išimtys. Tai reiškia, kad kai kurioms parduotuvėms, priklausomai nuo jos ploto, darbuotojų skaičiaus, vietos mieste, prekių asortimento gali būti leista dirbti sekmadieniais ir (arba) švenčių dienomis. Jei tokios išimtys bus taikomos ir Lietuvoje, tos prekės, kuriomis bus leista prekiauti, bus pardavinėjamos aukštesne kaina. (panašiai, kaip degalinėse parduodamas vandens buteliukas dabar kainuoja brangiau, nei prekybos centre).

Vartotojai bus linkę kaupti atsargas, dalį jų gali tekti išmesti – bus švaistomi pinigai.

Lietuvoje gerai išvystyta prekybos sistema prisitaiko prie kintančio žmonių poreikio apsipirkti norimu dažnumu. Draudimas dirbti veiktų priešingai – esant ribotoms laiko galimybėms įsigyti prekių ir, siekdami išvengti tam tikrų prekių trūkumo, žmonės bus linkę kaupti atsargas. Pasikeitus planams ir nepanaudojus produktų, dėl pasibaigusio jų galiojimo laiko, kai kuriuos produktus gali tekti išmesti.

Vietiniai vartotojai neteks galimybės rinktis prekių iš platesnio asortimento.

Komerciniai turistai, užsieniečiai, atvykstantys dažniausiai iš ne ES šalių (pvz., Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos ir kt.), savaitgaliais sudaro nuo 5 iki 50 proc. parduotuvių pirkėjų (UAB „Global Blue Lietuva“ pateikta informacija). Komercinių turistų segmente populiariausios yra didžiuosiuose prekybos centruose dirbančios parduotuvės. Įsigaliojus draudimui dirbti, tikėtina, kad komerciniai turistai Lietuvą kaip patrauklią apsipirkimui šalį rinksis vis rečiau. Galima prognozuoti, kad parduotuvės, kurių žymi pajamų dalis tenka komerciniams turistams, gali nutraukti savo veiklą. Vietiniai vartotojai neteks galimybės rinktis prekių iš platesnio asortimento.

Draudimas dirbti dalį vartotojų vers daugiau pirkti internetu, tačiau ne visi turės tokią galimybę.

Internetu galima prekes įsigyti visą parą, 7 dienas per savaitę, tad, labiau apribojus galimybę įsigyti parduotuvėje, dalis pirkėjų ims pirkti internetu. 2017 m. duomenimis, tik 75 proc. miesto ir 65,7 proc. kaimo namų ūkių turėjo prieigą prie interneto (Lietuvos statistikos departamento duomenys[5]). Taigi, įsigaliojus draudimui dirbti, dalis gyventojų patirs sunkumų, neturėdami galimybės pirkti sekmadieniais ar švenčių dienomis.

  1. Draudimo dirbti įtaka darbdaviams

Sunkumų patirs prekybos centrai ir juose veikiančios paslaugų įmonės.

Prekybos centruose veikia maisto ir ne maisto prekių parduotuvės, paslaugas teikiančios įmonės, tarp jų – kirpyklos, kino teatrai, grožio salonai, bankai, draudimo kompanijos, restoranai ir kt. Tomis dienomis, kai prekybos centruose parduotuvėms bus draudžiama dirbti, tikėtina, kad  bus priverstas užsidaryti ir visas prekybos centras. Jame veikiantys kino teatrai, restoranai ar kitos pramogų ir paslaugų teikimo vietos taip pat negalės dirbti. Tai reiškia, kad negaus pajamų ir galimai patirs nuostolių, nors draudimas dirbti jų atžvilgiu ir nebus taikomas. Net ir tuo atveju, jei prekybos centrai neužsidarytų, juose veikiančios pramogų ir maitinimo įmonės sekmadieniais ir švenčių dienomis sulauktų mažiau lankytojų, tad gaunamos pajamos mažėtų.

Įsirengti kino teatrą ar restoraną reikia daug investicijų. Prekybos centrams nepritraukiant planuoto lankytojų srauto, investicijų atsipirkimo terminas didės. Atsižvelgiant į tai, kad dažniausiai investuojami skolinti pinigai, sumažėjus paslaugų įmonių gaunamoms pajamoms, gali kilti sunkumų atsiskaitant už kreditus, įsipareigojimus darbuotojams. Paslaugas teikiančios įmonės, nors jų atžvilgiu ir nebūtų taikomi darbo laiko apribojimai, dėl draudimo dirbti patirs finansinių sunkumų.

Verslas neteks pajamų iš komercinių  turistų, kai kurioms parduotuvėms teks užsidaryti.

Komerciniai turistai, gyvenantys ne Europos Sąjungos (ES) šalyse (pvz., Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos) turi galimybę atgauti PVM (21 proc.) už prekes, įsigytas Lietuvoje už ne mažiau nei 55 eurai („tax free“ apsipirkimai). Vidutiniškai per vieną savaitgalio dieną Lietuvoje tokia galimybe pasinaudoja virš 1100 komercinių turistų, sekmadienį – virš 900, o per vieną šventės dieną – apie 650. Šie turistai 2017 m. sekmadieniais ir švenčių dienomis Lietuvoje išleido ne mažiau nei 11 mln. eurų (UAB „Global Blue Lietuva“ duomenys). Tikrieji skaičiai neabejotinai yra didesni, nes ne visi komerciniai turistai pateikia prašymą susigrąžinti PVM.

Vidutinis užsieniečio apsistojimo laikas Lietuvoje yra 2 dienos (2016 m., Lietuvos statistikos departamentas). Įvedus draudimą dirbti, tikėtina, kad kai kurie komerciniai turistai aplenks Lietuvą. Praradus šių turistų srautą, nukentės ne tik mažmeninės prekybos įmonės, atitinkamai sumažės viešbučių, restoranų ir kitas paslaugas teikiančių įmonių pajamos.

Suskaičiuota, kad sekmadieniais komercinių turistų apsipirkimai sudaro nuo 5 iki 50 proc. vienos parduotuvės apyvartos (UAB „Global Blue Lietuva“ pateikta informacija). Taigi, kai kurioms parduotuvėms, kuriose komerciniai turistai atneša žymią pajamų dalį, dėl draudimo dirbti gali tekti ir užsidaryti.

