LLRI išnagrinėjo Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 12, 14, 16, 20, 27, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-2278) (toliau – Projektas) ir kitus susijusius įstatymų projektus.
Projektu siekiama pasiūlyti tinkamiausią Lietuvos vietos savivaldos išorės audito modelį: stiprinti savivaldybių išorės auditorių nepriklausomumą, objektyvumą ir profesionalumą, užtikrinti atliekamo audito kokybę ir efektyvesnę savivaldybių turto valdymo bei lėšų naudojimo kontrolę, taip pat galimybę atlikti sisteminius veiklos auditus.
Pritariame Projekto tikslams ir manome, jog dalis išvardintų uždavinių (pavyzdžiui, galimybė bendradarbiavimo sutarčių pagrindu pasitelkti kitų savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis bei draudimas savivaldybės administracijos direktoriui, administracijos direktoriaus pavaduotojui, pasibaigus kadencijai ar atsistatydinus iš pareigų, būti skiriamam savivaldybės kontrolieriumi arba savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos darbuotoju ir įgyti teisę bei pareigą kontroliuoti savo paties veiklą ir dėl veiklos rezultatų teikti išvadą) prisideda prie geresnės auditų kokybės ir skaidrumo. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad mažiausiai 2 pareigybių dydžio savivaldybės kontrolės ir audito tarnybų (toliau – SKAT), įsteigimas visose savivaldybėse iš esmės nesprendžia auditų nepriklausomybės ir profesionalumo trūkumo problemos.
Nepritariame siūlymui sudaryti sąlygas visose savivaldybėse veikti savivaldybės kontrolės ir audito tarnyboms, kuriose būtų įsteigtos ne mažiau kaip 2 pareigybės, dėl žemiau nurodytų priežasčių.
SKAT darbuotojų skaičiaus didinimas nebūtinai užtikrintų auditų kokybės gerinimą
2018 m. gegužės 31 d. Valstybės Kontrolės atlikta išorinių peržiūrų apibendrinimo ataskaita „Savivaldybių kontrolierių (savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų) atliktų auditų išorinių peržiūrų 2018 metais rezultatai“ (Nr. IP-13) rodo, kad iš 12 peržiūrai pasirinktų SKAT, 6-ių SKAT įvertintos kaip turinčios trūkumų, tačiau iš esmės sukurtos kokybės kontrolės sistemos yra veiksmingos ir užtikrina, kad visi auditai būtų atliekami pagal auditą reglamentuojančius teisės aktus; 6-ių SKAT įvertintos kaip turinčios reikšmingų trūkumų y. esamos kokybės kontrolės sistemos neužtikrina, kad auditai būtų atliekami pagal auditą reglamentuojančius teisės aktus.
2017 m. atlikta analogiška išorinė SKAT veiklos peržiūra parodė, kad iš 15 analizuotų savivaldybių 10-je SKAT kokybės kontrolės įvertintos kaip turinčios trūkumų, 5 – kaip turinčios reikšmingų trūkumų. Valstybės Kontrolės išvadoje teigiama, kad „tarnybos neturi pakankamai išteklių užtikrinti visų įstatymuose numatytų funkcijų vykdymą […]. Neturint pakankamai išteklių atliepti reikšmingas savivaldos problemas, SKAT padėtų kitų audito modelių paieška.“
Tai rodo, kad dabartinė sistema, kai savivaldybėse auditą atlieka SKAT, neužtikrina audito kokybės.
Atkreipiame dėmesį, kad 2016 m. balandžio 1 d. Valstybės kontrolės parengtoje „Savivaldybių kontrolierių (savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų) atliktų auditų išorinių peržiūrų 2016 m. apibendrinimo ataskaitoje (Nr. IP-16)“ teigiama, kad nepaisant to, kad daugiau darbuotojų turinčios tarnybos dirba kokybiškiau, kai kurios mažos SKAT sugeba pasiekti ir išlaikyti pakankamai aukštą atliekamų auditų kokybės lygį.[1] Taip pat atkreipiame dėmesį, kad nepriklausomai nuo SKAT darbuotojų skaičiaus, nė vienoje savivaldybėje kokybės kontrolės sistema Valstybės kontrolės nebuvo įvertinta esanti „be trūkumų“.[2] Tai leidžia daryti išvadą, kad vien Projektu siūloma priemone (SKAT darbuotojų skaičiaus didinimu) nebus pasiekti numatyti tikslai – pagerinti auditų kokybę.
Atkreipiame dėmesį, kad vidutinio dydžio įmonės auditą atlieka 3-5 darbuotojų komanda, kurios nariai dirba tuo pat metu, bet atlieka skirtingas funkcijas ir specializuojasi skirtingose srityse. Tikėtina, jog būtent toks darbo pasiskirstymas leidžia atlikti auditą greičiau ir pigiau, lyginant su SKAT. Jei vienam papildomam SKAT darbuotojo etatui įsteigti būtų skiriama 17,1 tūkst. eurų, SKAT specialisto vidutinis darbo užmokestis „prieš mokesčius“ siektų 1 425 eurus (tuo atveju, jei visos papildomos lėšos skiriamos tik darbo užmokesčiui). Tikėtina, jog samdant išorės specialistus tik trumpam – audito atlikimo laikotarpiui – už ženkliai mažesnę kainą būtų galima samdyti komandą, kurioje, tikėtina, dirbtų aukštesnės kvalifikacijos specialistai. Ypač tai aktualu regionams, kuriuose jaučiamas aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumas.
