Praėjusiais metais įsigalioję Darbo kodekso pakeitimai pateisino lūkesčius – darbo santykių reguliavimas Lietuvoje tapo lankstesnis. Tačiau tai nereiškia, kad Lietuvoje darbo santykiai yra reguliuojami mažiau. Darbo lankstumo indeksas rodo, kad pasikeitė darbo santykių reguliavimo kokybė.
Lietuva Darbo lankstumo indekse (vertinamos 42-i ES ir EBPO valstybės) pakilo iš 27-osios pozicijos į 15-ąją, aplenkdama kaimynes Estiją (28-a vieta) ir Latviją (20-a vieta), bei tokias šalis kaip Norvegija (16-a vieta) ar Islandija (19-a vieta).
Geresnę Lietuvos poziciją Darbo lankstumo indekse lemia tai, kad šalyje buvo sutrumpinti įspėjimo dėl atleidimo terminai ir sumažinti darbdaviui tenkantys atleidimo kaštai. Tačiau pagerėjimas yra truputį “popierinis”, nes dalis išeitinių išmokų bus apmokama iš specialaus – Ilgalaikio darbo išmokų fondo. Viena vertus, principas, kad už valstybės socialinę politiką mokėti turėtų pati valstybė (o ne konkretūs ūkio subjektai) yra teisingas. Kita vertus, nereikia pamiršti, kad pinigai į ilgalaikio darbo išmokų fondą atkeliauja iš tų pačių ūkio subjektų, t.y. darbdavių.
Taip pat nereikia pamiršti, kad Darbo lankstumo indeksas matuoja, kiek darbuotojas ir darbdavys turi laisvės susitarti, o ne tai, ką jie susitaria. Indeksu vertinamos įdarbinimo, darbo funkcijų vykdymo, atleidimo taisyklės, bet ne situacija rinkoje ar, kiek žmonės uždirba. Taigi indeksu vertinamos taisyklės ir prielaidos, o konkretūs rezultatai priklauso nuo to, kaip darbdaviai ir darbuotojai pasinaudos šiomis galimybėmis. Tačiau kitų šalių patirtis rodo, kad lankstesnis darbo reguliavimas skatina darbuotojų ir jaunimo užimtumą, atitinkamai mažėja nedarbas, žmonės lengviau keičia darbą iš vieno sektoriaus į kitą. Taip sudaromos prielaidos greičiau ir efektyviau prisitaikyti prie ekonomikos pakilimų ir nuosmukių.
Būtent kitų šalių patirtys siekiant lankstumo yra itin iškalbingos. Štai Danijos, JAV ir Japonijos darbo reguliavimas yra vienas lanksčiausių, nors šių valstybių teisinės sistemos yra labiausiai besiskiriančios tiek pagal socialinį kontekstą, tiek pagal teisinio reguliavimo tradicijas. Pavyzdžiui, šiose šalyse teisės aktais terminuotas darbo sutartis leidžiama sudaryti nuolatinio pobūdžio darbams, įstatymai neapibrėžia maksimalios terminuotos darbo sutarties trukmės, nėra apribojimų darbui nakties metu, Danijoje teisės aktais nėra nustatomas minimalus darbo užmokestis. Tačiau ES kontekste Danija vertinama kaip valstybė, pasiekusi bene geriausius rezultatus derinant darbo lankstumą su darbuotojų apsauga (angl. Flexicurity modelis), nes dėl tam tikrų nuostatų, pavyzdžiui, dėl minimalaus atlyginimo darbuotojai ir darbdaviai yra skatinami susitarti patys. Taigi, lankstumas gali eiti išvien su darbuotojų apsaugos užtikrinimu.
Tai, kad Danija, JAV, Japonija, skirtingos šalys su skirtingais darbo santykių reguliavimo stiliais, sugeba pasiekti lankstumo, rodo, kad teisinio reguliavimo tradicijos ir socialinis kontekstas – ne kliūtis kurti palankias sąlygas darbuotojams ir darbdaviams susitarti. Ir Lietuvai užmigti ant laurų nereikėtų. Gerai šiandien nebūtinai bus gerai rytoj. Tai tik turėtų paskatinti toliau darbuotis didinant darbo lankstumą, pavyzdžiui, išplėsti darbo sutarčių spektrą, leisti darbdaviams susitarti su darbuotojais dėl viršvalandžių apmokėjimo, dėl darbo nakties metu.
Taigi, naujasis Darbo kodeksas yra šiek tiek lankstesnis už seną. Galbūt ne tiek, kiek norėtųsi, ir tikrai ne tiek, kiek gąsdino oponentai. Lietuvos Darbo kodeksas įtvirtina prioritetinį darbuotojo teisių ir teisėtų interesų gynimą, o darbo sąlygų lankstumo didinimas sistemiškai šio principo nepaveikė. Dar yra ką keisti: pašalinti nepagrįstus suvaržymus naujoviškoms darbo sutartims, atsisakyti terminuotų darbo sutarčių darbovietėje ribojimų, nepersistengti reguliuojant įmonės vidaus reikalus (pvz., naujai įvestos prievolės turėti viešą darbo užmokesčio nustatymo sistemą). Bet didžiausia klaida būtų bandyti atsukti laiką atgal ir į naująjį Drabo kodeksą bandyti sugrąžinti senojo nuostatas.
Komentaro autorė Karolina Mickutė yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto asocijuotoji ekspertė.