Draudimas dirbti suteiks nepagrįstą konkurencinį pranašumą mažmeninės prekybos įmonėms, kurių atžvilgiu draudimas dirbti negalios.

Jei tam tikroms prekių grupėms (pvz., duonai, degalams, gėlėms, tabako gaminiams, vaistams, namų apyvokos prekėms ir pan.) ar prekybos vietoms (pvz., turgavietėms, degalinėms, nedidelėms, t. y. neviršijančios tam tikro ploto parduotuvėms, parduotuvėms, kuriose dirba savininkas ir jo šeimos nariai) būtų taikomos išimtys, vieniems mažmeninės prekybos atstovams būtų sudaromos palankesnės sąlygos, nei kitiems (pvz., vaistinė prekiauti šampūnu galėtų ir savaitgaliais, o specializuota šampūnų parduotuvė – negalėtų). Tokiu būdu draudimas iškreiptų konkurenciją ir prieštarautų Konkurencijos įstatymo 4 str. 1 ir 2 dalims.

  1. Draudimo dirbti įtaka valstybei, ekonomikai ir konkurencijai

Mažėtų Lietuvos patrauklumas investicijoms. 

Draudimas dirbti sekmadieniais netaikomas 16, o švenčių dienomis – 14 iš 30 Europos šalių: Latvijoje, Estijoje, Bulgarijoje, Čekijos Respublikoje, Slovėnijoje, Slovakijoje, Kroatijoje, Rumunijoje, Suomijoje, Švedijoje, Airijoje, Italijoje ir kitose. Atkreipiame dėmesį, kad šios šalys konkuruoja su Lietuva dėl užsienio investicijų. Pagal 2018 m. „Doing Business“ verslo sąlygų indeksą, kuris vertina ir darbo santykių lankstumą, Lietuva 4 vietomis atsilieka nuo Estijos. Draudimo dirbti įvedimas pablogintų Lietuvos patrauklumą investicijoms, kurios, tikėtina, būtų nukreiptos į kaimynines šalis.

Nepagrįstai iškreiptų konkurenciją.

Kai kurios prekybos įmonės neprieštarauja draudimo dirbti nustatymui. Mažai tikėtina, kad taip jos nori geriausiai atliepti darbuotojų poilsio poreikius, nes kiekvienas ūkio subjektas gali reguliuoti savo darbo laiką ir be draudimo dirbti. Panašu, kad pasinaudojus šiuo draudimu siekiama susilpninti stipresnius konkurentus. Gerovė vienam ūkio subjektui būtų kuriama kito sąskaita. Tai vyktų politiniu sprendimu, o ne veikiančiais rinkos mechanizmais. Taigi, draudimas dirbti nepagrįstai iškreiptų konkurenciją.

Vartotojų srautas skirtingomis savaitės dienomis pasiskirsto nevienodai, jis kinta ir priklausomai nuo oro, metų laiko, kitų renginių, vykstančių mieste, kitų kriterijų. Todėl mažmeninės prekybos įmonėms ir prekybos centrams nevienodai naudinga prekiauti skirtingomis dienomis. Reaguodami į vartotojų srautus, siekdami geriausio ekonominio rezultato, parduotuvės ir prekybos centrai turi galimybę reguliuoti savo darbo laiką. Sutrumpėjęs darbo laikas viename prekybos centre, neišvengiamai lems didesnį vartotojų srautą kituose prekybos centruose arba parduotuvėse.

Parduotuvės ir prekybos centrai atlieka vertinimus, ar savanoriškai sutrumpinus prekybos centro darbo laiką palankus ekonominis rezultatas nebus trumpalaikis, ar nesumažės vartotojų srautas, kaip vartotojų praradimas atsilieps finansiniams rezultatams. Taip veikiantis konkurencijos mechanizmas užtikrina geriausią kokybės ir kainos santykį vartotojui. Gali būti, kad įsigaliojus draudimui dirbti, dalies parduotuvių, kurioms konkuruoti sekėsi prasčiau, finansinis rezultatas pagerės. Tačiau šis rezultatas bus pasiektas tik stipresnių konkurentų ir vartotojų sąskaita. Taigi, draudimo dirbti nustatymas neleistų natūraliai veikti konkurencijos mechanizmams, pažeistų sąžiningą konkurenciją ir neužtikrintų geriausio kokybės ir kainos santykio vartotojams.

Dėl draudimo dirbti diskriminuojamos mažmeninės prekybos įmonės elektroninės prekybos atžvilgiu.

Europos Komisija pažymi, kad elektroninė prekyba iš esmės keičia vartotojų apsipirkimo įpročius. Dėl to įprastos parduotuvės susiduria su didesne elektroninės prekybos konkurencija. Apie augantį elektroninės prekybos segmentą Lietuvoje rodo kasmet vis daugiau siunčiamų pašto siuntinių kiekis. 2011–2016 m. laikotarpiu pašto siuntinių kiekis beveik padvigubėjo. 2016 m. pašto siuntinių perduota beveik 12 mln. vnt., t. y. 25,3 proc. daugiau nei 2015 m. (LR ryšių reguliavimo tarnybos duomenys[6]).

Kadangi prekyba internetu vyksta ne tik vietinėje rinkoje, ji gali vykti bet kurioje pasaulio šalyje, pritaikyti draudimo dirbti elektroninei prekybai yra neįmanoma. Pritaikius šį draudimą tik vietinėms mažmeninės prekybos įmonėms, vartotojai dar daugiau ims pirkti internetu. Tuo mažmeninės prekybos įmonės neprekiaujančios internetinėse parduotuvėse bus diskriminuojamos. Draudimu dirbti bus daroma žala tik šioms stacionarioms įmonėms, jų konkurencingumas nepagrįstai sumenks, prekyba parduotuvėse (kartu su darbo vietomis) nyks sparčiau.

