Straipsnis publikuotas LLRI tyrime „Visuomenės požiūris į verslininką: Koks ir Kodėl?“ 2013m. Sužinoti daugiau galite ČIA.
2012 metų rugsėjo 14–24 dienomis viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ dienomis atliko Lietuvos gyventojų tyrimą, kurio tikslas išsiaiškinti požiūrį į verslininkus. Gyventojų nuomonės apie verslininkus ir verslą buvo klausiama siekiant atskleisti, kokią įtaką verslininko įvaizdžiui turėjo sovietinis periodas ir kaip jis pakito per nepriklausomybės laikotarpį. Šis tyrimas buvo atliktas apklausos metodu, naudojant standartizuotą klausimyną. Iš viso buvo apklausti 1007 18–75 metų amžiaus respondentai. Apklausa buvo reprezentatyvi, t. y. kiekvieno Lietuvos namų ūkio gyventojai turėjo vienodą galimybę būti apklausti. Kaip ir visuose sociologiniuose tyrimuose, šiame tyrime išlieka tam tikra paklaidos tikimybė – šiuo atveju ji lygi 5 proc. Kitaip tariant, jeigu apklausus visus respondentus buvo gauta, kad 73,8 proc. apklaustųjų nurodė manantys, jog ekonomikos augimą visuomenėje kuria verslininkai ir įmonės, tai yra 95 proc. tikimybė, kad tikroji reikšmė yra tarp 71,1 ir 76,5 proc.
Visa materialinė gerovė valstybėje prasideda nuo ekonominės veiklos – produktyvaus darbo. Uždavus klausimą „Kaip Jūs manote, kas kuria ekonomikos augimą visuomenėje?“, 74 proc. apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų atsakė, kad verslininkai ir įmonės, o 25 proc. respondentų teigė, kad valstybė.
Kaip teigia sociologas I. Zokas, tai rodo teisingą ekonomikos suvokimą: „2/3 šalies gyventojų mano, kad būtent verslas, o ne valstybė kuria ekonomikos augimą, kitaip tariant, dauguma žmonių adekvačiai suvokia kapitalistinės ekonominės sąrangos principus, t. y. ekonomikos variklis yra verslas ir jį kuriantys žmonės – verslininkai. Kitaip tariant, pačių verslininkų buvimas ir jų būtinybė nėra kvestionuojama, nors pats įvaizdis išlieka nevienareikšmis.“. Šis klausimas yra puikus „barometras“, nustatant bendrą gyventojų ekonominį išsilavinimą. Tik verslas, visomis jo formomis, kuria ekonominę gerovę ir per tai kelia valstybės ekonomiką. Moderniose laisvos rinkos ekonomikose valstybė neužsiima ekonomine veikla, neorganizuoja gamybos, o tik perskirsto privataus sektoriaus kuriamą produkciją, taigi ekonomikos augimas iš esmės yra priklausomas nuo verslo ir privataus sektoriaus.
Lietuvos piliečiai yra gana neutralios nuomonės apie verslininkus – jų atsakymai į klausimą „Ar apskritai Jūs pasitikite verslininkais?“ parodė, kad dauguma neturi bendros nuomonės apie verslininkus, kaip grupę, bet mano, kad yra tiek vertų, tiek nevertų pasitikėjimo verslininkų. Kaip teigė I. Zokas, galima netgi manyti, kad Lietuvos gyventojų nuomonė apie verslininkus yra nesusiformavusi: „Apskritai verslu pasitiki arba nepasitiki labai mažas procentas žmonių – po 8–9 proc. abiejose „barikadų“ pusėse, dar po 20 proc. iš dalies palaiko vieną arba kitą stovyklą, o beveik 40 proc. neturi apie verslininkus jokios nuomonės ir ši situacija, kaip rodo tyrimo rezultatai, nėra linkusi keistis jau daugelį metų. Būtent neturintys nuomonės yra didelė pilkoji zona. Mano manymu, tai yra puiki terpė įvairių mitų apie verslininkus ir verslą kūrimui – tiek teigiamų, tiek neigiamų“.
