Šešėlinė ekonomika Lietuvoje išlieka didelė ir nepaisant ekonomikos augimo traukiasi lėtai, o net pusė Lietuvos žmonių atsigręžtų tiek į šešėlinę darbo, tiek į prekių rinką pablogėjus jų finansinei situacijai. Tai rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimas, atliktas remiantis Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Čekijos ir Švedijos gyventojų apklausomis.
Net šeši iš dešimties apklaustųjų Lietuvoje per pastaruosius metus įsigijo prekių ir paslaugų žinodami ar įtardami, kad pardavimai nėra apskaitomi. O net 35 proc. pirko iš nelegalių pardavėjų. Trys iš dešimties teigė turintys draugų ar pažįstamų šešėlinėje darbo rinkoje.
„Dažniausiai šešėlinėje rinkoje perkamos prekės ir paslaugos išsiskiria dviem bruožais: arba tai yra prekės, kurios sudaro didelę vartojimo prekių krepšelio dalį, pavyzdžiui maistas ar drabužiai, arba tai yra stipriai apmokestintos prekės, tokios kaip tabako ir alkoholio produktai, degalai. Tai patvirtina ir duomenys,” teigia tyrimo vadovas Vytautas Žukauskas. 31 proc. apklaustųjų teigė, kad per pastaruosius metus šešėlinėje rinkoje pirko maisto produktų, 28 proc. – drabužių, 25 proc. – grožio paslaugų, 23 proc. – automobilių remonto paslaugų, 17 proc. – cigarečių, 18 proc. – statybų ir remonto darbų, 17 proc. – vaistų ir maisto papildų. Apie trečdalį respondentų teigė, kad jų draugai ir artimieji nelegaliai perka cigarečių ir alkoholio produktų, o kas ketvirtas – degalų.
Pagrindinė šešėlio priežastis siejama su mokesčiais. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, žmonės renkasi šešėlines prekes ir paslaugas, nes legalios yra pernelyg brangios. Lietuvoje taip manančiųjų daugiausia, net devyni iš dešimties, palyginti su 83 proc. Estijoje, 75 proc. Latvijoje, apie 70 proc. Lenkijoje ir Čekijoje bei 66 proc. Švedijoje.
Anot daugumos apklaustųjų visose šalyse, mokesčiai yra esminė priežastis, kuri skatina žmonės pirkti prekes nelegaliai ar dirbti su šešėlyje. Taip teigia vidutiniškai apie 64 proc. respondentų Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Čekijoje, o Švedijoje – 42 proc. Būtent šios priežastys kaip pagrindinės įvardijamos ir kituose tarptautiniuose tyrimuose.
Tačiau ekspertai atkreipia dėmesį, kad svarbų vaidmenį vaidina ir šalies pajamų lygis bei prekių įperkamumas, o pajamų lygiui įtakos turi darbo našumas ir ekonominės sąlygos. Pastebima bendra tendencija, kad augant ekonomikai ir pajamoms žmonės vis labiau gali įpirkti prekes legaliai, todėl šešėlinė ekonomika traukiasi.
„Visgi svarbu suprasti, kad žmonės yra linkę atsigręžti į šešėlį sumažėjus pajamoms ar praradus darbą. Mūsų šalyje teigiančiųjų, kad pablogėjus finansinei situacijai dirbtų šešėlyje ir pirktų nelegalias prekes, buvo daugiausia palyginti su kitomis šalimis. Tai yra priminimas politikams, kad ekonomines politikos priemonės, pavyzdžiui, mokesčiai, turi būti vertinamos ne vien spartaus ekonomikos augimo fone, bet ir apmąstant žmonių elgesį ekonominio nuosmukio ar sulėtėjimo sąlygomis,” pabrėžia Vytautas Žukauskas.
LLRI teigia, kad esant didelėms ekonominėms paskatoms veikti šešėlyje, t. y. kai skirtumai tarp oficialios ir neoficialios algos bei prekių ir paslaugų kainų legalioje ir šešėlinėje ekonomikoje yra reikšmingi, o pajamų lygis – žemas, nei griežtos bausmės, nei didelė tikimybė būti pagautiems neduos laukiamų rezultatų mažinant šešėlio.
Šiandien 15 val. tyrimas bus pristatytas Lietuvos laisvosios rinkos instituto kartu su Friedricho Naumano fondu organizuojamoje konferencijoje „Šešėlinės ekonomikos priežastis: suprasti ir suvaldyti“, kuri vyks Artis viešbutyje. Konferencijoje pranešimus skaitys finansų ministras Vilius Šapoka ir tyrimo vadovas Vytautas Žukauskas. Su Vyriausybės, Valstybės kontrolės ir verslo atstovais bus diskutuojama apie būdus mažinti šešėlį.
„Kova su šešėliu yra labiausiai veiksminga ne tuomet, kai šešėlinė veikla yra visiškai panaikinama ar užkardoma, o tuomet kai ekonominė veikla ištraukiama iš nelegalios ir įtraukiama į legalią, mažinant mokestinę ir reguliatyvinę naštą”, – teigia Žilvinas Šilėnas, LLRI prezidentas. „Reikia padėti žmonėms legalizuoti savo veiklą, o ne priversti tiesiog ją nutraukti“, – reziumuoja p. Šilėnas.
Apie tyrimą
Šešėlinės ekonomikos tyrimas remiasi reprezentatyviomis gyventojų apklausomis, kurios buvo atliktos rinkos ir visuomenės nuomonės bendrovės „Spinter tyrimai” Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Čekijoje ir Švedijoje 2018 m. kovo-balandžio mėn. Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti gyventojų nuomonę apie šešėlio paplitimą, visuomenės požiūrį į šešėlinę ekonomiką ir jos priežastis. Iš viso buvo apklausta 6055 18-75 m. amžiaus gyventojų.
Tyrimas atliktas bendradarbiaujant su Austrijos Linz universiteto prof. dr. Friedrichu Schneideriu, dr. Arnis Sauka (Latvija), Caspian Rehbinder (Švedija), Estijos verslo mokykla, Pilietinės visuomenės forumu (Lenkija), Ekonominės ir rinkos analizės centru (Čekija). Tyrimą rėmė PMI Impact.
Tyrimą rėmė PMI Impact, Philip Morris International (PMI) dotacijų iniciatyva. Šis tyrimas atspindi LLRI poziciją, bet nebūtinai atitinka PMI požiūrį. Šį tyrimą LLRI atliko visiškai nepriklausomai nuo PMI, todėl visiška atsakomybė už tyrimą ir jo turinį tenka LLRI.