Europos Komisija pažymi, kad draudimas dirbti galėjo būti pateisinamas, kai beveik visa prekyba vyko stacionariose, o ne virtualiose parduotuvėse. Tačiau šiuo metu draudimo dirbti žala konkurencijai, o ypač – prekybos įmonėms prekiaujančioms ne internete, yra pražūtinga ir naikina darbo vietas. Šie procesai vyksta greičiau, nei darbo rinka geba prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančių sąlygų rinkoje.

Valstybės biudžetas neteks pajamų.

Iš ne ES šalių atvykstančių užsienio svečių įsigytų prekių (kainavusių daugiau nei 55 eurus), 21 proc. prekių kainos, kurią sudaro pridėtinės vertės mokestis (PVM), nepasiekia valstybės biudžeto. Tačiau šie turistai Lietuvoje patiria ir kitų išlaidų, už kurias PVM nėra grąžinamas (viešbučiai, maitinimo, kitos paslaugos ir pan.). Suskaičiuota, kad iš ne ES šalių atvykusių užsieniečių pirkimo balansas, pagal sumokėtą PVM ir gaunamą į biudžetą sumą, yra teigiamas. Tai reiškia, kad kiekvienas grąžintas euras, t. y. į negautas PVM, į biudžetą pritraukia 1,3 euro (UAB „Global Blue Lietuva“ pateikta informacija). Kadangi daugumos ne ES šalių piliečių apsilankymo Lietuvoje tikslas yra apsipirkti, ir dauguma šių žmonių apsiperka būtent sekmadieniais, įvedus draudimą dirbti, jų srautas natūraliai sumažėtų. Taip pat, tikėtina, kad komercinio turizmo rūšis sumenktų. Todėl valstybės biudžetas netektų dalies įplaukų. Atsižvelgiant į tai, kad ES konkurencija vyksta ne tik šalies viduje, konkuruojama ir dėl užsienio (ypač kaimyninių) šalių vartotojų, įvedus draudimą dirbti, Lietuvos konkurencingumas šiuo atžvilgiu sumenktų.

Taip pat svarbu, kad dėl draudimo dirbti darbo mažmeninėje prekyboje netekę asmenys, kreipsis dėl nedarbo pašalpų mokėjimo. Išmokėtos nedarbo pašalpos didins valstybės išlaidas.

Sumažėjus mažmeninės prekybos įmonėse dirbančių darbuotojų pajamoms, mažės ir valstybės biudžeto pajamos iš darbo mokesčių. Sumenkus prekybos įmonių pajamoms, mažės ir pelnas – pelno mokesčių taip pat bus sumokama mažiau.

  1. Draudimo dirbti taikymo Europoje patirtis

Parduotuvių darbo laiką sekmadieniais reguliuoja 14 iš 30 Europos šalių (žr. 1 priedą). Tačiau reguliavimas retai reiškia visišką draudimą sekmadieniais užsiimti mažmenine prekyba. Dažnai šalys taiko išimtis pagal produktus, parduotuvės tipą, parduotuvės plotą ir panašiai. Visiškas draudimas parduotuvėms dirbti sekmadieniais yra itin retai sutinkama praktika tiek Europoje, tiek pasaulyje.

Draudimą dirbti dažniau taiko turtingesnės Europos šalys ir šalys, kuriose darbuotojų produktyvumas didesnis.

Palyginus šalis, kuriose taikomas toks draudimas ir kuriose mažmeninės prekybos įmonių darbo laikas sekmadieniais neribojamas, matyti, kad draudimą dirbti dažniau taiko šalys, sukuriančios didesnį bendrąjį vidaus produktą, tenkantį vienam gyventojui palyginamosiomis kainomis (Eurostato duomenys, 2016 m., kai EU28 = 100). Pavyzdžiui, Lietuvoje šis rodiklis siekia 75, Latvijoje ir Estijoje – atitinkamai 65 ir 75, o Norvegijoje – 148, Vokietijoje – 123, Jungtinėje Karalystėje – 107, Airijoje –  183.

Draudimą dirbti dažniau taiko tos Europos šalys, kuriose gyventojai uždirba daugiau.

Ta pati tendencija stebima lyginant įvairių šalių vidutinį darbo užmokestį. Šalyse, kuriose taikomas draudimas dirbti, vidutinis darbo užmokestis mokamas didesnis, palyginus su tomis šalimis, kuriose jis netaikomas. Lietuvoje mokamas vidutinis darbo užmokestis yra vienas mažiausių Europoje. Pavyzdžiui, Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis „į rankas” siekė 554 eurų, o Vokietijoje – 2355 eurai, Jungtinėje Karalystėje – 3166 eurai, Airijoje –  2395 eurai (2016 m. duomenys[7]). Mažiau turtingose šalyse draudimo dirbti sąlygotas mažmeninių prekybos įmonių darbuotojų pajamų sumažėjimas būtų skaudesnis, nes esant ir taip nedideliam pajamų lygiui darbuotojams būtų atimama galimybė užsidirbti daugiau. Gali dar labiau išaugti paskatos emigruoti į tas šalis, kuriose gyventojų pajamos yra didesnės.

Taigi, kopijuojant Europos šalyse taikomus draudimus dirbti mažmeninės prekybos įmonėms, negalima neatsižvelgti ir į kitus rodiklius: žmonių, dirbančių ne visą darbo dieną, skaičių šalyje, vidutinį darbo užmokestį, šalies ekonominį išsivystymo lygį ir pan.

Draudimas dirbti nepasiteisino – daug kur jo atsisako.

Pavyzdžiui, Vengrijoje 2016 m. dėl didelio vartotojų pasipriešinimo buvo panaikintas draudimas dirbti parduotuvėms sekmadieniais. Tais pačiais metais Suomijoje taip pat priimtas sprendimas panaikinti prekybos laiko apribojimus. Suomiai tokį sprendimą priėmė, siekdami patenkinti vartotojų interesus. Svarbus argumentas buvo ir tai, kad kaimyninė Švedija netaiko draudimo dirbti ir savaitgaliais pritraukdavo kaimyninių šalių pirkėjus, dėl to krito vietos prekybos įmonių konkurencingumas. Taigi, tikimasi, kad panaikinti apribojimai paskatins ekonomiką ir panaikins nesąžiningus konkurencijos tarp parduotuvių ir elektroninės prekybos iškraipymus. Europos Komisija pažymi, kad šis Suomijos sprendimas turėjo teigiamų pasekmių konkurencijai ir darbo rinkai[8]. Prekybos laiko ribojimų atsisakė ir Švedija bei Malta.

