Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2017 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4571(2) (Reg. Nr. 20-7291)
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2017 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4571(2)“[1] (toliau – Projektas) (Reg. Nr. 20-7291)[2] projektą (toliau – Nutarimas), kuriuo nepritariama Projekto siūlymui: nuostatą „Vaistinės darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas“ papildyti išimtimi, kad vaistinės darbo laiku galėtų dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas), kai jo veiklą naudojantis ryšio priemonėmis, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, prižiūri vaistininkas. Pažymėtina, kad reikalavimas, kad „Vaistinės darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas“ – dar negalioja. Jis turėtų įsigalioti 2021 m. sausio 1 d.
Projektu teikiamo siūlymo įgyvendinimas yra tikslingas. Nutarimu teikiami argumentai nepagrindžia Projekto ydingumo dėl toliau nurodomų priežasčių.
- Reikalavimas – vaistinės darbo laiku būtinai vaistinėje dirbti bent vienam vaistininkui – nepagrįstai viršija Direktyva keliamus reikalavimus
Vyriausybė nepritaria Projekto siūlymui argumentuodama, kad tai prieštarautų 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (toliau – Direktyva) nuostatoms ir Europos Komisijos išaiškinimui, kad vaistininkų veiklą galėtų vykdyti vaistininko padėjėjai prižiūrimi vaistininko. Tačiau nei Direktyva, nei Europos Komisija nenurodo, kad tokia priežiūra negali vykti elektroninio ryšio priemonėmis, todėl reikalavimas bent vienam vaistininkui fiziškai būti vaistinėje jos darbo laiku, yra perteklinis Direktyvos nuostatų atžvilgiu.
Pažymėtina, kad jau dabar farmacinė paslauga yra teikiama naudojantis ryšio priemonėmis, kai pacientai nereceptinius vaistus perka internetu. Tokiu pat būdu planuojama teikti farmacinę paslaugą ir siūlomu įteisinti receptinių vaistų pardavimo internetu atveju. Todėl reikalavimas vaistinės darbo laiku vaistinėje būtinai fiziškai dirbti bent vienam vaistininkui, yra neproporcingas.
Nepriėmus Projekto ir įsiteisėjus reikalavimui, kad vaistinės darbo laiku vaistinėje privalo dirbti bent vienas vaistininkas, ir siekiant reguliavimo vientisumo bei Direktyvos įgyvendinimo, taip kaip ji aiškinama Nutarime, prekyba vaistais internetu, farmacinę paslaugą teikiant ryšio priemonėmis, taptų negalima, nes atitinkamai netenkintų menamų Direktyvos reikalavimų. Tokiu atveju ir prekyba internetu netektų prasmės, nes farmacinę paslaugą vaistininkas privalėtų suteikti gyvai. Tai nepagrįstai apsunkintų vaistų įsigijimą ir blogintų vaistų prieinamumą Lietuvos gyventojams.
- Problema, kurią yra būtina spręsti reikalavimu vaistinės darbo laiku vaistinėje dirbti bent vienam vaistininkui, neįrodyta
Nutarimu neįrodoma, kad farmakotechnikai, prižiūrimi vaistininkų naudojant ryšio priemones, negali kokybiškai teikti farmacinę paslaugą pacientams ir kad jų išsilavinimas yra nepakankamas skatinti pacientus racionaliai vartoti vaistinius preparatus.
Šiuo metu negalioja reikalavimas vaistininkams būti fiziškai pasiekiamiems vaistinėje farmakotechnikams teikiant farmacinę paslaugą, ir tai nelemia, kad vaistinėse farmacinė paslauga teikiama nekokybiškai. Todėl negalima teigti, kad šiuo metu egzistuoja problema, kurią būtina spręsti minėtu reguliavimu.