Taip pat tyrimo rezultatai parodė, kad jaunesni, aukštesnį išsilavinimą įgiję arba daugiau uždirbantys žmonės yra labiau linkę pasitikėti verslininkais. Priešingos nuomonės apie verslininkus yra labiau linkę laikytis mažiau išsilavinę, vyresni, mažiau uždirbantys, mažesnių miestų ir rajonų gyventojai. Galima teigti, kad vyresni žmonės atsineša didesnį „palikimą“ iš sovietinės sistemos, kuri ilgą laiką formavo negatyvią nuomonę apie verslininkus. Didelė dalis gyventojų laikosi neutralios pozicijos verslininkų atžvilgiu, ir tai nebūtinai yra vien tik negatyvus dalykas. Laisvoje rinkoje vartotojai turi patys būti atsargūs ir atsakingi už savo sprendimus ir lengvai skeptiškas požiūris gali padėti žmonėms neapsigauti.
Šioje apklausoje buvo įtraukti du klausimai, kuriais buvo siekiama išsiaiškinti, kaip Lietuvos gyventojai susidaro nuomonę apie verslininkus. Pirmasis klausė – „Kokia Jūsų asmeninė patirtis turėjo daugiausiai įtakos Jūsų nuomonei apie verslininkus?“, o antrasis – „Kokie išoriniai veiksniai turėjo įtakos Jūsų nuomonei apie verslininkus?“. 40 procentų gyventojų atsakė, kad svarbiausia buvo jų, kaip vartotojų, klientų patirtis, 25 proc. – jų, kaip darbuotojų, patirtis. 16 procentų respondentų svarbiausia buvo jų patirtis su giminaičiais ir draugais, kurie yra verslininkai, ir tik 5 procentai nuomonę apie verslą ir verslininkus susidarė per savo patirtį versle bei 4 proc. respondentų per patirtį su verslo partneriais.
Nuomonę apie verslininkus formuoja ne tik tiesioginė kiekvieno žmogaus patirtis, bet ir įvairūs išoriniai veiksniai, tokie kaip žiniasklaida ar draugų ir pažįstamų nuomonė. Labai didelę įtaką mūsų visuomenėje turi žiniasklaida – net 61 procentas gyventojų nurodė, kad iš visų išorinių veiksnių, žiniasklaidos vaidmuo yra pats didžiausias. Žiniasklaida turi didžiausią įtaką 36–45 metų amžiaus tyrimo dalyviams, mažiausias pajamas (iki 500 Lt) turintiems respondentams ir mažesnių miestų arba rajonų centrų bei kaimo vietovių gyventojams. Būtent ši socialinė grupė taip pat išreiškė mažiausią pasitikėjimą verslininkais.
Tarp šių rodiklių yra ryški koreliacija – žiniasklaidoje dažni straipsniai apie nesąžiningus verslininkus, bankrotus ir korupciją. Kaip teigia sociologas I. Zokas, žiniasklaidoje pasirodančios naujienos dažnai neatspindi gyventojų nuomonės apie verslininkus ir piešia blogesnį verslininko portretą nei jis yra iš tikrųjų: „Manipuliacijos galimybes dar labiau sustiprina informaciniai kanalai, iš kur žmonės gauna informaciją apie verslininkus – dažniausiai tai žiniasklaida, arba asmeninė vartotojiška patirtis. Stebint daugelio metų tendencijas viešojoje erdvėje atrodo, kad neigiamų tendencijų ženkliai daugiau. Nors objektyviai vertinant, požiūris į verslininkus yra gana pozityvus – jie apibūdinami kaip sunkiai dirbantys, prisiimantys riziką, žvelgiantys į ateitį, suteikiantys, atsakingi, į viešumą dažniau „prasimuša“ neigiami aspektai – korupcija, bankrotai, nusikaltimai“.
