Lietuvos laisvosios rinkos institutas nuolatos stebi registruojamus naujas svarbiausias įstatymų inicityvas. Atkreipiame dėmesį į šios savaitės svarbiausias.
#Stebime valdžią:
Nepritariame
Opozicija siūlo stabdyti Neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimą. Toks būdas spręsti viešojo sektoriaus problemas nėra optimaliausias, tai daryti reikia visai nuo kito galo – nuo viešojo sektoriaus efektyvinimo.
Juk neapmokestinamasis pajamų dydis yra efektyviausia priemonė padėti mažiausių pajamų gavėjams, kurį pati opozicija siūlė savo programose. Didesnis NPD reiškia, kad mažesnius atlyginimus uždirbantys moka mažiau gyventojų pajamų mokesčių. Tai ypač aktualu regionuose, kuriuos valdžia nori gelbėti.
Nepritariame
Šią savaitę Seime svarstomose „Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairėse” yra pasiūlymų, kurie kelia daugiau klausimų nei atsakymų.
Kam reikalingas planuojamas naujas valstybinis internetinis portalas, skatinantis sveiką gyvenimą? Jau dabar yra ne viena įmonė ir visuomeninė organizacija, propaguojanti sveiką gyvenseną, ir tai daro daug geriau nei sugebėtų dar vienas mokesčių mokėtojų pinigais finansuojamas portalas.
Kitas keistas dalykas – siūlomas gyventojų fizinio aktyvumo stebėsenos sistemos įvedimas. Nėra įvertinta, nei kiek tai kainuotų, nei kokią naudą ji duotų.
O keisčiausias – siūlomas įvesti sveikos gyvensenos pasas. Tai kainuotų mokesčių mokėtojams, nors visiškai neaišku, kaip veiktų „sveikai gyvenančio gyventojo skatinimas” naudojant šį pasą. Panašu į betikslių, bet brangių priemonių kūrimą ir siekį išplėsti valstybės veikimo lauką į tas sritis, kurios iki šiol buvo žmonių asmeninis reikalas
Taip pat mažinti bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų ir bendrai žmonių iniciatyvų raiškos galimybes.
Nepritariame
Seimas svarsto įteisinti dar vieną švenčių darbo dieną – lapkričio 2-ąją – Mirusiųjų atminimo – Vėlinių dieną. Ji būtų paskelbta nedarbo diena.
Lietuva jau ir taip yra viena iš daugiausiai nedarbo dienų turinčių valstybių Europoje. Lietuvoje 15 dienų yra paskelbtomis nedarbo, o, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje – 8, Nyderlanduose – 10. Be to, dalis darbuotojų, turinčių du ir daugiau vaikų, turi papildomų 12 nedarbo dienų per metus, kurias apmoka darbdavys.
Seimo nariai nurodo, kad Vėlinių šventė turi gilias tradicijas, o jos neįtraukimas į šventinių dienų sąrašą užkerta kelia žmonėms šią dieną artimųjų kapus. Vėlinių svarba neabejotina, tačiau jau artimųjų kapus jau galime lankyti visų šventųjų dieną – lapkričio 1-ąją.
Papildoma nedarbo diena turėtų neigiamų pasekmių ekonomikai, verslui, mažėtų įplaukų į biudžetą. Vyriausybės skaičiavimu dėl kiekvienos papildomos nedarbo dienos viešieji finansai netenka apie 40 mln. eurų, jau nekalbant apie verslo nuostolius.
Nepritariame
Seime toliau kelią skinasi Darbo kodekso pataisa, kuri įpareigotų darbdavius, darbo skelbimuose nurodyti siūlomą darbo užmokestį.
To užtikrinimas būtų praktiškai neįmanomas. Pirmiausia, informacija apie siūlomą atlyginimą negarantuoja, kad būtent toks ji bus mokamas.
Tai apriboja galimybes diferencijuoti atlyginimą pagal konkretaus darbuotojo patirtį, kvalifikaciją ir kitas savybes. Tai sukurtų papildomą netikslingą naštą darbdaviams, supriešintų darbo rinkos dalyvius.
Atlyginimas – darbdavio ir darbuotojo susitarimo reikalas, kiek konkrečiam žmogui mokėti daugeliu atveju priklauso nuo įvairiausių aplinkybių.
