I. Valeškaitė, LLRI ekspertė.
Rudens pradžia atneša naujus darbus ir iššūkius ne tik moksleiviams ir studentams. Į posėdžių sales sugrįžta Seimo ir Vyriausybės nariai. Šią savaitę pristatyti Vyriausybės pasiūlymai Seimo rudens sesijai rodo, kuo gyvensime ateinančius pusę metų.
Panašu, kad kitais metais rugsėjo 1-ąją į paskaitas susirinksiančius studentus pasitiks jau pertvarkyta aukštojo mokslo sistema. Kokia ji bus – dar neaišku. Tačiau valdžia jau gruodžio mėnesį pristatys planus pakeisti studijų finansavimo modelį – vietoje (ar šalia) studento krepšelio aukštąjį mokslą siūloma finansuoti pagal sutartis su aukštosiomis mokyklomis. Taip jau buvo ilgą laiką Lietuvoje, kai aukštųjų mokyklų vadovai rungtyniavo tarpusavyje: kas geriau įtikins politikus prieš naują sutarčių sudarymo sezoną, to aukštoji mokykla ir gaus daugiau valstybės pinigų. Nors mokslininkai sako, jog jau 2030 m. dauguma žmonių dirbs darbus, kurie dabar dar net neegzistuoja, valdžia vis dar tiki, kad gali aukštąjį mokslą sureguliuoti geriausiai. Akivaizdu, kad toks pasiūlymas į aukštąjį mokslą įneštų tik dar daugiau politikų įtakos.
Taip pat Seime bus svarstoma, ar leisti visoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms steigti struktūrinį padalinį – ligoninės vaistinę ir siūloma leisti ligoninės vaistinei ne tik aprūpinti asmens sveikatos priežiūros įstaigą vaistiniais preparatais ir (ar) vaistinių prekėmis, bet ir gyventojams parduoti (išduoti) vaistinius preparatus. Mažmeninės prekybos vaistais vietos, įsteigtos valstybinių gydymo įstaigų, įgautų nepagrįstą konkurencinį pranašumą prieš prekybos vietas, įsteigtas privataus kapitalo – valstybinės ligoninės, gydymo įstaigos dažnai patalpas ar pastatus valdo patikėjimo teise, nors patys pastatai nuosavybės teise priklauso savivaldybėms ar valstybei; taip pat šis turtas yra atleistas nuo nekilnojamojo turto mokesčio.
Be to, į svarstymų trasą grįžta Prezidentės vetuota Seime priimta gydymo įstaigų pertvarka. Pagal Seimo priimtą įstatymą, Teritorinėms ligonių kasoms nesudarant sutarčių su privačiomis gydymo įstaigomis dėl stacionarinių paslaugų kompensavimo, pacientai negalėtų pasirinkti gydymo įstaigos ir turėtų mokėti visą paslaugos kainą, jei visgi pasirinktų privačią gydymo įstaigą.
Džiugu, kad kol kas Seimo darbų sąraše nematyti naujų mokesčių. Daugiausiai mokestiniai pakeitimai susiję su mokesčio už aplinkos teršimą tvarka bei pelno apmokestinimu. Panašu, valdžia noro apmokestinti gyventojų turtą, automobilius ar suvartojamą cukrų neturi. Arba tokio noro nedemonstruoja – gali būti, kad mokesčius didinantys pasiūlymai, kaip visuomet, pasipils kartu su 2019 metų biudžetų projektais. Pastaruosius turėtume išvysti jau spalio mėnesį.
Verslo taip pat laukia keletas pakeitimų – siūloma apibrėžti, kas yra startuolis ir šioms įmonėms verslo pradžią palengvinti socialinio draudimo įmokų lengvata. Taip pat norima mažinti administracinę naštą bei sudaryti palankias sąlygas pradėti ir plėtoti verslą stambius didelės pridėtinės vertės gamybos investicijų projektus vykdantiems investuotojams.
Rudens sesijos planuose – ir vienas strateginis dokumentas. Konkrečiai – „Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018-2030 m. strategija“. Tikslas, kuriam siekti parengta Strategija, tikrai svarbus. Išties, gyventojams senėjant, o emigracijos mastams reikšmingai nemažėjant, prieš akis mums atsiveria demografinė duobė. Tačiau dalis priemonių, kuriomis planuojama šią problemą spręsti, švelniai tariant, atrodo abejotinos.
Nuo prekių kainų reguliavimo iki nelygybės mažinimo mokestinėmis priemonėmis – plane daug vietos skiriama priemonėms, kurių poveikis gali būti nenuspėjamas ar netgi duoti priešingą efektą, nei siekiama. Nemažai vietos skiriama ir priemonėms, kurios su demografija, atrodo, sunkiai susijusios arba šiomis priemonėmis bandoma spręsti neegzistuojančias problemas. Pavyzdžiui, planuojama užtikrinti palankias motinystės/tėvystės atostogų sąlygas. Net jei esame skeptiški ir galvojame kad šios išmokos galėtų būti dar didesnės, tarptautiniai palyginimai rodo, kad jau šiuo metu Lietuvoje yra užtikrinama viena dosniausių motinystės ir vaiko priežiūros atostogų sistemų. „Pew Research Center“ duomenimis, 2015 m. Lietuva (iš 41 tirtos valstybės) pagal išmokų dosnumą užėmė 5 vietą, aplenkdama turtingiausias pasaulio valstybes.
Kita problema, kurią mato Strategijos rengėjai – jaunų šeimų apsirūpinimas būstu. Bet jau dabar Lietuvoje nuosavame būste gyvena aštuoni iš dešimties žmonių. Statistika rodo, kad Lietuvoje vos dešimtadalis žmonių gyvena nuomojamame būste. Tai – vienas mažiausių rodiklių Europos Sąjungoje. Spręsdami neegzistuojančias problemas arba lėšas taškydami menką poveikį turinčioms priemonėms, ne tik demografinės skylės neužkamšysime, bet per šioms priemonėms finansuoti didinamus mokesčius iškasime dar didesnę duobę ateities kartoms.
Pagundai lengva ranka žarstyti pinigus neatsispiria ir patys Seimo nariai. Kol visuomenėje nėra supratimo, kad bet kokios valdžios dovanos dažniausiai reiškia naujus ar didesnius mokesčius, rinkėjų balsai perkami vis didesniais vaiko pinigais ar netaikliomis būsto subsidijomis jaunoms šeimoms.
www.llri.lt
Komentarą skaitykite „Lietuvos žiniose“>>
