Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą XIIIP-3021 (toliau – Projektas) ir teikia šias pastabas. Projektu siekiama pakeisti dabar galiojančią šilumos aukcionų tvarką ir kai kuriems šilumos gamintojams suteikti ypatingą – būtinųjų šilumos gamintojų – statusą. Įmonėms, turinčioms tokį statusą, nepriklausomai nuo parduoto šilumos kiekio, būtų apmokamos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytos šilumos gamybai naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos ir protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąža.
Nepritariame Projektui dėl šių priežasčių.
Projektas verstų vartotojus mokėti už šilumą įmonėms, kurios šilumos negamina
Pagal Projektą, būtinieji šilumos gamintojai gautų dviejų rūšių pajamas: parduodami šilumą jau dabar vykdomuose šilumos aukcionuose ir Projekte minimą kompensaciją, skirtą padengti amortizaciją ir investicijų grąžą. Tačiau toks pajamų už šilumą išskaidymas į du atskirus srautus niekaip neužtikrina, kad šilumos vartotojams sumažės šilumos kaina.
Dar daugiau, Projektas gali sukurti situacijų, kuomet vartotojai turės mokėti įmonei, kuri tam tikru šilumos laikotarpiu šilumos negamina. Jei būtinasis šilumos gamintojas nelaimėtų šilumos aukciono, tuomet, pagal Projekto 1 str., tokia įmonė vis tiek gautų pajamas už ilgalaikio turto nusidėvėjimą ir investicijų grąžą. Paprastai tariant, vartotojai mokėtų net ir toms įmonėms, kurios nevykdo savo pagrindinės veiklos – šilumos gamybos.
Būtinieji šilumos gamintojai įgytų nepagrįstą konkurencinį pranašumą prieš šilumos gamintojus, kuriems nebūtų suteiktas būtinojo šilumos gamintojo statusas
Kadangi būtinieji šilumos gamintojai dalį pajamų gautų kaip kompensaciją daliai šilumos gamybos fiksuotų kaštų padengti, jie šilumos aukcionuose įgautų konkurencinį pranašumą prieš šilumos gamintojus, kurie tokių kompensacijų negautų. Būtinieji šilumos gamintojai aukcionuose galėtų pasiūlyti mažesnę kainą, nes dalis jų sąnaudų būtų padengiama per kompensaciją. Tai sukurtų sąžiningos konkurencijos principą iškreipiantį reguliavimą, o tai nedera nei su Šilumos įstatymo 2 str., Konkurencijos įstatymo 4 str., ar net LR Konstitucijos 46 str. nuostatomis.
Atkreipiame dėmesį, kad būtent ši problema, t. y. konkurencija nelygiomis sąlygomis, kuomet šilumos tiekėjai aukcionuose konkuruodavo nepilnais kaštais, buvo esminė priežastis, kodėl šilumos supirkimo tvarka neseniai buvo pakeista. Pagal anksčiau galiojusią ir pakeistą tvarką, kuomet nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) gaminama šiluma aukcionuose būtų nuperkama tik tuomet jei NŠG šilumą pateikdavo pigiau nei šilumos tiekėjų gamybos kintamosios sąnaudos.
Nauja tvarka neužtikrina žemesnių kainų vartotojams
Net jei dėl siūlomo reguliavimo būtinieji šilumos gamintojai šilumos aukcionuose galės tiekti šilumą mažesne kaina, tai nebūtinai reikš, kad ir vartotojai už šilumą mokės mažiau, nes, kaip jau minėta vartotojai turės atskirai padengti būtinųjų šilumos gamintojų pelno grąžą ir amortizaciją.
Projektas iškelia vienų ūkio subjektų interesus virš kitų ūkio subjektų ir vartotojų interesų
Projekto aiškinamajame rašte argumentuojama, kad Projektas siūlomas dar ir dėl to, kad dalis šilumos gamintojų nesugeba konkuruoti pagal naujai pavirtintas konkurencijos šilumos gamybos sąlygas.
“Kai kurioms savivaldybių kontroliuojamoms CŠT įmonėms dėl aukščiau numatytų aplinkybių gresia dideli finansiniai sunkumai <…> Dar blogiau <…> viešąsias paslaugas užtikrinančios įmonės, <…> nesenai panaudojo didelius kreditus biokuro katilinių ar kogeneracinių elektrinių statybai, pavyzdžiui, laiduojant savivaldybei ar valstybei, nesugebės dėl netinkamos konkurencijos reglamentavimo jų grąžinti (šiuo metu tai keliasdešimt milijonų eurų)”
Tuo Projekto rengėjas pripažįsta, kad Projektas skirtas pagerinti vienų šilumos įmonių konkurencinę padėtį kitų šilumos įmonių atžvilgiu. Tokiu būdu Projektas neatitinka lygiateisiškumo principo.
Dar daugiau, konkrečių ūkio subjektų finansinės problemos ar įsipareigojimai nėra pagrįsta priežastis suteikti privilegijas vieniems ūkio subjektams kitų ūkio subjektų atžvilgiu. Tai sukurtų precedentą, kuomet bet kuri sunkioje būklėje atsidūrusi įmonė galėtų reikalauti privilegijų, paramos ar konkurentų suvaržymo.
Siūlome nepritarti Projektui.