- Nutarime keliama teisinio tikrumo problema nėra aktuali
Nutarimo 6 punkte keliama teisinio tikrumo problema, kuri kaip teigiama, pasireikštų atšaukus reikalavimą vaistinės darbo laiku vaistinėje dirbti bent vienam vaistininkui, nes „būtų pažeisti vaistinių, kurios, siekdamos atitikti reikalavimus, perorganizavo savo veiklą, ir vaistininkų padėjėjų (farmakotechnikų), kurie per atidėjimo laikotarpį įgijo vaistininko profesinę kvalifikaciją, kad galėtų dirbti savarankiškai, teisėti lūkesčiai“. Priėmus Projektą teisinio tikrumo problema nebūtų aktuali, nes:
- Asmuo, kuris farmakotechniko kvalifikaciją pasikėlė ir įgijo vaistininko kvalifikaciją, pretenduoja į aukštesnį uždarbį, ir nepriklausomai nuo Projekto priėmimo ar nepriėmimo, jis dėl pakilusios kvalifikacijos gali patirti asmeninę naudą.
- Nuostatos, kad vaistinės darbo laiku vaistinėje privalo dirbti bent vienas vaistininkas, vaistinėms reikš padidėjusias sąnaudas, nes aukštesnės kvalifikacijos darbuotojas (vaistininkas) yra apmokamas brangiau nei žemesnės kvalifikacijos darbuotojas (farmakotechnikas). Mažesnėse vaistinėse, vienkartines sąnaudas lems ir farmakotechnikų atleidimai (išeitinės išmokos) bei naujo darbuotojo (vaistininko) paieška ir priėmimas. Todėl, mažai tikėtina, kad vaistinės prisitaikymui prie šio reguliavimo ryšis labai iš anksto, nes tokiu atveju be reikalo didintų savo sąnaudas.
Teisinio tikrumo principo argumentą silpnina ir tai, kad reikalavimas, kad vaistinės darbo laiku dirbtų bent vienas vaistininkas, dar nėra įsigaliojęs. Norint pagrįsti šio principo pažeidimą, tai turėtų patvirtinti vaistinės ir vaistinių darbuotojai.
- Nepriėmus Projekto, mažmeninės prekybos vaistais rinkoje konkurencija mažės, didės vaistų prieinamumo problema
Papildomos sąnaudos, kurias patirs vaistinės dėl 2021 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio reikalavimo – vaistinės darbo laiku privalomai dirbti bent vienam vaistininkui, sudarys santykinai didesnę naštą mažesnėms, netinklinėms vaistinėms, ypač regionuose, palyginti su vaistinių tinklais, įsikūrusiais didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Nes pastarosiose vaistinėse, didesnė tikimybė, kad ir taip dirba bent vienas vaistininkas. O jei ne, didmiesčiuose norinčių dirbti vaistininkų susirasti daug lengviau, palyginti su regionuose veikiančiomis vaistinėmis, ne tik dėl didesnės vaistininkų pasiūlos, bet ir dėl didesnių galimybių pasiūlyti konkurencingesnį atlygį, palyginus su mažesne netinkline vaistine. Dėl vaistininkų trūkumo, kai kurios iš jų gali būti priverstos užsidaryti. Tai mažins konkurenciją mažmeninės prekybos vaistais rinkoje. Taip pat neišvengiamai mažins ir vaistų prieinamumą asmenims, kurie gali nebeturėti kitos alternatyvos įsigyti jiems būtinų vaistų. Asmenys bus priversti vykti į didesnius miestus ieškoti jiems reikalingų vaistų, patirs papildomas sąnaudas. Tikslas – gerinti paslaugos kokybę – nebus pasiektas. Priešingai, gali susidaryti situacija, panaši į sumažėjusį bankų paslaugų prieinamumą regionuose, dėl kurio nukenčia vartotojai.
Nepamatuotų reguliavimų farmacijos sektoriuje būta ir anksčiau, pvz., 2016 m. nustatyti ploto reikalavimai, pagal kuriuos vaistinės ar jos filialo bendras patalpų plotas privalėjo būti ne mažesnis kaip 60 kv. m., o vaistinės kaimo vietovėje ar jos filialo kaimo vietovėje – ne mažesnis nei 30 kv. m. Dėl šio reikalavimo dalis vaistinių buvo priverstos keisti patalpas, investuoti į naujas, kita dalis – užsidaryti. Vaistinių skaičius, tenkantis 100 000 gyventojų, pastarąjį dešimtmetį išlieka stabilus ir yra lygus 47. Tačiau 2016 m. stebimą šio rodiklio sumažėjimą galima sieti su vaistinių ploto reguliavimu. Vaistinių patirtas sąnaudas dėl nepasverto reguliavimo apmokėjo pacientai. Įsigaliojus minėtam reguliavimui, vaistinių skaičius gali vėl sumažėti. Neatmestina, kad dėl reguliavimo galinčią atsirasti vaistinių prieinamumo problemą bus pasiūlyta spręsti steigiant valstybinį vaistinių tinklą.