Verslininkai ne tik kuria produktus ir teikia paslaugas, bet atlieka ir kitas socialines funkcijas – kuria darbo vietas, moka mokesčius, užsiima labdara. Gyventojų atsakymai į klausimą „Kaip Jūs manote, kokios yra pagrindinės dvi verslininko funkcijos visuomenėje?“ buvo labai įvairūs. Atsakant į šį klausimą taip pat buvo galima pasirinkti keletą atsakymo variantų. Aukščiausią išsilavinimą turintys gyventojai labiausiai buvo linkę teigti, kad pagrindinė verslo funkcija yra gaminti prekes ir teikti paslaugas. Žemiausią išsilavinimą turintys gyventojai teigė, kad pagrindinė verslo funkcija yra darbo vietų kūrimas ir mokesčių mokėjimas. Dvidešimt procentų gyventojų taip pat teigė, kad pagrindinė verslo funkcija yra kurti naujus produktus ir paslaugas. Taip dažniausiai teigė jaunesni (26–35 metų) aukščiausią išsimokslinimą įgiję apklaustieji.
Gyventojų nuomonę apie verslininkus atspindi ir tai, kokias savybes jie labiausiai linkę priskirti verslininkams. Respondentams buvo pateiktas trumpas savybių sąrašas, iš kurių jie turėjo išrinkti tris, jų nuomone, geriausiai apibūdinančias verslininkus. Iš savybių septynios buvo pozityvios, penkios – negatyvios. Dauguma gyventojų verslininką įvardino kaip sunkiai dirbantį (38 proc.), prisiimantį riziką (35 proc.) ir žvelgiantį į ateitį (33 proc.). Po jų seka kitos dvi pozityvios savybės – kad verslininkas yra suteikiantis, duodantis, manė 28 procentai respondentų, kad atsakingas – 27 procentai.
Šiame sąraše pirmoji negatyvi savybė – godumas – pasirodė tik šeštoje pagal atsakymų dažnumą vietoje, šią savybę verslininkų charakteryje įžvelgė 23 procentai apklaustųjų. Po jos išsirikiuoja kiti neigiami epitetai: išnaudotojas (20 proc.), sukčiaujantis (13 proc.), korumpuotas (12 proc.), savanaudis (11 proc.). Rečiausiai įvardinta savybė buvo moralumas, taip atsakė tik 9 procentai apklaustųjų. Taigi, požiūris į verslininkus tikrai nėra negatyvus. Pirmos penkios dažniausiai įvardintos savybės buvo pozityvios ir dažniausiai įvardinta negatyvi savybė sulaukė tik ketvirtadalio vertinusiųjų paminėjimo.
Kitu klausimu buvo aiškinamasi, kokie dalykai žmonėms labiausiai asocijuojasi su verslininkais. Kaip galimi atsakymo variantai buvo pateiktos dešimt galimų asociacijų, iš kurių respondentų buvo paprašyta išrinkti kelias: penkios buvo pozityvios (visuomeninė padėtis, sunkus darbas, išradingumas ir inovacijos, kūrybingumas), dvi savybės, kurios savaime nėra nei geros, nei blogos (prabanga ir rizika) ir trys negatyvios (korupcija, bankrotai ir nusikaltimai). Keturios daugiausiai įvardintos savybės, kurių kiekviena buvo paminėta daugiau nei 30 procentų, išsidėstė taip: visuomeninė padėtis (39 proc.), sunkus darbas (39 proc.), prabanga (32 proc.), rizika (31 proc.).
Iš šių įvardintų savybių galima daryti dviprasmiškas išvadas: viena vertus, mūsų visuomenėje yra tvirta asociacija tarp verslininkų ir sunkaus darbo, neužtikrintumo ir rizikos; kita vertus, vyrauja ir labai stiprios asociacijos tarp verslo ir padėties visuomenėje, prabangos. Prie verslininkų siejimo su prabanga ir padėtimi visuomenėje prisideda ir žiniasklaida. Straipsniai apie verslininkus dažniausiai pasirodo gyvenimo būdo žurnaluose arba laidose apie prabangą, stilių. Šiose laidose dažniausiai kalbama ne apie sunkų kasdienį darbą, kuris yra būtinas kuriant bet kokį verslą, bet apie keliones, laisvalaikį, prabangius restoranus ir kitas pramogas.