Neįvertinti alternatyvūs auditų kokybės gerinimo būdai
Atkreipiame dėmesį, jog Projekto rengėjai aiškinamajame rašte neįvertino alternatyvių tikslo (gerinti atliekamų auditų kokybę savivaldybėse) siekimo būdų – pavyzdžiui, privačių audito bendrovių pasitelkimo, kontrolierių konsultavimo atliekant auditą, centralizuoto auditų atlikimo ar kt.
Valstybės kontrolės teigimu, privačios audito įmonės gali atlikti išorės auditą viešojo sektoriaus subjektuose tuo atveju, kai Valstybės kontrolė arba Savivaldybės kontrolieriai pasitelkia išorės auditorius auditui atlikti arba viešojo sektoriaus subjektas nusprendžia pirkti papildomą audito atlikimo paslaugą.[3] Nuostatos dėl išorės auditoriaus pasitelkimo yra įtvirtintos ir Valstybinio audito reikalavimuose.
Be to, auditas, atliekamas su konkrečia savivaldybe nesusijusios išorinės institucijos, užtikrintų didesnį savivaldybių audito skaidrumą. Šiuo metu SKAT veikla, nors ir juridiškai atskirta nuo savivaldybės, bet finansuojama tiesiogiai iš savivaldybės biudžeto. Todėl būtina spręsti nepriklausomumo nuo savivaldybės klausimą per finansavimą ar įtraukiant į audito projektus nepriklausomus išorės auditorius.
SKAT darbuotojų skaičiaus didinimas pareikalautų papildomų lėšų, kurias būtų galima sutaupyti audito paslaugas perkant rinkoje
Pasak įstatymo Projekto autorių, savivaldybė, kurioje nėra įsteigta savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos kaip juridinio asmens, yra tik viena. Tačiau šiuo metu yra 5 savivaldybės, kuriose dirba po 1 darbuotoją ir dalis jų yra vertinamos kaip neužtikrinančios audito kokybės.
Savivaldybei, kurioje šiuo metu Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyboje yra įsteigtas arba užimtas tik vienas etatas, naujam etatui įsteigti papildomai metams iš savivaldybės biudžeto reikėtų skirti apie 17,1 tūkst. eurų per metus. Metinis lėšų poreikis 5 savivaldybėms, kuriose šiuo metu dirba po 1 darbuotoją, siekia 85 tūkst. eurų. Atkreipiame dėmesį, kad Projekto rengėjai nėra įvertinę, kiek kainuotų alternatyva savivaldybių auditui pasitelkti privačias audito bendroves užuot samdžius papildomą darbuotoją.
Lietuvos auditorių rūmų atliktoje „2016 metų audito rinkos apžvalgoje“ įvertinta, jog 2016 m. vieno audito vidutinė kaina siekė 4 4239 eurus. Vienam auditui atlikti vidutiniškai buvo skiriama 141 val. (valstybės ir savivaldybių įmonėse šis laikas dar trumpesnis – 111 val., o viešojo intereso įmonėse – 238 val.).[4] SKAT vidutiniškai dirba 3 darbuotojai, kurių pagrindinis uždavinys yra atlikti savivaldybių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių auditus. Remiantis tuo galima teigti kad auditas, kurį atlieka SKAT, mokesčių mokėtojams kainuoja kelis kartus brangiau nei tuo atveju, kai audito paslaugos perkamos rinkoje. Pilnu etatu dirbantys 3 SKAT auditoriai per metus savo funkcijoms atlikti skiria apie 6 tūkst. darbo valandų, kai vidutiniškai rinkoje auditas atliekamas per 141 val.[5]
Tai leidžia daryti išvadą, kad SKAT veikia neefektyviai arba joms yra priskirtos papildomos funkcijos, kurias reikia atskirti nuo audito. SKAT funkcijų išgryninimas sudarytų galimybę išorinio audito paslaugas pirkti rinkoje, šalutines neauditines funkcijas perduodant kitiems padaliniams (pavyzdžiui, savivaldybės administracijos vidaus audito tarnybai). Tai taip pat leistų sumažinti funkcijų dubliavimąsi tarp SKAT ir savivaldybės administracijos vidaus audito tarnybos.
Siūlome:
- Grąžinti Projektą tobulinti.
- Įvertinti galimybę Projekto tikslų siekti alternatyviais būdais, pavyzdžiui, gerinti auditų kokybę išgryninant SKAT funkcijas ir pasitelkiant privataus sektoriaus subjektus.
[1] Valstybės kontrolė, Savivaldybių kontrolierių (savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų) atliktų auditų išorinių peržiūrų 2016 m. apibendrinimo ataskaita (Nr. IP-16), 2016 m. balandžio 1 d., 15
[2] Valstybės kontrolė, Savivaldybių kontrolierių (savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų) atliktų auditų išorinių peržiūrų 2016 m. apibendrinimo ataskaita (Nr. IP-16), 2016 m. balandžio 1 d., 9.
[3] Valstybės kontrolė, Išorės auditą atliekančių institucijų funkcijos
[4] Lietuvos auditorių rūmai, 2016 metų audito rinkos apžvalga
[5] Lietuvos auditorių rūmai, 2016 metų audito rinkos apžvalga
—–
Ekspertizę galima atisisųsti čia>>
www.llri.lt
