Belaukiant 2014 m. biudžeto projekto ir jį lydinčių mokesčių pataisų, aišku viena: mokesčiai keisis. Vienas iš galimų pokyčių – neapmokestinamos gyventojų NT vertės sumažinimas. Seime įregistruotas projektas, numatantis šios ribos sumažinimą nuo 1 mln. iki 750 tūkst. litų. Aktyviai keliama ir visuotinio NT mokesčio idėja. Pats mokestis didžiąja dalimi pateisinamas tuo, kad jį taiko dauguma Vakarų valstybių.
Bet ar šio mokesčio taikymas kitose šalyse išties toks neskausmingas, kaip mėgsta pateikti šio mokesčio proponentai?
Aukšti NT mokesčiai įvardinti kaip viena iš Detroito bankroto priežasčių. Problema ne tik aukštuose tarifuose, bet ir įvertinimuose: kai kurių namų mokestinė vertė viršydavo rinkos vertę 10 kartų. Gyventojų negebėjimas sumokėti NT mokestį ir nepasitenkinimas juo toks didžiulis, kad 2011 m. net 47 proc. būsto savininkų nesumokėjo NT mokesčio. Taikant per aukštus mokesčius, iš miesto išvykdavo ir vis daugiau gyventojų, ir įmonių, palikdami tuščius pastatus.
Skausmingas šis mokestis ir Jungtinėje Karalystėje. Nepaisant įvairių lengvatų, šis mokestis yra regresinis. Mažiausias pajamas turintys gyventojai, pvz., pensininkai, jam skiria daugiau nei 8 proc. pajamų, o turtingiausi gyventojai – mažiau nei 2 proc. Nenuostabu, kad apklausose būtent NT mokestį gyventojai įvardina neteisingiausiu.
Prieš mėnesį paskelbtas Danijos valstybinės audito įstaigos raportas atskleidė, kad – skandalas! – 2003 – 2011 m. mokestinė NT vertė buvo klaidingai nustatyta 75 proc. visų įvertinimų. Net 41 proc. atvejų mokestinė NT vertė buvo bent 15 proc. aukštesnė už rinkos vertę.
Nuo 2012 m. Lietuvoje taikoma gyventojų NT mokesčio sistema taipogi ne be skandalingų dėmių. Kol kas taip ir neišgirdome oficialaus paaiškinimo, kodėl pavyko surinkti vos 23 proc. planuotų pajamų (3,8 mln. litų vietoje 17 mln. litų). Iš to reikėtų atimti administravimo sąnaudas, kurios, kaip teigiama, siekė 0,5 mln. litų. Užuot išsiaiškinę esamo NT mokesčio menko efektyvumo priežastis, politikai užsimojo plėsti NT mokesčio mokėtojų ratą.
Jei kitose šalyse gyventojų NT mokesčio pajamomis finansuojamos mokyklos, parkai, gatvių tvarkymas ir kitos vietinės valdžios paslaugos, tai Lietuvoje šio mokesčio pajamos prasmenga bendrame valstybės biudžeto katile. O juk savivaldos stiprinimo pažadu ir buvo viliojami gyventojai, kad palaikytų šį mokestį.
Tačiau net jei NT mokestis būtų skirtas vietos infrastruktūrai, o mokestinės vertės kiek galima labiau atitiktų rinkos vertę, išlieka esminis klausimas. Ar teisinga apmokestinti daiktą, kuris pats savaime jokių pajamų neneša? Jei gyventojas turi pajamų – jos apmokestintos, jei įmonė turi pelno – jis irgi apmokestintas. Iš kur sąžiningam žmogui, tarkime pensininkui ar našlei, gauti lėšų sumokėti NT mokestį? O gal tai ir yra paslėptas tikslas – nuvaryti žmones nuo turto, „atlaisvinant“ jį kitiems savininkams?
Nors mokestį daug lengviau įvesti, nei panaikinti, Italijos vyriausybė ką tik nusprendė neapmokestinti pirmo būsto NT mokesčiu. Lietuvoje akivaizdžiai nepasiteisinus šiam mokesčiui, jį reikėtų naikinti, o ne plėsti nesėkmingo eksperimento mastą.