Su prabanga verslininkus labiau nei vyrai buvo linkusios sieti moterys (tokį apibūdinimą pasirinko 34 proc. moterų ir 29 proc. vyrų), o moterys paprastai ir yra tradicinė gyvenimo būdo žurnalų auditorija. Kaip jau minėta, žiniasklaidos įtaka gyventojų nuomonei yra labai didelė, todėl tyrime atskleistos gyventojų asociacijos iš dalies atspindi žiniasklaidos priemonių kuriamą verslininko paveikslą.
Kitoje tyrimo dalyje gyventojų buvo paprašyta atsakyti, ar jie sutinka, ar nesutinka su tam tikrais teiginiais apie verslininkus. Su teiginiu, kad verslininkai yra kūrėjai ir novatoriai, labiausiai sutikti buvo linkę jauniausi (18–25 m.), aukščiausią išsilavinimą turintys arba didmiesčiuose gyvenantys apklaustieji. Net 80 proc. apklaustųjų sutiko, jog verslas visuomenei teikia daugiau naudos nei žalos ir tik labai nedidelė dalis (2 proc.) buvo linkę su šiuo teiginiu griežtai nesutikti. Daugiausia taip atsakiusių, priešingai nei buvo galima tikėtis, ne tarp vyriausio amžiaus gyventojų, bet tarp jauniausių. Iš vyriausių gyventojų (56 ir daugiau metų) taip teigė tik 1,9 procento apklaustųjų, o iš jauniausių (18–25 metų) – 3,4 procentų.
Iš gyventojų pritarimo, ar nepritarimo šiems išvardintiems teiginiams, apklausos dalyvių nuostatos apie verslininkus atrodo gana negatyviai – net 71 procentas gyventojų teigė, kad verslininkams rūpi tik pinigai, 62 procentai, kad turtingi verslininkai yra tie, kurie, pasinaudodami Sovietų Sąjungos griūtimi nelegaliai įsigijo nuosavybę, 60 procentų manė, kad verslininkai dažnai pažeidžia moralinius principus, 47 procentai respondentų sakė, kad verslininkams nerūpi aplinkosauga. Dauguma gyventojų (54%) taip pat teigė, kad jiems nebūtų malonu būti verslininkais. Nemažai atskleidžia ir tai, kokių socialinių grupių gyventojai buvo linkę labiausiai rinktis tam tikrus atsakymų variantus. Jauniausi apklaustieji buvo labiau linkę teigti, kad verslininkai yra kūrėjai ir novatoriai, aukštesnį išsilavinimą turintys žmonės dažniau teigė, kad verslas visuomenei teikia daugiau naudos, nei žalos. Priešingos tendencijos vyravo tarp žemesnį išsilavinimą turinčių, vyresnio amžiaus žmonių. Taigi tie, kurie yra labiausiai linkę formuoti mūsų valstybės ateitį – jauniausi, labiausi išsilavinę žmonės – verslo atžvilgiu yra nusiteikę pozityviai. Tačiau neigiamą nuomonę apie verslą dažniausiai turi tie žmonės, kuriems verslas, kad ir koks smulkus, galėtų būti puiki išeitis. Neigiamą nuomonę apie verslininkus dažniausiai išreiškė mažiausias pajamas gaunantys, žemesnį išsilavinimą turintys arba mažesniuose miestuose gyvenantys žmonės. Būtent šiems žmonėms savo verslo, kad ir kokio smulkaus, pradėjimas būtų puikus būdas savo finansinei ir socialinei padėčiai pagerinti. Juk labiausiai drąsių verslininkų reikia ten, kur darbo vietų ir ekonominės veiklos yra mažiausiai.