Europos Komisija rekomenduoja atsisakyti draudimo dirbti[9]

Prekybos laiko ribojimo mažinimas Europos Komisijos įvardijamas kaip viena iš trijų pagrindinių rekomendacijų, skirtų sustiprinti konkurencijai mažmeninėje rinkoje ir sudaryti paskatas atviresniam ir labiau integruotam mažmeninės prekybos sektoriaus sukūrimui. Europos Komisija pabrėžia, kad parduotuvių darbo laiko apribojimai gali tapti didele našta įmonėms ir neigiamai paveikti jų produktyvumą. Produktyvumo mažėjimą dažniausiai lemia dėl draudimo dirbti sumažėjęs konkurencingumas elektroninės prekybos atžvilgiu.

Europos Komisija pasisako už mažmeninės prekybos įmonių darbo laiko sekmadieniais liberalizavimą. Nereguliuojamoje mažmeninės prekybos rinkoje juntamas žymus teigiamas poveikis darbo rinkai, atsirandantis kuriantis naujoms darbo vietoms jau veikiančiose, ar naujai besisteigiančiose mažmeninės prekybos įmonėse.[10]

  1. Draudimo dirbti teisinis vertinimas

Draudimą dirbti yra reikalinga vertinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) jurisprudencijos kontekste.

Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva – tai teisinių galimybių visuma, sudaranti prielaidas asmeniui savarankiškai priimti jo ūkinei veiklai reikalingus sprendimus[11]. Ūkinės veiklos reguliavimas yra susijęs su ūkinės veiklos sąlygų nustatymu ir su tam tikrais šios veiklos apribojimais ar draudimais[12], todėl draudimas dirbti būtų laikomas ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos ribojimu Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijos kontekste.

Valstybė negali neribotai kištis į asmens ūkinę veiklą: apribojimais neleistina paneigti esmines ūkinės veiklos laisvės nuostatas, tokias kaip ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumas, sąžininga konkurencija ir kt.[13] Asmens ūkinės veiklos laisvė gali būti ribojama, kai yra būtina ginti vartotojų interesus, saugoti sąžiningą konkurenciją, kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes[14]. Tokie ribojimai būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves bei Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat – konstituciškai svarbius tikslus, o ribojimais nebūtų paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; be to, turi būti užtikrinamas konstitucinio proporcingumo principo[15] laikymasis.  Todėl reikia pagrįsti, kad draudimas dirbti yra būtinas siekiant konstitucinių vertybių apsaugos, ir įvertinti, ar pagal savo padarinius ar tikslų pasiekimo alternatyvas, draudimas dirbti atitinka konstitucinį proporcingumo principą. Atsižvelgiant į tai, kad draudimu dirbti būtų apribotos vartotojų teisės, taip pat – daroma neigiama įtaka darbdaviams ir verslo subjektams, draudimo taikymas nepagrįstai iškreiptų konkurenciją rinkoje, draudimas dirbti neturėtų būti laikomas pagrįsta ir Konstituciją atitinkančia priemone.

Pažymėtina, kad ūkinę veiklą valstybė turi reguliuoti taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Pastaroji neturi būti priešpriešinama paties ūkio subjekto, kurio veikla yra reguliuojama, taip pat asmenų, įsteigusių, valdančių tą ūkio subjektą arba kitaip su juo susijusių, gerovei, jų teisėms ir teisėtiems interesams[16]. Tai yra konstitucinis principas, kuris nubrėžia ūkinės veiklos reguliavimo tikslus, kryptis, būdus, ribas[17]. Ūkinės veiklos tarnavimu tautos gerovei negalima grįsti ar pateisinti tokio jos reguliavimo, kuriuo tam tikro ūkio subjekto teisės ir teisėti interesai būtų ribojami daugiau, nei būtina viešajam interesui užtikrinti, ūkio subjektams būtų sudarytos nepalankios, nevienodos ūkininkavimo sąlygos, būtų varžoma jų iniciatyva.[18]

Atitinkamai valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, turi laikytis asmens ir visuomenės interesų derinimo principo, užtikrinti ir privataus asmens (ūkinės veiklos subjekto), ir visuomenės interesus[19]. Draudimo dirbti poveikio vertinimo analizė nurodo, kad draudimo dirbti taikymas nors ir užtikrintų dalies darbuotojų interesus, neigiamai paveiktų daugiau visuomenės subjektų (pavyzdžiui, darbdavius ir vartotojus), todėl draudimo dirbti taikymu nebūtų užtikrinamas asmens ir visuomenės interesų derinimo principo tinkamas taikymas.

Nors formaliai draudimo dirbti tikslas galėtų būti siekis užtikrinti darbuotojų teisę į poilsį, draudimo dirbti taikymo galimų padarinių analizė suponuoja, kad tokiu atveju ne tik nebūtų tinkamai užtikrintos dalies darbuotojų teisės, bet kai kuriais aspektais jos būtų neproporcingai apribotos. Be to, draudimas dirbti galimai sukurtų diskriminacinio pobūdžio padarinius (t. y. nebūtų užtikrinamos darbuotojų, dirbančių paslaugų teikimo srityje, teisės, objektyviai nepagrindžiant tokio diferencijuoto reguliavimo). Pažymėtina, kad tikslas užtikrinti darbuotojų teisę į poilsį galėtų būtų pasiektas ir kitomis, mažiau subjektų ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą ribojančiomis priemonėmis. Abejotina, ar draudimas dirbti yra vienintelė ir pati efektyviausia priemonė užtikrinanti darbuotojų teisę į poilsį. Turėtų būti svarstomos kitos priemonės, kurios sukeltų mažesnius neigiamus padarinius ir kuriomis būtų geriau suderintos konstitucinės vertybės.

Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas užtikrina pakankamą darbuotojų apsaugą, nes darbuotojams ir darbdaviams yra suteikiama galimybė derėtis dėl darbo laiko ir taip spręsti dėl abi darbo teisinių santykių puses tenkinančių sąlygų. Neaišku, ar draudimas dirbti yra būtina priemonė demokratinėje visuomenė ir ar tokio draudimo taikymas nebūtų priešingas demokratinės visuomenės vertybėms. Be to, vertinant draudimo dirbti galimą poveikį kitiems negu darbuotojai subjektams, nustatyta, kad draudimas dirbti sukeltų reikšmingus neigiamus padarinius ne tik darbdaviams, bet ir vartotojams. Todėl abejotina, ar draudimas dirbti atitiktų konstitucinį proporcingumo principą. Atsižvelgiant į tai, kad draudimu dirbti būtų užtikrintos dalies darbuotojų teisės, jo taikymas reikšmingai neigiamai paveiktų dalies visuomenės padėtį (darbuotojai, vartotojai, paslaugas teikiantys subjektai). Negalima būtų teigti, kad draudimas dirbti tarnautų bendrai tautos gerovei, kaip to reikalaujama pagal Konstituciją.

IŠVADOS

Siūlome netaikyti draudimo dirbti dėl šių priežasčių

  1. Mažės mažmeninėje prekyboje dirbančių žmonių darbo užmokestis ir darbo vietų skaičius; prastės studentų galimybės užsidirbti studijoms; darbuotojai sunkiau derins darbo ir šeimos poreikius; darbuotojų derybinė galia jau dabar leidžia susitarti su darbdaviu dėl darbo laiko. Taigi draudimas dirbti mažmeninėje prekyboje dirbančių žmonių atžvilgiu nėra pateisinamas.
  2. Prekės, tikėtina, brangs, vartotojai bus linkę kaupti atsargas, tuo bus švaistomi jų pinigai, vartotojams teks keisti vartojimo ir laisvalaikio įpročius, apsipirkimas darbo dienomis apsunkins kasdienį gyvenimą. Todėl daroma išvada, kad draudimas dirbti vartotojų atžvilgiu nėra pateisinamas.
  3. Prastės mažmeninių prekybos įmonių finansinis rezultatas; sunkumų patirs prekybos centrai ir juose veikiančios paslaugų įmonės; verslas neteks didelės dalies pajamų, kurios šiuo metu gaunamos iš komercinių turistų; kris parduotuvių konkurencinis pranašumas elektroninės prekybos ir kitų parduotuvių atžvilgiu. Joms būtų taikoma išimtis ir draudimas jų atžvilgiu negaliotų. Todėl draudimas dirbti mažmeninės prekybos verslo atžvilgiu nėra pateisinamas.
  4. Sumažės Lietuvos patrauklumas investuotojams, nepagrįstai iškraipoma konkurencija, valstybės biudžetas neteks dalies įplaukų. Taigi draudimas dirbti kenks Lietuvos ekonomikai ir konkurencijai.
  5. Draudimą dirbti sekmadieniais taiko 14, o švenčių dienomis 17 iš 30 Europos šalių. Draudimą dirbti dažniau taiko turtingesnės Europos šalys, kuriose gyventojai uždirba daugiau, todėl atimti galimybę užsidirbti daugiau Lietuvos gyventojams yra nesąžininga. Europos šalys, siekdamos išvengti neigiamų draudimo dirbti pasekmių, šio draudimo atsisako.
  6. Už prekybos darbo laiko dereguliavimą Europoje pasisako ir Europos Komisija, argumentuodama sąžiningos konkurencijos principo ir darbo vietų išsaugojimo tikslu.
  7. Draudimas dirbti būtų nesuderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintomis vertybėmis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika ir neatitiktų ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos ribojimo sąlygų.
  8. Tik 4,3 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad dėl parduotuvių darbo laiko turėtų spręsti politikai.

Priedas 1

2 lentelė. Parduotuvių darbo draudimai ir darbo laiko reguliavimas Europoje, 2017 m. kovą (šalys su žyma * – 2018 m. gegužę)

Europos šalis Sekmadieniai/švenčių  dienos
 

AUSTRIJA

 

 REGULIUOJAMA

Per savaitę parduotuvės gali dirbti ne daugiau 72 val.

Išimtys taikomos turistų lankomoms vietoms.
BELGIJA

 

 REGULIUOJAMA

Federalinė valdžia konsultuojasi dėl leidimo dirbti parduotuvėms ilgiau.

Išimtys:

Mažmeninės prekybos įmonė gali pasirinkti nedirbti kitą dieną nei sekmadienis. Tokiu atveju:

1)    mažmeninės prekybos įmonės sekmadienį dirba  08:00-12:00 val.;

2)    baldų ir sodo prekių parduotuvės dirba 40 sekmadienių per metus 06:00-20:00 val.;

3)    maisto prekių parduotuvės, kuriose dirba mažiau nei 5 darbuotojai, mėsinės, kepyklėlės, spaudos ir tabako parduotuvės, gėlių parduotuvės, degalinės dirba 06:00 – 20:00 val.;

4)    kitos išimtys mažmeninėms prekybos įmonėms gali būti taikomos tik tam tikromis aplinkybėmis, 6 sekmadienius per metus pasirinktinai;

5)    parduotuvės turistų lankomose vietose sekmadieniais gali dirbti ne daugiau nei 13 sekmadienių, kurie išpuola laikotarpiu nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 30 d. ir Kalėdų ir Velykų atostogų metu;

6)    naktinės parduotuvės, prekiaujančios tik maisto ir namų ūkio prekėmis gali dirbti 18:00–7:00 val.;

7)    kitais atvejais parduotuvės gali atsidaryti tik 8:00 – 12:00 val.
BULGARIJA

 

 NEREGULIUOJAMA

Parduotuvių darbo laikas yra labiau bendra praktika nei formalus reguliavimas. Kai kurie prekybos centrai dirba visa parą.

Pagal susiklosčiusią bendrą praktiką parduotuvės nedirba sausio 1 d.
KROATIJA

 

 NEREGULIUOJAMA

Prekybos įstatyme nustatyta, kad parduotuvių darbo laikas neribojamas tol, kol yra paisoma darbuotojų teisių.

