Lietuvos laisvosios rinkos instituto pastabos ir pasiūlymai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl ekonominių priežasčių, objektyviai esančių tam tikroje teritorijoje ar ūkinės veiklos sektoriuje, pripažinimo svarbiomis” projekto Nr. 19-7379(2)
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl ekonominių priežasčių, objektyviai esančių tam tikroje teritorijoje ar ūkinės veiklos sektoriuje, pripažinimo svarbiomis” projektą Nr. 19-7379(2) (Projektas).
Projektu siūloma pripažinti svarbia ekonomine priežastimi EK įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/159 IV priede nurodytų tarifinių kvotų dydžių išnaudojimą tam tikrų plieno produktų gamybos sektoriuje, importui.
Pagal Projektą, svarbi ekonominė priežastis būtų tada, kai darbdavio metinės pajamos iš veiklos, nurodytos šio nutarimo 1 punkto sektoriuje, sudaro ne mažiau kaip 50 procentų visų darbdavio metinių pajamų ir kai darbdavio gamybos (darbų ir paslaugų) apimtis per paskutinį ketvirtį, palyginti su buvusiu prieš jį, sumažėjo 30 procentų dėl Reglamentu taikomų apsaugos priemonių (Kriterijai).
LLRI nepritaria Projektui dėl jo galimų neigiamų padarinių valstybės finansams, ribojimo darbdaviams planuoti savo ūkinę veiklą, ir teikia toliau nurodytas pastabas. LLRI taip pat siūlo svarstyti dalinio darbo reguliavimo keitimą atsisakant privalomo svarbios ekonominės priežasties tvirtinimo politiniu lygiu ir „Sodros“ kompensacijų.
- Svarbios ekonominės priežasties kriterijų nustatymas yra nepagrįstas
Projektas parengtas atsižvelgiant į tai, kad, Projekto rengėjų teigimu, Lietuvos plieno produkcijos gamintojai dėl žaliavos trūkumo negali suteikti darbuotojams darbo ir atsirado grupės darbuotojų atleidimo iš darbo prielaidų. Svarbios ekonominės priežastys ir tam tikrų įmonių sektoriuje padėtis nekelia abejonių – sutinkame, kad ES įvestos plieno importo kvotos yra reali problema šioms įmonėms. Nors galima sutikti, kad kriterijai atspindi tam tikrus neigiamus pokyčius sektoriuje, tačiau jie nėra tinkami siekiant nustatyti objektyvias priežastis dėl sunkios ekonominės situacijos.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis per 2019 metų pirmąjį pusmetį gauta 30 pranešimų apie numatomą 1665 darbuotojų atleidimą. Pagal Užimtumo tarnybos ir Statistikos departamento duomenis, pranešimai apie atleidimus buvo gauti iš finansinės ir draudimo veiklos, taip pat informacijos ir ryšių, pramonės veiklos sektorių. Tai rodo, kad kituose sektoriuose veikiantys subjektai taip pat susiduria su sunkumais vykdant veiklą, atsiranda grupės darbuotojų atleidimo pagrindai. Ir šios įmonės taip pat turėjo ekonomines priežastis – tarp jų Lietuvos mokesčių politikos pakeitimai, MMA didinimas, įvesti apribojimai vykdyti veiklą.Tai rodo, kad Projektu siekiamos suteikti lengvatos plieno apdirbimo įmonėms būtų taikomos selektyviai ir nevertinant realios kitų sektoriuje veikiančių įmonių ekonominės padėties ir šios padėties susidarymo priežasčių.
Kriterijus, susijusius su įmonės veiklos specifika, yra sudėtinga apibrėžti a priori centralizuotai lygiu, nes įmonės, veikiančios sektoriuje, geriausiai išmano su veiklos vykdymu susijusias problemas ir geba jas prognozuoti. Todėl Projektu būtų ribojama verslo subjektų galimybė planuoti savo ūkinę veiklą ir savarankiškai spręsti dėl dalinio darbo skyrimo (pažymėtina, kad tam tikrais atvejais gali būti atsisakoma leisti skirti dalinį darbą, net jeigu egzistuoja visi kriterijai).
Projektu patvirtinti kriterijai yra sunkiai patikrinami. Pavyzdžiui, nėra nurodoma, kokiais kriterijais vertinama, kad būtent dėl Reglamentu taikomų apsaugos priemonių, o ne dėl kitų priežasčių sumažėjo įmonės veiklos apimtys, pavyzdžiui, dėl padidėjusių kitų mokesčių, MMA padidinimo ir pan. Be to, nepagrindžiamas 50 proc. veiklos pajamų kriterijus. Toks reikalavimas yra diskriminacinis kitų sektoriuje veikiančių įmonių, kurios dėl tų pačių svarbių priežasčių patiria neigiamas pasekmes, tačiau, pavyzdžiui jų gaunamos pajamos iš veiklos yra šiek tiek mažesnės.
Formalus kriterijaus atitikimas nebūtinai reiškia, kad neigiamos pasekmės patirtos dėl Reglamento. Nėra pagrindžiama, kodėl būtent 30 proc. pajėgumų sumažėjimo riba yra laikytina pagrįsta, t.y. ar tokio dydžio gamybos apimtys yra tiesiogiai susijusios su būtinybė skirti dalinį darbą. Be to, nėra vertinama, kaip nustatyti, ar įmonėje veiklos pokyčiai įvyko dėl Reglamento priemonių.