Paklausus gyventojų apie tai, ar jie žino verslininkų, kuriais pasitiki ir kuriuos gerbia, atsakymai pasiskirstė apylygiai, tačiau visgi daugiau buvo teigiančių, kad pažįsta pagarbos vertų verslininkų: 42 procentai atsakė, kad nežino pagarbos vertų verslininkų, 44 procentai teigė, kad žino keletą, 8 procentai, kad tokių žino daug. Teigusių, kad žino daug pagarbos vertų verslininkų, buvo daugiausia tarp aukštesnio išsilavinimo ir didesnį atlyginimą gaunančių respondentų. Mažesnių miestų ir miestelių gyventojai buvo labiau linkę nurodyti, kad yra keletas verslininkų, kuriuos jie gerbia, ir kuriais jie pasitiki. Pagal profesijas daugiausia teigiamai atsakiusiųjų buvo tarp aukščiausio arba vidutinio lygio vadovų ir smulkiųjų verslininkų. Tokie rezultatai iš esmės nestebina – kuo dažniau su verslininkais patys žmonės susiduria, tuo jų nuomonė apie verslininkus geresnė, o su jais, kaip partneriais, labiau linkę susidurti savo verslus turintys žmonės.
Didžiosios dalies gyventojų nuomonė apie verslą per paskutinius penkis metus nepasikeitė – net 54% žmonių sakė, kad ji šiuo periodu nekito. 23 procentai gyventojų atsakė, kad jų nuomonė apie verslininkus pagerėjo, o 19 procentų apklaustųjų teigė, kad pablogėjo. Taigi net ekonominės krizės laikotarpiu piliečių požiūris į verslininkus ryškiai nepasikeitė. Tiek jaunesni, tiek aukščiausią išsilavinimą įgiję žmonės buvo labiau linkę teigti, kad jų nuomonė apie verslininkus pagerėjo. Taigi, jaunosios kartos atstovai „atsineša“ geresnę nuomonę apie verslą ir verslininkus ir, galbūt, daugiau jų bus linkę patys sukurti verslą.
Nors gyventojų požiūris į verslininkus yra gana pozityvus, didžioji dauguma gyventojų patys nenorėtų būti verslininkais. Net 54 procentai gyventojų teigė, kad patys nenorėtų tapti verslininkais. 34 procentai gyventojų, iš kurių dauguma buvo aukščiausio ir vidutinio lygio vadovai, aukščiausią išsilavinimą turintys žmonės, sakė, kad patys norėtų kurti savo verslą. Taigi, asmeninio verslo idėja sugeba sužavėti tuos žmones, kurie turi patirties verslo pasaulyje. Iš apklaustų vidutinio ir aukščiausio lygio vadovų net 84,8 proc. sakė norintys sukurti savo verslą. Šiuo klausimu taip pat yra gana didelis skirtumas tarp lyčių: vyrai 7 proc. buvo labiau linkę kurti savo verslą nei moterys. Noras tapti verslininku taip pat yra susijęs su amžiumi: į šį klausimą daugiausiai teigiamai atsakė jauniausi apklausos dalyviai, o polinkis tapti verslininku tolygiai mažėjo, apklausiant vyresnius žmones.
Kitu klausimu buvo bandoma išsiaiškinti, ar respondentai norėtų, kad jų sūnus arba dukra taptų verslininkais. Atsakymai į šį klausimą atskleidė kelias tendencijas: susidarė nedidelė persvara teigiančių, kad norėtų, jog jų vaikai būtų verslininkai, o nemaža dalis gyventojų teigė, kad verslininkais visgi turėtų būti vyrai, bet ne moterys. 50 procentų gyventojų teigė, kad norėtų, jog jų sūnus taptų verslininku, tačiau tokio pat darbo savo dukroms linkėjo 43 procentai apklaustųjų. Į šį klausimą taip pat daugiau buvo teigiamai buvo linkę atsakyti tie žmonės, kurie visais klausimais išreiškė palankesnę nuomonę verslininkų atžvilgiu – jaunesni, aukštesnį išsilavinimą turintys, didesniuose miestuose gyvenantys, didesnį atlyginimą gaunantys žmonės.