Pagal susiklosčiusią bendrą praktiką parduotuvės nedirba per Kalėdas, Velykų sekmadienį ir per Naujuosius Metus.
KIPRAS

 

 REGULIUOJAMA

Parduotuvėms leidžiama atsidaryti 5:00 val.

Išimtys:

1)    duonos ir pyragų parduotuvės, nedidelės parduotuvėlės (angl. Convenience Stores);

2)    gėlių parduotuvės turi užsidaryti iki 22:00 val.;

3)    alkoholinių ir tabako prekių parduotuvės užsidaro iki 24:00 val.;

4)    gruodžio 1–31 d. dirba 5:00–20.00 val.;

5)    Kūčių dieną ir gruodžio 31 d. parduotuvės uždaromos 18 val.;

6)    10 dienų prieš Velykas parduotuvės dirba 5:00 – 20:00 val.;

7)    Didįjį Penktadienį ir šeštadienį parduotuvės uždaromos iki 18 val.

Parduotuvių darbo laiką turistų lankomose vietose nustato Vyriausybė (angl. Council of Ministers).
ČEKIJOS RESPUBLIKA REGULIUOJAMA

Darbo laiko mažmeninėje ir didmeninėje prekyboje įstatymas (angl. Act on Opening hours in retail and wholesale) numato:

mažmeninė ir didmeninė prekyba draudžiama šiomis švenčių dienomis: sausio 1 d. – Čekijos valstybės nepriklausomybės atkūrimo diena ir Naujieji Metai, Velykų 2-oji diena, gegužės 8 d. – Pergalės diena, rugsėjo 28 d. – Čekijos nacionalinė diena, spalio 28 d. – Čekijos valstybės nepriklausomybės paskelbimo diena, gruodžio 25 ir 26 d., gruodžio 24 d. parduotuvės gali dirbti iki 12 val.

Išimtys:

1)      parduotuvėms, kurių plotas nesiekia 200 m2;

2)      prekybai degalais ir tepalais;

3)      vaistinėms;

4)      parduotuvėms didelės žmonių koncentracijos vietose (oro uostai, geležinkelių ir autobusų stotys);

5)      sveikatos priežiūros priemonių prekybai;

6)      mažmeninei ir didmeninei prekybai nepaprastosios padėties atveju, esant karo grėsmei ir pan.
DANIJA NEREGULIUOJAMA sekmadieniais.

REGULIUOJAMA švenčių dienomis: Konstitucijos dieną ir per Kalėdas parduotuvės turi būti uždaromos iki 15 val.

Išimtys:

1)   Prekyba duonos, pieno produktais, spauda, gėlėmis, augalais, automobiliais, laivais ir degalais, namų apyvokos prekėmis ir „pasidaryk pats“ prekėmis.

2)   Parduotuvės, kurių apyvarta nesiekia 33,1 mln. DDK ir kurios prekiauja duona, bakalėja, namų ūkio ir sodo prekėmis, įrankiais bei kitokiomis „pasidaryk pats“ prekėmis.
SUOMIJA NEREGULIUOJAMA (nuo 2016 m. sausio 1 d.)

Prekyba alkoholiu draudžiama 21:00 – 9:00 val.
PRANCŪZIJA* REGULIUOJAMA

Sekmadieniais parduotuvės nedirba. Kai kuriais atvejais dirbti nedraudžiama, kai parduotuvėje dirba pats parduotuvės savininkas.

Išimtys:

1)   maisto parduotuvės, didesnės nei 400 m2, sekmadieniais gali dirbti iki 13:00 val. Ir tik tuo atveju, jei darbuotojams mokamas 30 proc. didesnis atlyginimas;

2)   ne maisto prekių parduotuvės sekmadieniais gali būti atidaromos mero sprendimu, tačiau ne daugiau nei 12 sekmadienių per metus ir tik tuo atveju, jei darbuotojams bus mokamas mažiausiai dvigubas atlyginimas;

3)   kitos išimtys visoms parduotuvėms galimos turistų lankomose vietose, komercinio turizmo teritorijose, kai kuriose stotyse;

4)   gėlių, tabako parduotuvės „pasidaryk pats“ ir sodo prekės;

5)   visam personalui ar daliai jo pagal grafiką gali būti taikomas savaitės poilsis;

6)   sekmadieniais gali dirbti savanoriai.

Būtina pasirašyti kolektyvinę sutartį šakos, įmonių grupės ar gamyklos lygiu. Sutartyje automatiškai nustatomi darbo užmokesčio aspektai.
VOKIETIJA

 

 REGULIUOJAMA

Parduotuvių darbo laikas reguliuojamas kiekvienoje federalinėje žemėje atskirai. Ten, kur pasirenkama reguliuoti parduotuvių darbo laiką sekmadieniais ir švenčių dienomis, yra taikomos išimtys.

Išimtys:

1)    kepyklos, gėlės, spauda, pieno produktai, muziejai;

2)    geležinkelio stotyse, degalinėse, oro uostuose, kurortuose ir piligrimystės vietose;

3)    kai kuriose federalinėse žemėse parduotuvės gali būti atidaromos, kai yra viešas interesas ar susiklosto tam tikros aplinkybės.
GRAIKIJA

 

 REGULIUOJAMA

Vasaros (nuo gegužės 16 d. iki rugsėjo 30 d.) ir žiemos (nuo spalio 1 d. iki gegužės 15 d.) sezonų metu parduotuvių darbo laiko ribojimai gali skirtis.

Išimtys:

1)    mažos maisto ir buities prekių parduotuvės, kepinių parduotuvės;

2)    fotografijos, gėlių parduotuvės, antikvariatai, riešutų parduotuvės;

3)    degalinės;

4)    vietiniai prefektai gali leisti atidaryti mažesnes parduotuves (neviršijančias 250 m2) konkrečiose vietose;

5)    visos parduotuvės dirba 2 sekmadienius prieš Kalėdas, pirmą sekmadienį kiekvieno išpardavimo (iš viso vyksta 4 per metus) metu ir Verbų sekmadienį.
VENGRIJA* NEREGULIUOJAMA sekmadieniais.

