Lietuvos laisvosios rinkos instituto pastabos ir pasiūlymai dėl Darbo kodekso 179 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2964
Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 179 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2964 (toliau – Projektas), kuriuo siūloma numatyti, kad profesinių sąjungų padaliniai būtų laikomi savarankiškomis darbdavio ar darbovietės lygmeniu veikiančiomis profesinėmis sąjungomis ir turėtų visas darbuotojų atstovų teises (pavyzdžiui, imtis kolektyvinių veiksmų kaip streiko skelbimas) ir pareigas. Taip būtų nepagrįstai keičiamas profesinių sąjungų steigimo teisinis reguliavimas, profesinių sąjungų padalinių teisinis statusas.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas nepritaria Projekto tikslams, todėl teikia šias pastabas bei pasiūlymus.
Projektas neatitinka galiojančio teisinio reguliavimo
Projektas grindžiamas Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 4 straipsniu, kuriame nurodoma, kad valstybės, šakos ar teritoriniu lygiu organizuotos profesinės sąjungos įmonėse turi teisę steigti savo padalinius ir veikti juose. Tačiau šiame įstatyme nėra numatoma galimybė padaliniams suteikti savarankiškų profesinių sąjungų statuso. Taigi aiškinamasis raštas netinkamai atspindi egzistuojančią teisinę bazę ar net klaidinia, ir svarbiausia, jis nepagrįstai praplėstų profesinių sąjungų padalinių kompetenciją ir teisinį statusą.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas reglamentuoja profesinių sąjungų steigimo tvarką ir jų teisinį statusą. Pagal Kodekso 2.38 straipsnį profesinės sąjungos yra juridiniai asmenys. Šiame straipsnyje taip pat nustatyta tvarka, kuria vadovaujantis įsteigta organizacija, o ne atskiri jos padaliniai yra laikoma profesine sąjunga ir, atitinkamai, juridiniu asmeniu. Projektu būtų nukrypstama nuo šių nuostatų, atitinkamai būtų nesilaikoma teisės aktais numatytų profesinių sąjungų steigimo ir veiklos teisėtumo reikalavimų.
Pagal aptartą aktualų teisinį reguliavimą profesinių sąjungų padaliniai yra struktūriniai profesinės sąjungos elementai, jiems numatoma kitokia negu profesinių sąjungų steigimo tvarka ir teisinis statusas, t.y. padaliniai nėra laikomi savarankiškais juridiniais asmenimis. Nors numatyta, kad padalinys atlieka dalį ar visas profesinės sąjungos funkcijas suteiktų kompetencijų ribose, kurios nustatomos įsteigiant šiuos padalinius, padaliniai nėra laikomi savarankiškais juridiniais asmenimis Civilinio kodekso ar Profesinių sąjungų įstatymo kontekste. Todėl Projekto nuostatos iš esmės neatitinka profesinės sąjungos padalinio teisinio statuso ir įgaliojimų esmės.
Projekto pasiūlymas profesinių sąjungų padaliniams suteiktų nepagrįstų privilegijų, lyginant su įmonėje įsteigtomis profsąjungomis
Projektu siūloma profesinių sąjungų padalinius prilyginti darbdavio ar darbovietės lygmeniu veikiančiomis profesinėmis sąjungomis. Tačiau dviems subjektams (padaliniui ir darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjunga), kurie teisių ir pareigų požiūriu būtų vienodi, būtų nustatomi skirtingi steigimo ir veiklos teisėtumo pagrindai. Pagal galiojantį Darbo kodeksą, darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai įsteigti būtina, kad ji turėtų dvidešimt steigėjų arba steigėjais būtų ne mažiau kaip 1/10 visų darbdavio darbuotojų. O padalinius profesinės sąjungos gali steigti pagal jų įstatuose numatytą tvarką. Taigi jeigu profesinių sąjungų įsteigtiems padaliniams būtų suteiktas savarankiškų profesinių sąjungų teisinis statusas, juos steigti taptų neproporcingai paprasčiau, keistųsi padalinių veiklos kontrolės tvarka, nes jie taptų savarankiškais, būtų sudarytos prielaidos stambioms profesinėms sąjungoms dominuoti smulkesnių (darbdavio lygmeniu įsteigtų ir veikiančių) atžvilgiu ir tokiu atveju kiltų grėsmė, kad darbuotojų interesai nebūtų tinkamai atstovaujami.
Projekto aiškinamajame rašte pateikiami teiginiai yra nepagrįsti ir klaidinantys, siūlomi pakeitimai yra netikslingi
Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad galiojančio Darbo kodekso 179 straipsnis, be kita ko, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją. Pažymėtina, kad profesinės sąjungos teisinio subjektiškumo klausimas buvo sprendžiamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT), todėl vertinant Projektą yra aktualūs 2018 m. lapkričio 12 d. nutartyje (Nutartis) priimti išaiškinimai. Aptariamoje byloje buvo keliamas klausimas, ar galiojantis teisinis reguliavimas, kuris nenumato, kad profesinės sąjungos padalinys yra laikytinas profesine sąjunga, nepažeidžia Konstitucijoje numatyto profesinių sąjungų lygiateisiškumo (Konstitucijos 50 straipsnio 2 dalis). LAT nekilo abejonių dėl numatyto reguliavimo atitikties Konstitucijai, todėl prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą LAT atmetė kaip nepagrįstą. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad egzistuojantys teisės aktai pažeidžia LR Konstituciją, ir šiuo argumentu pagrįsti Projekto priėmimą.
Projekto aiškinamajame rašte nepagrįstai teigiama, kad galiojantis Darbo kodeksas trukdo profesinėms sąjungoms vykdyti pavestas funkcijas ir yra silpninamas darbuotojų atstovavimas, nes profesinės sąjungos negali būti verčiamos registruotis ir veikti kaip juridiniai asmenys. Šis teiginys yra nepagrįstas ir klaidinantis, nes pagal galiojantį teisinį reguliavimą, darbuotojams nėra užkertama galimybė jungtis į aukštesnio lygio profesines sąjungas arba inicijuoti profesinės sąjungos, veikiančios darbdavio lygmenyje, steigimą. Tai, kad teisės aktais yra numatoma profesinių sąjungų steigimo ir veiklos vykdymo tvarka, neturėtų būti laikoma apribojimu šioms organizacijoms steigti ir vykdyti veiklą.
Todėl siūlome nepritarti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 179 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2964.