Paklausus, kokios priemonės, gyventojų nuomone, labiausiai padėtų skatinti verslumą Lietuvoje, dauguma gyventojų (62 proc.) atsakė, kad labiausiai padėtų mažesni mokesčiai ir mažesnis valstybės reguliavimas. Taip pat didelė dalis gyventojų (45 proc.) atsakė, kad labiausiai padėtų didesnė valstybės pagalba. Daug rečiau buvo minimi kiti išvardinti variantai: geresnė viešoji nuomonė (14 proc.), geresnės galimybės gauti kreditą (12 proc.), geresnis išsilavinimas (12 proc.). Taigi, daugumos nuomone, mūsų valstybė verslui yra gana nedraugiška – arba užkraunanti per dideliais mokesčiais ir reguliavimu, arba nesuteikianti reikiamos pagalbos. Tokia nuomonė apie sąlygas verslui valstybėje gali daryti įtaką gyventojų norui kurti savo verslą ir gali paaiškinti, kodėl dauguma žmonių (54 proc.) teigė nenorintys tapti verslininkais. Nors dauguma apklaustųjų verslininkus siejo su tokiomis pozityviomis savybėmis, kaip sunkiu darbu, žvelgimu į ateitį, atsakingumu, tik trečdalis (34 proc.) gyventojų teigė, kad patys norėtų užsiimti verslu. Daugumos nuomone, sąlygos verslui Lietuvoje yra nepalankios ir dėl to jie patys verslu užsiimti nenorėtų.
Daugumos gyventojų nuomone, posovietinių šalių verslininkai yra blogesni nei vakarų verslininkai. Taip Lietuvoje mano 35 procentai gyventojų. 34 procentai šiuo klausimu nuomonės neturi, 14 proc. teigė, kad buvusių sovietinių šalių verslininkai yra geresni.
Versle nesėkmė ir bankrotas kartais yra neišvengiamas, tačiau ne visi gyventojai yra linkę su tokia mintimi sutikti. Paklausti „Kaip vertinate verslininką, kuris patyrė nesėkmę savo versle?“ dauguma gyventojų (57%) atsakė, kad nesėkmė yra normalus reiškinys verslo pasaulyje. Tačiau net 21 procentas gyventojų teigė, kad jei žmogus kartą patyrė nesėkmę versle, tai jis išvis nėra tinkamas verslo pasauliui. 18 procentų gyventojų netgi teigė, kad tikėtina, jog šis verslininkas bankrutavo tyčia, kad pavogtų kitų žmonių pinigus. Tokios nuomonės dažniausiai laikėsi mažesnių miestų, kaimų arba vyresnio amžiaus (36 ir daugiau metų) gyventojai. Taigi jaunesni ir aukštesnį išsilavinimą įgiję žmonės, kurie patys yra labiau linkę galvoti apie savo verslą, labiau suvokia riziką, kurią prisiima verslininkai ir dėl to mažiau linkę „pasmerkti“ verslininkus. Retas verslininkas savo noru uždarytų įmonę, į kurią įdėjo tiek darbo, laiko, pastangų ir tikriausiai nemažai savo pinigų. Tačiau kartais veiklos nutraukimas yra neišvengiamas ir puiku, jei verslininkai turi pakankamai jėgų, užsidegimo iš naujo pradėti įgyvendinti kitą idėją.