Parduotuvių darbo laiko ribojimai, įvesti 2015 m., buvo labai nepopuliarūs Vengrijoje. Praėjus mažiau nei 1 metams, kai galiojo draudimai, kuriuos lydėjo nuolatiniai visuomenės protestai, Vyriausybė 2016 m. atšaukė sekmadieninių apsipirkimų draudimą.

REGULIUOJAMA švenčių dienomis.

Išimtys:

degalinės, gėlių parduotuvės, restoranai ir barai, mažos parduotuvės, tarp jų ir prekiaujančios saldumynais.
ISLANDIJA Įprastai, sekmadieniais parduotuvės nedirba, tačiau parduotuvės prekybos centruose dirba 10:00-17:00 val.

Švenčių dienos:

parduotuvės nedirba nuo gruodžio 24 d. 16:00 val. iki gruodžio 25 d. 6:00 val. ryto.
ITALIJA

 

 NEREGULIUOJAMA

Parduoti alkoholį draudžiama nuo 22:00 iki 06:00 val. degalinėse ir nuo 24:00 iki 06:00 val. parduotuvėse.
LIUKSEMBURGAS

 

 REGULIUOJAMA

Sekmadieniais parduotuvės gali dirbti 06:00-13:00 val.

Tačiau kartą per metus kiekvienas parduotuvių savininkas gali nuspręsti, kad jo valdoma parduotuvė dirbs 24 val. per parą.

Išimtys:

ministerijos gali nuspręsti taikyti išimtis tam tikroms vietovėms.

Kepyklų, mėsinių, kepinių parduotuvių, kioskų ir suvenyrų parduotuvių galimas darbo laikas 06:00 – 18:00 val.
MALTA

 

 

 NEREGULIUOJAMA

2017 m. sausio 10 d. paskelbta, kad Maltoje panaikinti prekybos apribojimai sekmadieniais. Tai reiškia, kad parduotuvės gali dirbti kiekvieną sekmadienį be papildomų išlaidų, tačiau tik tuo atveju, jei bus uždaroma bet kurią kitą savaitės dieną.

Loterijos bilietais gali būti prekiaujama 24 val. per parą, atsižvelgiant į lošimus reguliuojančių institucijų leidimus.

Pagal Maltos įstatymus darbdaviai negali įdarbinti esamų darbuotojų dirbti sekmadieniais, nebent tai yra nurodyta darbo sutartyje.
ISPANIJA*

 

 REGULIUOJAMA

Pagal valstybės reguliavimą 16 autonominių Ispanijos regionų yra nusistatę tam tikrą sekmadienių ir švenčių dienų skaičių, kuriais mažmeninės prekybos parduotuvės gali dirbti: Andalucía – 10, Aragón – 11, Baleares – 10, Canarias – 10, Cantabria – 10, Castilla La Mancha – 12, Castilla y León – 10, Cataluña – 8 plus 2 decided by each city hall for its town, C. Valenciana – 10, Extremadura– 8 ir dar 2 papildomos dienos, dėl kurių nusprendžia kiekvieno miesto meras, Galicia – 10, Murcia – 12, Navarra – 8, Asturias – 10, La Rioja – 10, País Vasco – 8, C. de Madrid – visiška laisvė.

Parduotuvės, turinčios pilną laisvę spręsti darbo valandas, yra šios:

1)    parduotuvės, kurių plotas neviršija 300 m2;

2)    pyragų, duonos, iš anksto paruoštų patiekalų, spaudos, degalų, gėlių ir augalų parduotuvės;

3)    parduotuvės, veikiančios geležinkelio stotyse, sausumos, jūrų ir oro transporto terminaluose;

4)    mažos maisto ir ūkinių prekių parduotuvės;

5)    parduotuvės, įsikūrusios turistų lankomose vietose.
ŠVEDIJA*

 

 NEREGULIUOJAMA

Parduotuvių darbo laiko reguliavimas buvo taikomas, tačiau šiuo metu jis nebetaikomas.

Tačiau įstatymai riboja naktinį darbą nuo 24:00 iki 05:00 val. Darbdaviai ir profesinės sąjungos gali sudaryti kolektyvines sutartis, suteikiančias lankstumo dėl naktinio darbo. Paprastai toks leidimas suteikiamas degalinėms, mažoms maisto ir buities prekių parduotuvėms ir t.t.
JUNGTINĖ KARALYSTĖ*

 

 REGULIUOJAMA

Anglijos ir Velso darbo įstatymai užtikrina parduotuvių darbuotojų teises atsisakyti dirbti sekmadieniais ir gauti užmokestį už viršvalandžius ir laiką dirbant viešosiose šventėse.

Sekmadieniai:

1)    Anglija ir Velsas – darbo laikas ribojamas tik parduotuvėms, kurių plotas viršija 280 m². Jų darbo laikas: 10:00-18:00;

2)    Šiaurės Airija – darbo laikas ribojamas tik parduotuvėms, kurių plotas viršija 280 m². Jų darbo laikas 13:00-18:00 val.;

3)    Škotija – NEREGULIUOJAMA.

Švenčių dienos:

Šiaurės Airija, Anglija ir Velsas – NEREGULIUOJAMA.

Išimtys:

parduotuvėms, kurių plotas viršija 280 m² draudžiama dirbti per Velykas ir Kalėdas;
SLOVAKIJA*

 

 REGULIUOJAMA

Reguliavimas reglamentuojamas Darbo kodekse.

Pagrindinės taisyklės: darbdavys negali versti esamų darbuotojų dirbti šiomis dienomis: sausio 1 d., sausio 6 d., Veľký piatok, Veľkonočná nedeľa, Veľkonočný pondelok, gegužės 1 d., gegužės 8 d., liepos 5 d., rugpjūčio 29 d., rugsėjo 1 d., rugsėjo 15 d. lapkričio 1 d., lapkričio 17 d., gruodžio 24 d. (po 12.00 val.), gruodžio 25 d., gruodžio 26 d.).

Paslaugos gali būti teikiamos be apribojimų.