Šaltinis. Apskaičiuota pagal Valstybinės vaistų kontrolės komisijos ir Lietuvos statistikos departamento duomenis
- Projekto atmetimas lems kryžminį subsidijavimą ir nepagrįstai didins kitų, nei vaistai, vaistinėse parduodamų prekių kainas
Atsižvelgiant į tai, kad: 1) reikalavimas – vaistinės darbo laiku vaistinėje būtinai dirbti bent vienam vaistininkui – didins vaistinių būtent su vaistų pardavimu susijusias sąnaudas, ir 2) vaistinės pagal galiojantį reguliavimą negali taikyti didesnių antkainių nei yra nustatyti tiek nekompensuojamųjų vaistų, tiek kompensuojamųjų vaistų bei nekompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių atžvilgiu, padidėjusios sąnaudos būtų įskaitomos į kitų vaistinėje parduodamų prekių, pvz.: nekompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių, maisto papildų, kosmetikos ir kitų prekių, kainas. Tai reiškia, kad vaistinės būtų priverstos taikyti kryžminį subsidijavimą, reguliuojamų prekių (vaistų) pardavimu susijusias sąnaudas perkeliant kitoms su taikomu reguliavimu nesusijusioms prekėms. Tai nepagrįstai mažintų vaistinių konkurencingumą su reguliavimu tiesiogiai nesusijusių prekių rinkose (pvz., kai kurių prekybos tinkluose parduodamų prekių rinkose).
- Vaistininkų trūkumo problemos sprendimui Nutarime pateiktas siūlymas kreiptis į šalies universitetus prašant parengti daugiau vaistininkų, negarantuoja, kad dėl įsigaliosiančio reguliavimo išaugsiantis vaistininkų poreikis bus patenkintas. Visų pirma, siekiant nesudaryti neproporcingos administracinės naštos verslui, į vaistininkus rengiančias aukštąsias mokyklas turėtų kreiptis ir vaistininkų poreikį turėtų užtikrinti ne vaistinės, o reguliavimo autoriai. Ir antra, ne vaistinių galioje užtikrinti, kad parengti vaistininkai liks dirbti Lietuvoje ir neemigruos į užsienio šalis, kur jų darbo vietos yra geriau apmokamos arba užtikrinti, kad parengti vaistininkai vyktų gyventi ir dirbti į regionuose veikiančias vaistines.
Atsižvelgiant į tai, kad:
- problema, kurią yra būtina spręsti reguliavimu, kad vaistinės darbo laiku vaistinėje fiziškai dirbtų bent vienas vaistininkas, neįrodyta;
- reikalavimas – vaistinės darbo laiku būtinai vaistinėje dirbti bent vienam vaistininkui – viršija Direktyvos nuostatas, kelia grėsmę galimybei įsigyti vaistus internetu;
- nepriėmus Projekto, mažmeninės prekybos vaistais rinkoje konkurencija mažės, didės vaistų prieinamumo problema, ypač regionuose, bus skatinamas kryžminis subsidijavimas ir nepagrįstai didinamos kitų nei vaistai vaistinėse parduodamų prekių kainos,
Nepritariame Vyriausybės išvadai, ir siūlome Projektą, kuriuo būtų leista vaistinėje dirbti farmakotechnikui, kurio darbą prižiūrėtų vaistininkas, naudojant ryšio priemones, priimti.
[1] Prieiga internetu:
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/d8570e10853b11eaa51db668f0092944?positionInSearchResults=6&searchModelUUID=7ca585e6-ec4c-4d1b-b597-e3d2c499d37f
[2] Prieiga internetu: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/e06bf77199d411eaa51db668f0092944