Išvados
Šio tyrimo rezultatai rodo, kad verslą ir verslininkus geriausiai vertina tie žmonės, kurie labiausiai susiję su verslo pasauliu – aukščiausią išsilavinimą įgiję, didesnį atlyginimą gaunantys žmonės arba tie, kurie su verslu labiausiai sieja savo ateitį – jauni, savo verslą įkurti siekiantys žmonės. Nepalankiai verslininkus vertinti labiausiai buvo linkę žemiausią išsilavinimą turintys, mažiausią atlyginimą gaunantys žmonės ir gyvenantieji mažesniuose miestuose. Geriausiai verslą vertinantys žmonės yra labiausiai linkę juo užsiimti, prasčiausiai jį vertinantys – mažiausiai. Kadangi Lietuvoje verslą prasčiausiai vertina mažiausias pajamas gaunantys, žemiausią išsilavinimą turintys žmonės, mažiausiai tikėtina, kad jie įkurs savo verslą ir savo sunkiu darbu bei kūrybine galia pagerins savo padėtį. Kaip teigia JAV pastorius Robertas Sirico, tik darbas ir verslas žmogų gali pakelti iš skurdo: „Kai kompanijos kuria darbus, atsiranda galimybių ekonominei pažangai. Skurde gyvenantys žmonės, kurie gauna darbą, net tik pagerina savo situaciją. Savo darbu jie prisideda prie paslaugų ir gėrybių, kurios pasiekiamos jų bendruomenėje. Toks procesas, priešingai nei labdara, yra tvarus. Produktyvių darbo vietų kūrimas ir darbas nutraukia ydingą priklausomybės ratą ir pradeda produktyvų dalyvavimo rinkos ekonomikoje procesą. Darbo vietų kūrimas yra pati efektyviausia prieš skurdą kovojanti programa.“[1]
Mūsų valstybėje, deja, vyrauja priešinga nuostata. Politikai dažnai kartoja frazę, kad mūsų valstybė turėtų užtikrinti kiekvienam jos piliečiui orų gyvenimą. Orų ir garbingą gyvenimą siekiama užtikrinti, aprūpinant kiekvieną pilietį bent minimaliomis pajamomis – nesvarbu, ar tai nustatyto dydžio atlyginimas, ar kartais jį pralenkiančios pašalpos. Tačiau tikras žmogiškas orumas yra pasiekiamas tik tiems, kurie gali kūrybingai ir produktyviai dirbti – savo kūrybingumu, savo prakaitu, pastangomis ir kūrybingumu tarnauti visuomenei. Pašalpos, griežtas darbo santykių reguliavimas, dideli barjerai naujo verslo atsiradimui neleidžia šiam kūrybingumui pasireikšti ir žlugdo iniciatyvą bei kūrybingumą.
Norint gerinti ekonominę padėtį mūsų valstybėje, reikėtų gerinti sąlygas verslui, mažinti valstybės reguliavimą ir kišimąsi į darbo santykius. Darbo santykių reguliavimas Lietuvoje yra labai detalus ir griežtas. Būtent darbo santykių reguliavimas Lietuvos ekonominės laisvės indekse išsiskiria kaip vienas žemiausių rodiklių[2]. Bedarbystė šiuo metu Lietuvoje yra aktualiausia problema, kurią labiausiai padėtų spręsti lankstesni darbo santykiai. Tokios nuomonės „Eurobarometer“ apklausos duomenimis laikosi net 85 procentai Lietuvos gyventojų[3]. Dauguma gyventojų įvardino, kad verslo pagrindinė funkcija yra būtent darbo vietų kūrimas, o griežtas darbo santykių reguliavimas jį labiausiai stabdo. Lengvesnės galimybės įsidarbinti, mažesnis valstybės reguliavimas padėtų įsidarbinti arba sukurti savo verslą tiems, kam toks darbas atneštų didžiausią naudą – neturtingiausiems ir žemiausią išsilavinimą įgijusiems žmonėms. Taip pat tai padėtų mažinti socialinės atskirties problemą ir atotrūkį tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių žmonių. Kaip rodo apklausa, 62 proc. gyventojų mano, kad verslui valstybė labiausiai galėtų padėti, mažindama mokesčius ir verslo reguliaciją, tačiau už tai pasisakančių politikų yra labai mažai.
