Ekonomikos augimo dėka didėsiančios biudžeto pajamos 2014 m. jau leistų sumažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą nuo 21 proc. iki 20 proc., teigia Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). Iš PVM planuojama surinkti 430 mln. litų daugiau nei šiemet. Tačiau valdžia ketina ne tik išleisti papildomas pajamas, bet ir didinti valstybės biudžeto deficitą.
“Dabartinės koalicijos pažadas buvo taisyti „naktinės“ mokesčių reformos klaidas, viena kurių – žalingas PVM padidinimas. Kai valdžiai siūloma mažinti mokesčius, visuomet prašoma pasakyti, iš kur paimti pinigų galimam pajamų netekimui. Štai kitų metų biudžete planuojama surinkti milijardu litų daugiau, negu šiemet (neskaičiuojant ES lėšų). Vien PVM pajamų prieaugis sudarys kone pusę milijardo litų – šios sumos pakaktų padengti PVM sumažinimą iki 20 proc. Tačiau net ir surinkdama daugiau mokesčių valdžia renkasi ne juos mažinti, bet toliau išlaidauti: išlaidos bus padidintos 1,2 mlrd. litų. O juk PVM tarifo mažinimas leistų atpiginti maistą, degalus ir drabužius – tai, ką kasdien vartoja paprastos šeimos“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyr. ekspertė Kaetana Leontjeva.
Kaip skelbia Finansų ministerija, nacionalinio biudžeto pajamos (be ES ir kitos tarptautinės paramos lėšų) sieks 22,4 mlrd. litų. Tai yra 1 mlrd. litų daugiau nei 2013 m. Nacionalinio biudžeto išlaidos (be ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos) kitąmet turėtų siekti 23,4 mlrd. litų. Tai yra 1,2 mlrd. litų daugiau nei šiemet.
Pasak K. Leontjevos, valstybės tarnautojų atlyginimų didinimas dėl Konstitucinio Teismo nutarimo nėra pakankama priežastis taip stipriai didinti išlaidas, kadangi atlyginimų didinimui reikia 250 mln. litų. Likęs milijardas bus panaudotas kitiems tikslams.
„Net surinkdama daugiau mokesčių valdžia vis tiek skolinasi. Dėl numatyto viešojo sektoriaus deficito, dabartinė 48 mlrd. litų valstybės skola augtų ir toliau. Vien per pastaruosius trejus metus – jau išeidama iš krizės – mūsų valstybė pasiskolino tiek pat, kiek per pirmuosius trylika Nepriklausomybės metų. Tai yra pinigai, kuriuos turėsime grąžinti mes, mūsų vaikai ir anūkai. Gyvendami ne pagal išgales šiandien, pasmerkiame būsimąsias kartas mokėti už tai, kuo jie net neturėjo galimybės pasinaudoti“, – sako K. Leontjeva.
Skelbiama, viešojo sektoriaus deficitas turėtų sudaryti 1,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), pagal dabartinę BVP prognozę tai sudarytų 2,4 mlrd. litų.
„Vis dėlto didžioji viešojo sektoriaus deficito dalis slypi ne valstybės, bet „Sodros“ biudžete. „Sodros“ skola šiandien siekia 10,6 mlrd. litų. Nors pastarasis biudžetas dar nėra patvirtintas, jau žinome, kad būtina „Sodros“ pertvarka nukelta neribotai ateičiai. „Sodros“ problemos seniai žinomos ir jų sprendimas – leisti žmonėms savarankiškai susitaupyti senatvei – yra neišvengiamas. Delsimas spręsti opias problemas pasmerkia šiandienos dirbančiuosius skurdui senatvėje“, – pažymi ekspertė.
Augsiančios viešojo sektoriaus pajamos leistų ne tik sumažinti PVM tarifą iki 20 proc., bet ir įvesti „Sodros“ įmokų „lubas“, kurių neigiamas efektas biudžetui gali sudaryti vos 40-65 mln. litų.