Priėmus Projektą kiltų tam tikrų sektorių protegavimo rizika, būtų sukuriamos prielaidos korupcija ir piktnaudžiavimui. Be to, Projektu būtų iškraipoma konkurencija, nes tam tikroms įmonėms būtų suteikiamos palankesnės sąlygos.
- Projekto taikymas gali sukelti neigiamus padarinius Lietuvos viešiesiems finansams
Projekto lydimuosiuose dokumentuose nėra analizuojama galima finansinė našta valstybės viešiesiems finansams.
Pagal Darbo kodekso (DK) 48 straipsnį, jeigu darbdavys negali suteikti darbo dėl nuo jo nepriklausančių svarbių ekonominių priežasčių, darbuotojams gali būti nustatomas dalinis darbas. Dalinis darbas yra iki pusės darbuotojo darbo laiko normos trumpesnis darbo laikas. Sumažėjęs darbo užmokestis darbuotojui kompensuojamas, išmokant dalinio darbo išmoką Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
Pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 18 str. 2-4 p. visa dalinio darbo išmokos mokėjimo trukmė negali būti ilgesnė kaip 3 mėnesiai. Dalinio darbo išmokos mokėjimas nutraukiamas arba pasibaigus darbo santykiams, arba darbdaviui panaikinus sprendimą dėl dalinio darbo nustatymo darbuotojui, arba suėjus Projekto terminui. Tačiau pasibaigus dalinio darbo išmokos mokėjimo laikotarpiui (3 mėn.) ir darbdaviui neatšaukus dalinio darbo, nenutraukus darbo santykių, iki Projekto pasibaigimo laikotarpio, asmeniui dar 3 mėn. mokama nedarbo draudimo išmoka.
Pagal Projekto aiškinamajame rašte pateiktus duomenis, Projekto taikymas paveiktų 16 954 darbuotojus. Pagal Lietuvos statistikos departamentą, 2019 metų pradžioje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Pagrindinių metalų ir metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamybos sektoriuje buvo 1 341,5 eur. Darant prielaidą, kad visiems šiems darbuotojams būtų taikomas dalinis darbas per pusę sumažinant jų darbo normą, „Sodrai“ tai galėtų atsieiti 11,4 mln. eur per mėnesį, tokios išlaidos yra galimos 3 mėnesius. O po to, dar 3 mėnesius galėtų būti išmokamos nedarbo draudimo išmokos.
Taigi net ir vienos ekonominės priežasties paskelbimas pareikalautų reikšmingų valstybės finansų lėšų, kurių skyrimas nėra suplanuotas. Teikiant Projektą nebuvo įvertintos galimybės tokį finansavimą suteikti, taip pat nevertintas Kriterijų poreikis, jis nėra pagrįstas Projekto lydimuosiuose raštuose.
- Projektu gali būti sukuriamas pavojingas precedentas
Projektu būtų sukurtas pavojingas precedentas plėsti svarbių ekonominių priežasčių sąrašą. Tai gali tapti ypač aktualu lėtėjant Lietuvos ekonomikos augimui, nes valstybė neturi finansinių galimybių amortizuoti visų sektorių verslo subjektų rizikų.
Dėl galiojančio dalinio darbo instituto reguliavimo, tiek darbuotojai, tiek darbdaviai turi pagrįstą lūkestį tikėtis valstybės pagalbos ir jiems susidūrus su ekonominiais sunkumais. Tai gali neigiamai paveikti verslo galimybes planuoti savo veiklą, pavyzdžiui, darbdaviai kitaip vertins savo verslo rizikas, nekeis veiklos pobūdžio, taip pat neįvyks savalaikės darbo rinkos korekcijos – darbo laiko trumpinimas ir (ar) darbo užmokesčio mažinimas.
LLRI pasiūlymas dėl dalinio darbo reguliavimo
Svarstant galimybes padėtį verslui jį ištikus ekonominiams sunkumams reikėtų ne formuoti ydingą praktiką segmentiškai tvirtinant svarbias ekonomines priežastis, o tobulinti darbo lankstumo užtikrinimo priemones – Darbo kodeksą.
Pagal dabartinį Darbo kodekso dalinio darbo reguliavimą, t.y. būtinuoju pagrindu laikant Vyriausybės patvirtintą svarbią ekonominę padėtį, nepagrįstai ribojama darbdavių galimybė prisitaikyti prie pokyčių. Taip pat atsižvelgiant į ekonomikos augimo lėtėjimą, reikalinga turėti omeny, kad „Sodros“ galimybės užtikrinti su dalinio darbo skyrimu susijusius įpareigojimus yra ribotos. Tai gali reikšti, kad nors ir esant svarbioms ekonominėms priežastims, dalinį darbą bus draudžiama skirti, nes „Sodra“ neturės lėšų padengti dalinio darbo išmokas
Todėl LLRI siūlo svarstyti dalinio darbo reguliavimą ir atsisakyti: (i) privalomo svarbios ekonominės priežasties tvirtinimo politiniu lygmeniu; (ii) atsisakyti atlygio dėl dalinio darbo kompensavimo iš valstybės biudžeto lėšų.