Formuojant verslininko įvaizdį mūsų visuomenėje, labai didelę įtaką turi žiniasklaida. Joje dažniausiai piešiamas verslininko portretas yra siejamas su prabanga, laisvalaikiu. Labai dažnai pamirštama, kad sąžiningai dirbantys verslininkai visą šią prabangą pasiekė ilgu ir sunkiu darbu, apie kurį žiniasklaidoje rašoma daug rečiau. Tai paaiškina, kodėl paklausti apie su verslininkais asocijuojamas savybes, dauguma gyventojų mini prabangą ir socialinį statusą. Dažnai pamirštama, kad verslininkai yra ne tik turtingi didelių kompanijų vadovai, bet ir patys smulkiausi, vien savo darbu gyvenantys žmonės. Net patys smulkiausi turgaus prekeiviai yra verslininkai, o pats turgus – puikus rinkos pavyzdys.
Lietuvoje pagrindine darbdavių funkcija įvardinamas darbo vietų kūrimas ir produktų bei gėrybių kūrimas. Tačiau ne daugiau nei penktadalis gyventojų pabrėžė verslininkų, kaip kūrėjų ir novatorių vaidmenį, taigi ši verslo funkcija vis dar yra pamirštama. Lietuviai dažniausiai teigė, kad ekonominę gerovę valstybėje visų pirma kuria verslas, tą teigusių kitose valstybėse buvo net dvidešimčia procentų mažiau. Tačiau seni stereotipai apie verslininkus vis dar gyvi – labai dažnai verslininkai asocijuojami su godumu, išnaudojimu ir pelno siekimu. Didžioji dalis gyventojų sutiko su teiginiu, kad verslininkams rūpi tik pinigai ir kad verslininkai praturtėja, išnaudodami kitų žmonių darbą.
Godumas yra greičiau žmogaus prigimties dalis nei ypatinga kapitalistinės sistemos pasekmė: „Bet kuri sistema, valdoma amoralių žmonių, turės daug problemų. Godumas yra yda, kuri gundo verslininkus lygiai taip, kaip ji gundė sovietinės sistemos biurokratus, viduramžių Prancūzijos bažnyčios klierikus, ar senovės Romos imperijos pareigūnus. Materialinė gerovė, kurią sukuria kapitalistinė sistema, atneša ir tokią galimybę, kad žmonės pradės save tapatinti su tuo, ką jie turi, o ne tuo, kas jie yra. <…> Tačiau turtas, sukauptas kitais nei kapitalistinės sistemos būdais, yra ne ką mažiau žlugdantis dorovę – kaip pavyzdį prisiminkite senovės aristokratų gyvenimą arba Vidurio Rytų naftos magnatus.“[4] Ši yda nėra tik verslo pasaulio savybė – ji būdinga visiems žmonėms vienodai.
Taigi, nuomonė apie verslininkus Lietuvoje yra gana nevienareikšmiška. Nors gyventojai ir sutaria, kad ekonominę gerovę kuria verslininkai, nors jie dažniausiai apibūdinami kaip sunkiai dirbantys, rizikuojantys ir žiūrintys į ateitį, verslininkai dažniausiai asocijuojami su prabanga ir statusu visuomenėje. Net 42 proc. gyventojų teigė nežinantys ar nepažįstantys pagarbos vertų verslininkų. Tačiau tokį įspūdį gyventojai dažniausiai susidaro per žiniasklaidos priemones, o ne iš asmeninės patirties. Problematiškiausia tai, kad žemesnės socialinės padėties gyventojai buvo daug dažniau linkę neigiamai vertinti verslininkus nei aukštesnės padėties gyventojai. Dėl tokio neigiamo požiūrio jie bus mažiau linkę savo vaikus kreipti į verslą ir dėl to jiems bus sunkiau pagerinti savo ekonominę ir socialinę padėtį.
[1] Robert Sirico, „Defending the Free Market“, Washington: Regenery Publishing, INC. 2012, p. 61.
[2] 2013 Index of Economic Freedom 2013 [Interaktyvus]. [Žiūrėta 2013 04 19]. Prieiga per internetą: <http://www.heritage.org/>
[3] Eurobarometer 2012: Employment and social policy. [Interaktyvus] [Žiūrėta 2013 04 19]. Prieiga per internetą: ://ec.europa.eu/index_en.htm
[4] Robert Sirico, „Defending the Free Market“, Washington: Regenery Publishing, INC. 2012, p. 50–51.
