Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 2, 21, 26, 41, 55, 56, 57, 59, 60, 61, 72, 75, 83, 89, 93, 95, 104, 110, 112, 117, 127, 128, 135, 140, 141, 144, 147, 172, 185, 188, 192, 193, 194, 198, 224, 225, 228 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 721 straipsniu įstatymo projektą (toliau – Projektas).
Atsižvelgiant į Darbo kodekso (toliau – DK) nuostatų taikymą praktikoje, Projektu, be kita ko, siūloma patikslinti ir papildyti nuostatas dėl pameistrystės sutarčių teisinio reguliavimo, leidžiant smulkioms įmonėms lanksčiau sudaryti pameistrystės sutartis. Projektu siūloma papildyti nuostatą, numatančią, kad ,,vienam darbdaviui tuo pačiu metu galiojančių pameistrystės darbo sutarčių skaičius negali viršyti vieno dešimtadalio visų galiojančių jo darbo sutarčių skaičiaus“ nuostatomis, kad tuo atveju, jeigu pas darbdavį dirba iki dešimt darbuotojų, tai darbdavys gali sudaryti vieną pameistrystės darbo sutartį, jei iki dvidešimt, tai darbdavys gali sudaryti dvi pameistrystės darbo sutartis ir atitinkamai daugiau, kai dirba daugiau darbuotojų.
Pažymėtina, kad kaip ir pameistrystės sutarčių skaičius, taip ir terminuotų sutarčių nuolatinio pobūdžio darbui skaičius yra ribojamas pagal DK – jų negali būti daugiau kaip 20 proc. visų darbdavio sudarytų darbo sutarčių.
Taigi LLRI teigiamai vertina Projekto rengėjų iniciatyvą dėl pameistrystės sutarčių skaičiaus reguliavimo lankstinimo, tačiau atkreipia dėmesį, kad pagal DK taikymą praktikoje taip pat yra reikalinga tobulinti ir terminuotų darbo sutarčių nuolatiniam darbui skaičiaus reguliavimą, siekiant sisteminių teigiamų pokyčių darbo rinkoje. Toliau pateikiami argumentai, pagrindžiantys tikslingumą naikinti terminuotų sutarčių nuolatinio pobūdžio darbui skaičiaus ribojimą.
- Terminuotų darbo sutarčių skaičiaus ribojimu diskriminuojamos smulkios, iki 5 darbuotojų turinčios įmonės
Projektu siūlomi pakeitimai dėl pameistrystės sutarčių grindžiami, inter alia, Projekto lydimuosiuose dokumentuose pateiktais statistiniais duomenimis apie Lietuvoje veikiančias įmones. Projekto rengėjai nurodo, kad pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis 2017 m. buvo apie 82 procentai įmonių, kuriose dirbo iki 9 darbuotojų ir tai sudarė apie 22 procentus visų dirbančiųjų. Tai reiškia, kad dabar 82 procentai įmonių negali sudaryti nė vienos pameistrystės darbo sutarties.
Vadovaujantis Projekto rengėjų logika ir argumentais, taip pat tikslinga tobulinti terminuotų darbo sutarčių teisinį reguliavimą. LLRI atliktu tyrimu[1] pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis nustatyta, nustatyta, kad 65 procentai Lietuvoje veikiančių ūkio subjektų negali sudaryti nė vienos terminuotos darbo sutarties nuolatinio pobūdžio darbui. Taip diskriminuojamos smulkios, mažiau kaip 5 darbuotojus turinčios įmonės. Šioms įmonėms neužtikrinamos vienodos galimybės pritaikyti savo veiklą prie pokyčių, lyginant su didesnėmis įmonėmis.
- Lankstesnis terminuotų darbo sutarčių nuolatinio pobūdžio darbui reguliavimas didintų įsidarbinimo galimybes
Nedirbantiems asmenims galimybė sudaryti terminuotas darbo sutartis padeda greičiau patekti į darbo rinką, taip pat sudaromos galimybės įgyti specifinių profesinių kompetencijų. Lankstesnis terminuotų darbo sutarčių reguliavimas būtų naudingas, sprendžiant ilgalaikio nedarbo ir jaunimo nedarbo problemas. Be to, 2015 metais Lietuvoje atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad 79 proc. respondentų dirbtų pagal terminuotas darbo sutartis, jei neturėtų darbo, taip pat 79 proc. Lietuvos gyventojų sutiktų dirbti sezoninį ar laikiną darbą, jei tai sudarytų galimybes užsidirbti.
Be to, esant poreikiui dirbti terminuotai, pavyzdžiui, dėl asmeninių darbuotojo interesų, verslo plėtros ir pan., terminuotų sutarčių griežtas reguliavimas didina neoficialaus įdarbinimo lygį, t. y. nuolatinio darbo neturintys arba tokiu režimu negalintys dirbti darbuotojai yra priversti dirbti šešėlyje. Todėl didesnis terminuotų darbo sutarčių lankstumas sudarytų sąlygas nedirbantiems asmenims patekti į darbo rinką legaliai, taip būtų efektyviau užtikrinama šių asmenų socialinė apsauga.
- Lankstesnis terminuotų darbo sutarčių nuolatinio pobūdžio darbui reguliavimas didintų Lietuvos konkurencingumą
Pagal Pasaulio konkurencingumo ataskaitą, 2017 m. Lietuva pagal darbo rinkos reguliavimą užėmė 61 vietą iš 137 (Estija – 15 vietą, Latvija – 43, Čekija – 41), Lietuva pagal darbo rinkos reguliavimo vertinimą yra žemiau Europos regiono vidurkio (57). Be to, 2017 m. World Economic Forum apklausos duomenimis, griežtas darbo santykių reguliavimas buvo įvardintas kaip trečia didžiausia problema, ribojanti verslo plėtrą Lietuvoje (mokesčių dydis ir neveiksminga valstybės biurokratija įvardintos kaip didžiausios problemos).
Absoliučioje daugumoje ES valstybių narių nėra ribojamas terminuotų darbo sutarčių skaičius. Taigi bendrame ES kontekste Lietuvoje galiojantis terminuotų sutarčių skaičiaus ribojimas daro Lietuvą mažiau konkurencingą ir mažiau patrauklią vietos ir užsienio investuotojams, kurių pritraukimas yra vienas prioritetų siekiant ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir atlyginimo didėjimo.
IŠVADA
Atsižvelgdamas į pateiktus argumentus, Lietuvos laisvosios rinkos institutas siūlo atsisakyti terminuotų darbo sutarčių nuolatinio pobūdžio darbui skaičiaus ribojimo.
[1] Lietuvos laisvosios rinkos institutas. Faktai ir analizė. Terminuotų sutarčių skaičiaus ribojimas yra diskriminacinis, 2019. Prieiga internetu: <https://www.llri.lt/naujienos/ekonomine-politika/34613/lrinka>.
