Nors Lietuvos valdžia retai pripažįsta klydusi, dabar pats metas tai padaryti. Kai prieš dvejus metus buvo drastiškai pakelti akcizai alkoholiui, Kultūros komiteto pirmininkas kartu su Sveikatos apsaugos ministru buvo drąsūs: pamatysite, skelbė jie, netruks praeiti laiko ir šiuo keliu pasuks kaimynai. Esą, tik laiko klausimas, kada ir jie pakels akcizus.
Ką matome šiandien? Bandymas būti pirmąja kregžde patyrė fiasko. Kurį laiką išties didinę mokesčius, estai paskelbė, kad nuo liepos stipriai – net ketvirtadaliu – mažins akcizus. Netruko sureaguoti ir latviai – Latvijos finansų ministras Janis Reirs jau sako, kad tikrai svarstys pasekti pavyzdžiu, tik ne Lietuvos, o Estijos, ir taipogi svarsto mažinti akcizus.
Kodėl kaimynai mažina mokestį? Dėl mažesnių stipriųjų gėrimų kainų Latvijoje, Estijos gyventojai ėmė čia masiškai vykti apsipirkinėti. Skaičiuojama, kad 2017 metais Latvijoje estai įsigijo apie 4 mln. litrų stipriųjų gėrimų. Tai sudaro apie penktadalį Estijos stipriųjų gėrimų rinkos. Vien dėl spiritinių gėrimų pasienio prekybos su Latvija 2018 metais Estija galėjo prarasti beveik 53 mln. eurų. O juk atvykę apsipirkti gyventojai perka ne tik alkoholį, bet ir maisto bei buities prekes – tad ir nuostoliai gali būti gerokai didesni.
Jei estų keliu pasuktų ir latviai, ir, kaip svarstoma, akcizą alkoholiniams gėrimams sumažintų 23 procentais, Lietuvoje akcizas vynui būtų 2 kartus didesnis nei Latvijoje ir pusantro karto didesnis nei Estijoje. Akcizai alui Estijoje vis dar išliktų didesni nei Lietuvoje (išskyrus – mažųjų daryklų alų), tačiau Latvijoje – jau būtų mažesni. Tad kainos ateityje ne tik Lenkijos pasienio parduotuvėse, bet ir Latvijoje gali būti pradėtos rašyti lietuviškai.
Lietuvos Finansų ministras sako esąs vis dar užtikrintas, kad lietuviai nepuls į kaimynines šalis apsipirkti. Tačiau kaimynų patirtis rodo ką kitą – suomiai mielai vyksta įsigyti alkoholio į Taliną, o patys pietų Estijos gyventojai – į Latviją. Juk būtent dėl tokio gyventojų elgesio šios šalys ir imasi planuojamų žingsnių. Turbūt nereikėtų tikėtis, kad lietuviai bus „atsparesni“ mažesnių kainų vilionėms. Ypač atsižvelgiant į tai, kad mūsų šalies gyventojų pajamos – mažesnės nei lenkų, estų ar juo labiau – suomių, o akcizo mokestis mums – santykinai didesnis ir labiau kerta per kišenę.
Ekonomistams kalbant apie žemesnę pavarą jungiantį ekonomikos augimą, tai – ypač aktualu. Juk patys žmonės pripažįsta, kad sumažėjus jų gaunamoms pajamoms, jie svarstytų galimybę įsigyti prekes ir paslaugas šešėlyje – tai praėjusiais metais atliktoje gyventojų apklausoje prisipažino beveik pusė – 49 proc. – apklaustųjų. Kad alkoholiniai gėrimai šiame „juodajame“ krepšelyje būtų ne paskutinis pirkinys – irgi žinome.
Galiausiai, Lietuvoje dažnai mėgstama sekti kaimynų, ypač estų, pavyzdžiu. Kai kaimynai įsivedė progresinius mokesčius, politikai sakė, kad tai puiki proga Lietuvai padaryti tą patį neprarandant konkurencingumo. Galbūt, ir dabar vertėtų įvertinti tarptautinį kontekstą ir svarstyti, ar nereikėtų mažinti mokesčių, ar bent jau jų nedidinti, kaip planuojama.
Tačiau panašu, kad valdžia kaimynų korta lošia, argumentuodama tik mokesčių didinimo kryptį, o kai kaimynai savuosius mažina – tuomet jau jie mums nebe pavyzdys.
