Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 (toliau – Įstatymas) pakeitimo įstatymo projektą Nr. 18-693(3) (toliau – Projektas) ir teikia savo pastabas ir pasiūlymus.
Be kitų pakeitimų, Projektu siūloma:
1) nustatyti, kad privalomos pakuočių ir gaminių apskaitos netvarkantiems mokesčio mokėtojams už nuslėptą (nedeklaruotą) kiekį mokestis būtų skaičiuojamas taikant 2 procentų tarifą nuo prekių apyvartos (Projekto 9 str. 7 d. 8 p.);
2) pakeisti taikomus mokesčio tarifus (Projekto 8 str. ir Priedai).
Nepritariame siūlomiems pakeitimams dėl žemiau nurodytų priežasčių.
Mokesčio už nuslėptą taršą skaičiavimas pagal pardavimo pajamas lemtų neproporcingai didelę mokestinę naštą įmonėms
Projektu siūloma įtvirtinti nuostatą, kad mokestis už nuslėptą gaminių ar pakuočių kiekį, kai mokesčio mokėtojas nevykdė gaminių ar pakuočių apskaitos ar neteikė deklaracijos, būtų apskaičiuojamas mokesčio mokėtojo per tikrinamąjį mokestinį laikotarpį gautas pajamas už Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektas prekes ar produkciją dauginant iš koeficiento 0,02. Jei mokėtina suma yra mažesnė kaip 10 tūkst. eurų, būtų mokamas 10 tūkst. eurų dydžio mokestis už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis.
Atkreiptinas dėmesys, kad tokia skaičiavimo tvarka galėtų lemti padarytai žalai neproporcingai didelį mokestį. Lietuvoje yra daugiau nei 17 tūkst. įmonių, kurių metinės pajamos nesiekia 10 tūkst. eurų. Dar 52,5 tūkst. įmonių metinė apyvarta nesiekia 500 tūkst. eurų. Didelė dalis šių įmonių privalo vesti teršalų išmetimo į aplinką apskaitą ar yra mokesčio už aplinkos teršimą gaminiais ar pakuotės atliekomis mokėtojos. Dėl sudėtingos gaminių ir pakuočių apskaitos daliai šių mokesčių mokėtojų nevykdžiusių gaminių ar pakuočių apskaitos ar nepateikusių deklaracijos gali tekti mokėti gerokai daugiau nei 2 proc. apyvartos siekiantį 10 tūkst. eurų dydžio mokestį.
Svarbu, kad nei siūloma 2 proc. apyvartos riba, nei 10 tūkst. eurų dydžio fiksuota suma nėra susijusi su tikruoju nuslėptos taršos kiekiu. T.y. nuslėpta tarša gali būti labai maža, o mokėtinas mokestis – prasilenkiantis su proporcingumo principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme.
Priėmus Projektu siūlomus pakeitimus padidėtų mokestinė našta gyventojams bei brangtų tam tikros vartojimo prekės
Aiškinamajame rašte teigiama, jog Projektu siekiama įgyvendinti EBPO rekomendacijas – didinti aplinkai žalingos veiklos apmokestinimą ir mažinti darbo jėgos apmokestinimą. Tačiau šis teisės aktas tik didina aplinkai žalingos veiklos apmokestinimą. Negalima teigti, kad Projektas įgyvendina EBPO rekomendaciją, nes kartu nėra teikiami kiti teisės aktų projektai, kuriai būtų mažinamas darbo jėgos apmokestinimas.
O svarbiausia, bendra mokestinė našta gyventojams netgi padidėtų, kadangi didinami mokesčiai už atliekas ir apmokestinamuosius gaminius bei pakuotę galimai bus įskaičiuoti į prekių kainą. Atkreipiame dėmesį, kad bendro vartojimo prekių kainų augimas, gyventojų nuomone yra viena opiausių problemų (Eurobarometro tyrimas). Tokiu būdu Projektas galimai tik prisidėtų prie bendro vartojimo prekių augimo.
Pavyzdžiui, siūloma didinti stiklinei pakuotei taikomą mokesčio tarifą (nuo 57 eurų už toną iki 279 eurų/t. (perdirbamai ir daugkartinio naudojimo pakuotei) ar 395 eur./t. – neperdirbamai pakuotei). Dėl tokio mokesčio padidinimo perdirbamo stiklo vyno butelis galėtų pabrangti ~9 ct., neperdirbamo stiklo – ~14 ct. Mokesčiai popierinei ir kartoninei pakuotei didinami nuo 28 eur./t. iki 133 eur./t. (perdirbamai pakuotei) ir 188 eur/t. (neperdirbamai pakuotei) – ~5 ir ~ 7 kartus. Taip pat siūloma didinti mokesčius plastikinei, PET, metalinei ir kitai pakuotei.
Siūloma didinti mokestį ir padangoms, baterijoms, amortizatoriams, vidaus degimo variklių degalų arba tepalų filtrams, įsiurbiamo oro filtrams jų dalims ir komponentams. Dėl siūlomų pakeitimų padangų mokestis lengvojo automobilio padangų komplektui padidėtų apie 1,8 eur.
Projektu siūloma didinti mokestį nepavojingų atliekų sąvartyne šalinamoms atliekoms (išskyrus asbesto atliekas) nuo dabar galiojančio 5 eur./t. tarifo iki 50 eur./t. tarifo 2020 m. (nors anksčiau siūlyta nuo 2020 m. taikyti 27,51 eur./t. tarifą). Priėmus Projektą, mokesčio našta nuo 2020 m. padidėtų daugiau nei 10 kartų. Toks mokesčio didinimas paliestų didelę dalį šalies gyventojų. Tikėtina, jog dėl ženkliai išaugusių mokesčių už komunalinių atliekų tvarkymą jiems itin padidėtų paskatos komunalinių atliekų atsikratyti jas deginant arba šalinant tam neleistinose vietose. Taip būtų pasiektas priešingas efektas – žala aplinkai ne sumažėtų, o padidėtų.
Dėl šių priežasčių siūlome:
1) palikti šiuo metu galiojančią mokesčio už nuslėptą taršą skaičiavimo tvarką;
2) nedidinti aplinkos teršimo mokesčių, dėl kurių galėtų išaugti produktų ir paslaugų kainos vartotojams.