Išimtys:

1) mažmeninė prekyba degalinėse, vaistinėse, oro uostuose, vandens uostuose, viešojo transporto vietose, ligoninėse, transporto bilietų pardavimo vietose, suvenyrų parduotuvėse;

2) parduotuvių savininkai gali atidaryti parduotuvę, jei parduotuvės pardavėjas yra savarankiškai dirbantis asmuo;

3) gėlių mažmeninė prekyba leidžiama gegužės 8 d., rugsėjo 1 d. ir lapkričio 1 d.
AIRIJA NEREGULIUOJAMA

Prekybos alkoholiu ribojimai:

1)    sekmadieniais – 12:30-22:30 val.;

2)    nedirba per Kalėdas, Didįjį Penktadienį.
LENKIJA*

 

 REGULIUOJAMA

Apribojimai įsigaliojo 2018 m. kovo 1 d.

Mažmeninės prekybos parduotuvėms ir patalpoms, kuriose vykdoma su prekyba susijusi veikla, draudžiama veikti daugumą sekmadienių ir visomis valstybinių švenčių dienomis.

Išimtys:

1) degalinės, prekybos automatai, barai, restoranai, paštas, vaistinės, floristai, spauda, patalpos, kuriose vyksta kultūrinė, sportinė ar šviečiamoji veikla (pvz., stadionai, mokyklos, teatrai), viešbučiuose esančios parduotuvės, viešojo transporto stotys ir parduotuvės, kuriose dirba jų savininkas;

2) parduotuvės ir patalpos atidaromos 2 sekmadienius prieš Kalėdas, sekmadienį prieš pat Velykas, o paskutinį sausio, balandžio, birželio ir rugpjūčio mėnesių sekmadienį – per Kūčias, šeštadienį prieš Velykas (Didysis Šeštadienis) – iki 14:00.

2018 m. visos pirmiau minėtos parduotuvės ir patalpos atidaromos kiekvieno mėnesio pirmą ir paskutinį sekmadienį, o 2019 m. – kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį. Nuo 2020 m. nebus jokių išimčių pirmojo ar paskutinio mėnesio sekmadieniui.
LIETUVA*

 

 NEREGULIUOJAMA

Prekybos alkoholiu ribojimas sekmadieniais 10:00 – 15:00 val.

Švenčių dienomis mažos parduotuvėlės nedirba savanoriškai, didieji prekybos centrai dirba, tačiau kasmet darbo laiką švenčių dienomis trumpina savanoriškai.
SLOVĖNIJA* NEREGULIUOJAMA sekmadieniais.

Prekyba alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 21:00 iki 7:00 val., išskyrus viešbučius ir restoranus, kuriuose prekiauti alkoholiniais gėrimais leidžiama iki jų darbo laiko pabaigos. Viešbučiuose ir restoranuose prekyba alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo jų darbo laiko pradžios iki 10:00 val.

REGULIUOJAMA švenčių dienomis:

sausio 1 d., vasario 8 d., Velykų 1 ir 2 dienos, gegužės 1 d., Sekminės, birželio 25 d., rugpjūčio 15 d., lapkričio 1 d. gruodžio 25 d.
ESTIJA, LATVIJA, RUMUNIJA NEREGULIUOJAMA sekmadieniais.
NYDERLANDAI REGULIUOJAMA

Išimtys:

1)    vietinės valdžios įstaigos gali suteikti leidimą  dirbti ir sekmadieniais;

2)    Didysis Penktadienis, gruodžio 24 d., gegužės 4d. draudžiama dirbti po 19:00 val.
NORVEGIJA REGULIUOJAMA

Išimtys:

1)    nedidelės maisto ir buities prekių parduotuvės, ne didesnės nei 100 m²;

2)    degalinės, ne didesnės nei 150 m², parduotuvės stovyklavimo vietose sezono metu.

Šaltinis: Euro Commerce (2017 m. kovas),

*LLRI atnaujinta informacija apie kai kuriose Europos šalyse ne/taikomą prekybos reguliavimą (2018 m. gegužė)

[1] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/5cac2ff02c3411e8a1edec7ada37067a

[2] Visuomenės nuomonės ir rinkų tyrimo centro „Vilmorus“ 2018 m. birželio 8-17 d. atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos  „Parduotuvių darbo laikas sekmadieniais ir švenčių dienomis“ duomenys

[3] https://www.ldb.lt/Informacija/DarboRinka/Puslapiai/Profesiju_zemelapis.aspx

[4] http://mosta.lt/images/leidiniai/TR_paid_jobs.pdf

[5] Informacinės technologijos Lietuvoje 2017 m. https://ivpk.lrv.lt/uploads/ivpk/documents/files/Naujienos/IT%20Lietuvoje%202017.pdf

[6] Lietuvos ryšių sektoriaus ataskaita 2016 m. http://www.rrt.lt/download/23025/lietuvos_rysiu_sektorius_2016.pdf

[7] Eurostat, Annual net earnings

[8] https://ec.europa.eu/docsroom/documents/28681/attachments/1/translations/en/renditions/native

[9] http://europa.eu/rapid/press-release_IP-18-3377_en.htm

[10] https://ec.europa.eu/docsroom/documents/28902/attachments/1/translations/en/renditions/native

[11] Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2008 m. kovo 5 d., 2011 m. sausio 6 d. nutarimai.

[12] Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2008 m. kovo 5 d., 2009 m. spalio 8 d., 2010 m. vasario 26 d., 2011 m. sausio 6 d., 2011 m. birželio 21 d. nutarimai.

[13] Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutarimas.

[14] Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 6 d., 2008 m. gruodžio 4 d., 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarimai.

[15] Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas.

[16] Konstitucinio Teismo 2010 m. rugsėjo 29 d., 2011 m. sausio 6 d., 2013 m. liepos 7 d. nutarimai.

[17] Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 6 d., 2011 m. sausio 6 d., 2011 m. birželio 21 d., 2013 m. gegužės 24 d., 2013 m. liepos 5 d. nutarimai.

[18] Konstitucinio Teismo 2010 m. rugsėjo 29 d., 2011 m. sausio 6 d., nutarimai.

[19] Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2011 m. sausio 6 d., 2011 m. birželio 21 d., 2013 m. gegužės 24 d. nutarimai.

Ekspertizę galima atsisiųsti čia>>

www.llri.lt