Kodėl žmonės kraustosi iš vienų namų į kitus? Priežasčių gali būti begalė, bet dažniausiai – nori didesnio būsto, gyventi naujos statybos – taupesniame bute, su geresne infrastruktūra, kraustosi pasikeitus gyvenimo aplinkybėms, nori gyventi arčiau darbo, vaikų mokyklos ar senamiesčio, o gal pasikeitus finansinei šeimos situacijai nebeišgali gyventi turimame būste.
Kas galioja žmonėms, galioja ir įmonėms – keliasi norėdamos būti arčiau klientų ar tiekėjų, privilioti geresnius darbuotojus, norėdamos efektyvinti veiklą, nebetelpa darbuotojai, o galbūt atvirkščiai – mažėjant darbuotojų, atsisako perteklinio biuro ploto.
Atrodo, kas galioja žmonėms ar įmonėms, turėtų galioti ir valdiškoms institucijoms. Tačiau stebint ministerijų kraustynių planus, ypač negęstančią svajonę Žemės ūkio ministeriją perkelti į Kauną, panašu, kad čia veikia visai kita – „svarbiausia kažką daryti“ – tipo logika. Išties, priežasčių neperkelti ministerijos į Kauną kalbant žemės ūkio terminais, „nors vežimu vežk“. Sunkiau sugalvoti nors vieną priežastį, kodėl toks žingsnis galėtų būti logiškas.
Argumentai, dėl pastatų Vilniaus centre pardavimo ir kraustynių į efektyvesnes patalpas Kaune, būtų labiau įtikinantys, jei būtų nuoširdūs. Juk paraleliai vis dar svarstoma idėja parduoti didžiąją dalį ministerijų patalpų prestižinėse sostinės vietose ir jas įkurdinti po vienu stogu, beje, kaip teigiama, energetiškai gerokai efektyvesniu.. Kodėl po juo nenorima apgyvendinti žemės ūkio specialistų – tikrų tikriausia mistika.
Galbūt ministerijos perkėlimas į Kauną paremtas noru prisivilioti daugiau darbuotojų? O gal ministerija nesutelpa turimose patalpose? Tikėkimės, kad ne, juk biurokratijos aparato mažinimas – vienas svarbiausių uždavinių, kurį sau išsikėlė ne tik ši, bet ir visos buvusios valdžios. O žemės ūkio ministerijos kabineto plotas vienam darbuotojui ir taip beveik trečdaliu viršijo efektyvumo rodiklius.
Gal iki šiol Žemės ūkio ministerijoje daugiausiai dirbo kauniečiai, kuriems tekdavo gaišti laiką važinėjant į darbus, todėl nenorint prarasti geriausių specialistų, ministeriją nuspręsta iškelti Kaunan? Jei jau pagalvojote, kad Mahometui neinant pas kalną, kalnui, o šiuo atveju, ministerijai, nieko nelieka, kaip tik pajudėti pačiam, neapsigaukite. Ministerijos darbuotojus atstovaujančios profsąjungos atlikta apklausa parodė, kad 85 proc. darbuotojų nenori dirbti Kaune. Vadinasi, ministerija kraustosi tikrai ne dėl darbuotojų. Tiesą sakant, siekdama juos išlaikyti ministerija netgi pasiryžusi kelis metus kompensuoti kelionių iš Vilniaus į Kauną išlaidas. Traukiniais. O dar tiksliau – valstybės valdomais „Lietuvos geležinkeliais“. Tad šių kelionių sąskaitą galiausiai vienaip ar kitaip apmokės mokesčių mokėtojai.
Ministeriją kelia į mažesnį miestą, kad darbuotojams nereikėtų prieš darbą pusvalandį laukti spūstyse? Puiku, dabar jie kasdien kelias valandas „produktyviai“ leis traukiniuose. Beje, kartais – po kelis kartus per dieną. Juk Vyriausybė į Kauną keltis neplanuoja, tad Žemės ūkio ministerijos atstovams dalyvauti jos posėdžiuose ir pasitarimuose, susitikimuose su pavaldžių institucijų darbuotojais dažniausiai teks dardėti su traukiniu.
„Bala nematė, vienąsyk perkėlus ministeriją patirsime išlaidas, išmokėsime milijonines kompensacijas darbuotojams, pasamdysime naujų specialistų, tačiau bent jau iškelsime ministeriją iš paties sostinės centro, pastatą parduosime, ministeriją įkurdinsime Kauno pakrašty, o naujesnis pastatas leis sutaupyti lėšų jo išlaikymui“ – įžvelgs privalumų pritariantieji perkėlimui. Tačiau, panašu, kad tai tik naivios iliuzijos. Ministerijos įkurdinti Kauno priemiesty – nė neplanuojama, jai vietos dairomasi centre, naujos statybos biuruose, kuriuos planuojama nuomotis už aukštesnę, nei vidutinė rinkos kainą. Patalpų nuomai planuojama išleisti po beveik milijoną eurų kasmet. Naujai planuojamam „Ministerijų miesteliui“ Vilniuje taip pat ieškoma vietos išskirtinai centre.
Kaune, sako, ūkininkams būtų patogiau atvykti iš visos Lietuvos. Galbūt. Bet abejotina, kad patys ūkininkai – dažni ministerijos svečiai. Kaune jau veikia agentūros, dirbančios tiesiogiai su ūkininkais ir vartotojais, tuo tarpu ministerija dirba institucijų lygmenyje. Kaip ir pacientai, turbūt būriais neplūsta į Sveikatos apsaugos ministeriją ar visos Lietuvos bedarbiai nešturmuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Tiesą sakant, liūdnai pajuokauti galima, kad vadovaujantis tokia „kreiva“ valdiška logika, protingiausia į Kauną būtų kelti Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją. Juk būtent ji vienu metu buvo tapusi laikinu mokytojų iš visos Lietuvos prieglobsčiu.
Štai ir priartėjome prie paskutinio, itin svarbaus, ir taipogi – neatsakyto klausimo. Kodėl į Kauną? Kodėl tuomet, ne į greta esančius Kėdainius ar Jonavą? Juk jei ministerijos kraustynių tikslas – regionų stiprinimas, tai pastaruosius du miestus stiprinti būtų daug svarbiau, nei visų Lietuvos mokesčių mokėtojų suneštais milijonais pumpuoti ir taip nei gyventojų skaičiaus augimu, nei verslo aktyvumu nesiskundžiančio Kauno raumenis.
Kraustymasis vardan kraustymosi – dalykas negudrus. Jei į naujus namus ministerijos persikels su savimi besinešdamos seną mantą – neefektyvumą ir neūkiškumą, naudos iš tokių kraustynių bus nedaug, greičiau priešingai.