Nepritariame
Seimas planuoja keisti Konkurencijos įstatymą – nustatyti, kad Konkurencijos tarybos nutarimo apskundimas teismui automatiškai nebesustabdytų jos nutarimo vykdymo. Tai reiškia, kad skirta bauda turės būti sumokama nelaukiant teismo sprendimo. išskyrus atvejus, kai baudą gavęs ūkio subjektas pateiktų banko garantiją, padengiančią baudos ir palūkanų sumą visam bylinėjimosi laikotarpiui.
Priėmus siūlymą būtų pažeista nekaltumo prezumpcija. Teismui priėmus sprendimą, kad bauda paskirta nepagrįstai, arba ją sumažinus, pradinio dydžio baudos sumokėjimas iki teismo sprendimo gali nepagrįstai pakenkti verslo finansinei būklei, ypač turint omenyje, kad KT skiriamos baudos yra didelės, o reikalavimai nėra elementarūs.
Nepritariame
Didinamos baudos verslui už nesąžiningą komercinę veiklą ir reklamos įstatymo pažeidimus. Bauda gali siekti iki 3 procentų jų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet negalėtų būti ne didesnė negu 100 000 eurų. Pakartotinio nusižengimo atveju abu skaičiai dvigubėja – atitinkamai iki 6 procentų ir 200 000 eurų. Baudų lubos didinamos daugiau nei 10 kartų.
Šio siūlymo tikslas atgrasyti nuo nusižengimų, tačiau tokio dydžio bauda gali būti ir nepakeliama. Be to, nusižengimai, dėl kurių gali būti paskirta bauda skiriasi savo žala. Pavyzdžiui, tiek paslėptos reklamos, tiek reklamos, kuria kurstoma socialinė neapykanta ir diskriminacija, atvejais baudos nebūtų diferencijuojamos. Todėl tam tikrais atvejais baudos gali būti neproporcingai didelės nusižengimo turiniui.
Abejojame – Dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatymo projektas
Į Lietuvos įstatymus perkeliamos Europos Sąjungos direktyvos, kuriomis reglamentuojama Dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo tvarka. Vienas iš pagrindinių pakeitimų – mokesčių konsultantams, teisininkams, finansininkams atsirandanti prievolė pranešti mokesčių administratoriui apie tarpvalstybinius galimai agresyvaus mokesčių planavimo susitarimus. Ši informacija turėtų būti pateikiama mokesčių administratoriui prieš faktiškai įgyvendinant susitarimus, ir skirtingų šalių mokesčių administratoriai ja keistųsi.
Kurgi čia slypi pavojai? Išties, tarpininkai turės pranešti mokesčių administratoriui apie susitarimus, kurie atitiks vieną iš kelių kriterijų. Bet tie kriterijai – itin subjektyvūs. Tad riba tarp normalaus mokesčių planavimo ir vadinamojo agresyvaus mokesčių planavimo – gali būti interpretuojama kaip niekad plačiai. Pavyzdžiui, bus būtina pranešti apie susitarimą, pagal kurį numatytas sunkiai įvertinamo nematerialiojo turto perdavimas. Jei viena įmonė kitai susijusiai įmonei perduos turtą, kuris neturi patikimo palyginamo atitikmens, o pajamų kurias tikėtasi gauti iš perduoto nematerialiojo turto, prognozės bus nepatikimos – štai ir turime tokį susitarimą, apie kurį būtina informuoti mokesčių administratorių.
Kas gi gali įvykti. Visų pirma, siekdami apsidrausti, tarpininkai gali pranešinėti mokesčių administratoriams informaciją apie beveik visus vykstančius sandorius ir taip užkurti milžinišką biurokratinę mašiną. Kuo daugiau informacijos, (o šiuo atveju kalbame apie itin jautraus pobūdžio verslo informaciją!) privaloma perduoti mokesčių administratoriui, su tuo didesne jos atskleidimo rizika susiduriama.
Pritariame
Ilgai lauktos Teisėkūros pagrindų įstatymo pataisos finišo tiesiojoje. Nuo liepos turėtų įsigalioti nauja tvarka, kai įstatymų leidėjai prieš siūlydami naujus projektu, turės atlikti savo siūlymų poveikio konkurencijai vertinimą. Žinoma, pirminis siūlymo variantas buvo daug detalesnis, tačiau vis tiek tikimės, kad nuo šiol bus priimama mažiau įstatymų, pažeidžiančių sąžiningą konkurenciją ar tokių, kurie vieniems rinkos dalyviams suteikia geresnes sąlygas veikti, nei kitiems.
Rubrika „Stebime valdžią” Žinių radijo laidoje „Ekonomika šiandien“ čia.
